Atrodo, jog Aplinkos apsaugos departamento (AAD) vadovybė nutarė, jog visas Lietuvos aplinkosaugines problemas išspręsti galima vienu vieninteliu būdu – smarkiai didinant šios institucijos komunikacija užsiimančių darbuotojų skaičių. Štai visiškai neseniai prie keturių AAD Komunikacijos skyriaus darbuotojų prisijungė dar vienas kolega – direktorės vyriausiasis patarėjas, kuris, kaip galima suprasti iš viešos informacijos bei jo prisistatymo departamento darbuotojams, didelę laiko dalį skirs institucijos komunikacijos mįslių narpliojimui.
Nesupraskite manęs klaidingai: puikiai suprantu, kad informacijos vadyba, komunikacija yra labai svarbios kiekvienos organizacijos efektyvios veiklos sudedamosios dalys. Tačiau ar AAD, iš viso turinčioje puspenkto šimto darbuotojų, reikalingos tokios komunikatorių pajėgos? O gal ši kariauna departamente pučiama vadovams galiausiai supratus, jog esant menkiems institucijos pajėgumams, labai ribotiems ištekliams ir vadovybės neįgalumui spręsti esmines problemas, tik komunikacijos specialistų pagalba bus įmanoma išlaikyti švarų AAD vadovų mundurą? Nes, kalbant paprastai, aplinkos apsaugos kontrolės funkcija ir opios aplinkosauginės problemos nustumtos į antrą planą, paleistos savitakai.
Kodėl aš taip manau? Štai tik keli labai svarbūs faktai.
Lietuvoje trūksta bent 70 aplinkos apsaugos inspektorių. Kalbu apie neužpildytus, taigi kol kas tik popierinius etatus. Tai – žmonės, kurių kasdienis darbas būtų pažeidimų užkardymas, jų fiksavimas. Deja, nors AAD ir gavo papildomą 1,3 mln. finansavimą (visų pirma aktyvių profesinės sąjungos veiksmų dėka) šių metų darbo užmokesčio fondui (tam, kad į tarnybą būtų priimti naujieji inspektoriai), šios papildomos lėšos, kaip jau tapo tradicija, švaistomos komunikacijai ar „išrinktųjų“ departamento darbuotojų priedams…. Neužimtų pareigybių gi liko beveik tiek pat, o esamų pareigūnų darbo krūvis nesumažėjo – jie, be visa ko, už tą patį atlygį dar verčiami dirbti ir savaitgaliais.
Aplinkosaugininkai priversti vykdyti savo veiklą net ir siaučiant COVID-19 pandemijai. Nusižengti linkusių ir tai darančių asmenų griežtesnis karantinas nuo piktadarysčių tikrai nestabdo. Tai reiškia, kad aplinkos apsaugos inspektoriai, reaguodami į įvairius įvykius, praktiškai kasdien susiduria su pavojais sveikatai, rizikuoja užsikrėsti klastingu virusu, o galiausiai pasidalinti juo ir su savo artimais žmonėmis. Ar departamentas daro ką nors, kad jo darbuotojai, šiuo nelengvu laikotarpiu, būtų motyvuojami (pavyzdžiui taip, kaip motyvuojami su COVID-19 rizika tarnyboje susiduriantys policininkai)? Ne.
Visa tai man, kaip ir daugeliui aplinkos apsaugos inspektorių bei sistemos darbuotojų, leidžia abejoti AAD vadovybės veiklos prioritetais. Ar tikrai komunikacijos pajėgos departamente stiprinamos, siekiant geriau informuoti Lietuvos žmones apie institucijos veiklą, pasiekimus ar pačią sistemos problematiką? Veikiau AAD vadovybei tiesiog reikia vis didesnio figos lapelio savo neveiklumui pridengti.
