Vakar, balandžio 5 d., Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) atstovai susitiko su vidaus reikalų ministru Eimučiu Misiūnu ir jo komanda. Profesinių sąjungų iniciatyva rengiamame susitikime aptarti pareigūnų darbo užmokesčio didinimo, pensijų ir socialinių garantijų, saugos bei sveikatos darbe ir kiti pareigūnams svarbūs klausimai.
NPPSS: „Programa 1000“ turi būti įgyvendinama vienodai visose įstaigose
Profesinių sąjungų atstovų teigimu, 2016 metais vidaus tarnybos įstaigos pradėjo didinti žemiausios grandies pareigūnų darbo užmokestį. Iš esmės visos įstaigos pasuko skirtingais keliais: vieni siekė kelti pareiginės algos koeficientus, kiti – mokėjo priemokas.
Susitikimo metu NPPSS vadovas Vladimir Banel sakė, kad Vidaus reikalų ministerijos lygmeniu turi būti parengtas vieningas „Programos 1000“ įgyvendinimo planas ir konkretūs veiksmai visose ministerijai pavaldžiose įstaigose.
„Visų pirma, šiuo metu Seime turime Vidaus tarnybos statuto pakeitimus, kurie turėtų įsigalioti jau nuo šių metų liepos. Tai suteiktų galimybes dar lanksčiau didinti darbo užmokestį.
Antra, „Programai 1000“ trūksta aiškumo ir nuoseklumo. Jei norime, kad pradedantis pareigūnas uždirbtų 1000 eurų į rankas 2020 metais, kitąmet turime atlygį didinti 200 eurų. Tokiu atveju pirminės grandies pareigūnas uždirbtų apie 800 eurų į rankas, aukštesnių grandžių – proporcingai daugiau. Pirminės ir aukščiausios grandies pareigūnų atlyginimai neturėtų skirtis daugiau nei 3 kartus, taigi pajamų didėjimą turi pajusti visi”, – po susitikimo dėstė V. Banel.
Trūksta dėmesio pareigūnų sveikatos išsaugojimui ir pensijų sistemai
NPPSS atstovai ministrui priminė, kad dar 2016 m. pradžioje patvirtintas Kenksmingųjų veiksnių valdymo vidaus tarnybos sistemoje tvarkos aprašas, tačiau neaišku, kas padaryta praktiškai ir ką planuojama daryti. Anot E. Misiūno, darbai, kurie buvo numatyti, yra vykdomi arba įvykdyti.
„Tam, kad užtikrintume saugią ir sveiką darbo aplinką, išsaugotume pareigūnų sveikatą, neužtenka sukurti saugos ir sveikatos komitetą. Pasigendame aiškios programos ir planų pareigūnų reabilitacijos, profesinių ligų prevencijos, aprūpinimo standartų, pareigūnų apmokymo ir kitais klausimais. Su ministru sutarėme artimiausiu metu susitikti su už šią sritį atsakingais Vidaus reikalų ministerijos asmenimis ir ieškoti bendrų sprendimų, kaip paspartinti procesus”, – sakė V. Banel.
Pareigūnų profesinių sąjungų atstovai teigė, kad ypatingai pažangos trūksta pareigūnų pensijų srityje – Lietuvos pareigūnų pensijos vis dar mažiausios visoje Europoje. NPPSS atstovai siūlo naujai priimamiems pareigūnams numatyti 40-50 proc. atlyginimo siekiančias pensijas, o jau į pensiją išėjusiesiems taikyti indeksavimo sistemą. Ne mažiau svarbu ir kiek įmanoma greičiau įgyvendinti „Programą 1000“, nes šiuo metu dirbančių pareigūnų pensijos dydis priklausys nuo gaunamo atlygio. Su Vidaus reikalų ministerija sutarta pensijų klausimu suorganizuoti atskirą susitikimą.
Susitikimo metu kalbėta ir apie vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skiriamų užduočių nustatymą ir metinį vertinimą. Anot profsąjungų atstovų, skirtingos įstaigos ir jų vadovai nevienodai supranta užduočių nustatymo ir vertinimo mechanizmą, todėl nėra vieningos praktikos. Šią problemą, anot V. Banel, padėtų išspręsti vadovų mokymai.
Vyriausybė siūlo atsižvelgti į profsąjungų siūlymus koreguojant Valstybės tarnybos įstatymo projektą
Vakar NPPSS gavo Vyriausybės kanclerio pasirašytą raštą, kuris persiųstas ir Vidaus reikalų ministerijai. Jame siūloma atsižvelgti į profesinių sąjungų siūlymus. Plačiau su siūlymais galite susipažinti čia.
Vaidas Laukys, Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas, susitikimo metu akcentavo darbo užmokesčio sistemos pakeitimus ir profesinių sąjungų veiklos garantijų užtikrinimą keičiant Valstybės tarnybos įstatymą.
„Privalome užtikrinti profesinių sąjungų atstovų saugumą, sudaryti galimybę dėl papildomų darbo sąlygų tartis kolektyvinėse sutartyse. Valstybės tarnybos įstatymą turi lydėti ir aiškus darbo užmokesčio augimą užtikrinantis mechanizmas. Kitu atveju numatomos lengvesnės galimybės valstybės tarnautojui pakelti atlyginimą bus tik deklaratyvus sprendimas.
Šiai dienai daugelyje valstybinių įstaigų vyksta pertvarkos, mažinami etatai. Darbo krūvis perkeliamas ant liekančiųjų dirbti pečių, nėra aiškaus darbo krūvio vertinimo. Visa tai valstybės tarnybą daro nepatrauklią, nekonkurencingi atlyginimai specialistus verčia ieškoti darbo privačiame sektoriuje”, – teigia V. Laukys.
Anot jo, jei norime, kad įstatymas veiktų ir valstybinėse įstaigose dirbtų kompetentingi darbuotojai, turime turėti aiškią veiklos ir darbo krūvio vertinimo sistemą, konkrečiai įvardinti, kiek turi uždirbti valstybės tarnautojas ir to tikslingai siekti.
