Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) atstovai susitiko su naujuoju aplinkos ministru Kęstučiu Trečioku, siekdami supažindinti su savo tikslais, aptarti svarbiausius klausimus bei tolesnį bendradarbiavimą. Susitikime taip pat dalyvavo viceministras Algirdas Genevičius.
Kaip teigė LAASDPS pirmininkas, profesinė sąjunga nenorėjo veikti skubotai, kad ministras galėtų susipažinti su atliktais darbais, todėl susitikimas įvyko tik dabar, rugsėjo 19 d., nors K. Trečiokas ministru paskirtas jau prieš du mėnesius. Per tą laiką ir profesinė sąjunga pasiruošė susitikimui, parengė išsamią apibendrinančią informaciją apie svarbiausius derybinius klausimus. Be to, susitikimo pradžioje ministrui buvo trumpai pristatyta profesinės sąjungos veikla nuo 2011 metų, kai ji buvo įsteigta.
Vienas iš prioritetinių LAASDPS veiklos tikslų – šakinės kolektyvinės sutarties pasirašymas su AM. Pažymėtina, kad, suvokdami kolektyvinių sutarčių socialiniame dialoge svarbą, tokias sutartis jau pasirašė Policijos ir Kalėjimų departamentai, artimiausiu metu tai ketina padaryti ir Muitinės departamentas. Kaip teigia LAASDPS vadovai, šiuo metu vyksta parengiamieji darbai šakinės kolektyvinės sutarties su AM pasirašymui, analizuojama situacija, nustatomi derybų prioritetai. Tikėtina, kad dar šiais metais AM gali būti informuota apie derybinį procesą. Ministras iš principo pritarė tokiai idėjai. Pasak K. Trečioko, susipažinęs su situacija ir turima informacija jis įsitikino, kad socialinis dialogas vyksta jau dabar. Numatoma sutartis, ko gero būtų tik dar vienas žingsnis sustiprinant abipusę partnerystę.
Problema ta, ir tai iš dalies buvo viena iš priežasčių susitikti su naujuoju ministerijos vadovu, kad profesinės sąjungos dialogas su AM, sėkmingai prasidėjęs 2013 metų sausį per LAASDPS konferenciją, pastaruoju metu šlubuoja. Nors ministerija ėmėsi pokyčių, tačiau jie kol kas yra labai nekonkretūs, neaiškūs nei vykdytojai, nei terminai, dėmesys sutelktas į detales, o bendros aiškios vizijos nėra. Profesinės sąjungos atstovai atkreipė ministro dėmesį į prioritetinius klausimus, kuriuos būtina spręsti: dėl reagavimo į pranešimus po darbo, dėl mažų pareigūnų kvalifikacinių kategorijų, uniformų, dėl darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų steigimo, socialinio draudimo, trumpojo telefono numerio linijos, kuria galima būtų ne tik reaguoti, bet ir konsultuoti įkūrimo ir kt. Į visus šiuos ir į daugelį kitų klausimų profesinė sąjunga iki šiol pasigenda aiškaus atsakymo. K. Trečiokas sutiko, kad atsakymų reikia ieškoti ir kuo skubiau bei pažadėjo, kad jei kokio nors klausimo nebus įmanoma išspręsti abiem pusėms priimtinu būdu, ministerija pateiks argumentus, kodėl to negalima padaryti.
Taip pat susitikime buvo aptartas itin svarbus pastaruoju metu klausimas dėl AM vykdomos reformos. Ministerija atliko vidaus auditą. AM audito išvados: atsisakoma vedėjų, referenčių, stambinamos agentūros. Tačiau LAASDPS pirmininkas Vaidas Laukys pabrėžė, kad profesinės sąjungos pozicija šiuo atveju gerokai skiriasi nuo ministerijos pozicijos, juolab, kad ir kalbant apie reformą kyla daug pagrįstų ir iki šiol neatsakytų klausimų. Ar tik pareigų pakeitimas išspręs kylančius kontroliuojančių įstaigų klausimus ir kokie jie? Kokia AM ilgalaikė strategija ir vizija RAAD atžvilgiu? Kokią aplinkos apsaugos kontrolę ir kontroliuojančias institucijas AM įsivaizduoja ateityje? Kaip bus pasielgta su esamais etatais regionuose (šiuo metu patvirtintas RAAD pareigybių skaičius yra 573,5)? Ar aplinkos ministras pritaria idėjai, kad regionuose dirbantys specialistai reorganizuojant AM įstaigas galėtų išlaikyti darbo vietas regionuose?
Reikia priminti, kad „reformų“ buvo ne viena. 2004 m. RAAD buvo perduota valstybinė miškų kontrolė. Todėl Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos (VAAI) teritorinių padalinių pareigūnai buvo keliami į RAAD. Tačiau 2012 m. šią funkciją perdavė Valstybinei miškų tarnybai, tuo pačiu perkeliant ir darbuotojus. 2009 m. VAAI ir Jūrinių tyrimų centras buvo prijungti prie Aplinkos apsaugos agentūros (AAA). Tačiau praėjusiais metais AAA ir RAAD funkcijos buvo perskirstytos, įsteigta nauja institucija VAAT. Prie pastarosios ketinama jungti RAAD. Tik ar daugiau kaip 600 darbuotojų turinti įstaiga veiks efektyviau? Kur viso šio proceso vizija, kokia turėtų būti aplinkos apsaugos kontrolė?
Aplinkos apsaugos sistemos struktūriniai pakeitimai, funkcijų perskirstymas, naujų valstybinių įstaigų steigimas, dažnai vykdoma užkraunant jos vykdymo naštą ant žemiausios grandies pareigūnų. Tiesiogiai aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę atliekančių pareigūnų skaičius jau seniai „įšaldytas“ arba mažėja, gausėja „kabinetinių“ pareigūnų, ypač centrinėse įstaigose. Tokia praktika yra ydinga. Prieš priimant sprendimus tokiais svarbiais klausimais, kai paliečiamos šimtų aplinkosaugininkų darbo sąlygos ir socialinės garantijos, būtina aiškiai įvardinti siekiamus tikslus, atlikti išsamią esamos situacijos analizę, išklausyti aplinkosaugininkų ar jų atstovų argumentus. Priešingu atveju neapibrėžtumas kelia įtampą darbuotojų tarpe, o tai kenkia įstaigos sklandžiam darbui. Kiekviena naujai atėjusi valdžia vis kuria savo reformas. Tačiau tinkamai neanalizuojama, kas iš buvusių reformų buvo gerai, o kas ne.
Yra žinoma, kad RAAD bus jungiami prie VAAT. Ar agentūrų stambinimas, tai dalis šio jungimo plano? Kam reikalinga pastaroji tarpinė audito išvada, kuri iš peties „kerta“ per svarbiausią aplinkosaugos grandį – agentūras ir jos darbuotojus?
Aptariant šiuos klausimus K.Trečiokas paminėjo, kad AM vidaus auditui yra pavesta papildoma užduotis pateikti išsamesnę, tam tikrais iki šiol neaptartais pjūviais įvertinti informaciją dėl galimų reformų. Šiuo klausimu, anot ministro, ne tik LAASDPS, bet ir kitų suinteresuotų pusių nuomonės bus dar papildomai išklausytos.
Jau daugiau kaip pusę metų pranešimai apie aplinkos apsaugos pažeidimus teikiami per BPC trumpąjį numerį 112, vykdomi budėjimai dėl reagavimo į aplinkosauginius pranešimus po darbo valandų. LAASDPS ne kartą yra informavusi AM dėl šios veiklos trūkumų, neatitikimų Darbo kodekso reikalavimams. Nuo šių metų liepos 1 d. įsigaliojus naujoms aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nuostatoms atsiranda nauja dar iki šiol Darbo kodekse neaptarta sąvoka „pasirengimas vykdyti kontrolę“. Pastarosios naujovės irgi kelia daug diskusijų ir klausimų. Galima pasidžiaugti tik tuo, kad sprendžiant šį klausimą AM atstovai susilaikė nuo skubių naujovių įvedimo, ryžosi diskutuoti ir ieškoti tinkamiausio sprendimo. Reikia manyti, kad AM atsižvelgs į LAASDPS raštu pateiktus siūlymus ir priims teisingus sprendimus.
Įgyvendinant vieno aplinkosauginio telefono numerio idėją liko neįgyvendinta vieningo konsultavimo funkcija. LAASDPS tikisi, kad aplinkos ministras susipažinęs su šia idėja palaikys ją, o jos įgyvendinimas pakels AM įvaizdį visuomenėje. Sutarta, kad po kelionės į Estiją, kuri vyksta šiomis dienomis, t.y. rugsėjo 22-24, LAASDPS pateiks aplinkos ministrui informaciją apie kelionės metu įgytą patirtį apie Estijos kolegų darbą vykdant reagavimą į pranešimus visą parą.
V. Laukys pažymėjo, kad tiek jam, tiek susitikime dalyvavusiam LAASDPS pirmininko pavaduotojui Viktorui Mindžiuliui susitikimas paliko gerą įspūdį. Abi pusės bendravo geranoriškai, argumentuotai ir galima tikėtis, kad sėkmingai prasidėjęs bendradarbiavimas leis efektyviai spręsti kylančius klausimus. Be to, K. Trečiokas pasiūlė tokius susitikimus rengti nuolat, kad būtų galima aptarti ir suderinti abiejų pusių veiksmus.
LAASDPS informacija
