Praėjusią savaitę Seime įvyko Aplinkos apsaugos komiteto (AAK) posėdis dėl parlamentinės kontrolės vykdant aplinkos apsaugos sistemos reformą. Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (LAASDPS) jau ne kartą yra pabrėžusi, kad reformos vykdymo procese esama daug neaiškumų, o Aplinkos ministerija (AM) ne tik nėra pateikusi savo pozicijos daugeliu klausimų, bet ir nesiima šių neaiškumų spręsti. „Nors jau daugiau kaip prieš metus esame užmezgę su ministerija socialinį dialogą ir tai džiugina, tačiau jis, deja, nevyksta taip kaip norėtųsi“, – sakė LAASDPS pirmininkas Vaidas Laukys.
AAK posėdyje, be komiteto narių dalyvavo profesinės sąjungos pirmininkas, aplinkos viceministras Algirdas Genevičius, Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) direktorius Raimondas Sakalauskas, Vilniaus, Klaipėdos bei Šiaulių regionų aplinkos apsaugos departamentų (RAAD) direktoriai. Mat planuojamos reformos daugiausia palies būtent RAAD‘us.
Pernai AM atliko AAA ir RAAD funkcijų vidaus auditą. Išnagrinėjus funkcijų perskirstymą tarp šių dviejų įstaigų auditoriai pateikė siūlymą, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūros funkcijas reikia koncentruoti naujai steigiamoje institucijoje – Valstybinėje aplinkos apsaugos tarnyboje, kuri šiemet birželį ir buvo įsteigta. Šiai naujajai tarnybai turėtų būti pavaldūs RAAD‘ai. Valstybinė kontrolė atskirta nuo leidimų išdavimo šias funkcijas koncentruojant AAA.
Remiantis AM šių metų papildomai atliktomis audito išvadomis atsisakoma vedėjų, referenčių, stambinamos agentūros. Tačiau LAASDPS jau ne kartą yra pateikusi klausimus, į kuriuos aiškaus atsakymo iki šiol nėra gauta. Ar tik pareigų pakeitimas išspręs kylančius kontroliuojančių įstaigų klausimus ir kokie jie? Kokia ilgalaikė kontrolės vizija RAAD atžvilgiu? Kokią aplinkos apsaugos kontrolę ir kontroliuojančias institucijas įsivaizduoja ateityje? Kaip bus pasielgta su esamais etatais regionuose (šiuo metu patvirtintas RAAD pareigybių skaičius yra 573,5)? Kokia LRV sprendimo konsoliduoti valstybines įstaigas vizija AM sistemoje? Šiais klausimais trūksta dialogo tarp socialinių partnerių, neanalizuojama visa eilė funkcijų ir su jais susijusių aspektų, ignoruojama Darbo kodekso 47 str. numatyta darbuotojų atstovų teisė į informavimą ir konsultavimą.
Seimo AAK pirmininkas Algimantas Salamakinas po posėdžio teigė, kad apie planuojamą reformą ministerijos atstovai patys nelabai suvokia. „Jie man pažadėjo pateikti dar devynias įstatymo pataisas, susijusias su reforma, bet taip ir nepaaiškino, kokia ta reforma bus ir ko iš jos realiai tikimasi. Jie nori, kad patys ir leidimus išduotų ir patys tai kontroliuotų, bet to negali būti“, – sakė A. Salamakinas. Jis teigė susidaręs įspūdį, jog reformos vizija nėra aiški patiems jos vykdytojams. „Panašu, kad jie ten tik kėdes pastumdys ir tiek. Mes, komiteto nariai, išsiskirstėme nieko nesupratę“, – sakė komiteto pirmininkas.
Tuo tarpu viceministras A. Genevičius buvo pasipiktinęs tokia komiteto pirmininko nuomone. „Jei kažkam kažkas neaišku, tai ir nesėdėkite tame politiniame lygyje. Gal komiteto nariai pavargę buvo, jei jie mūsų nesuprato“, – sakė jis. Pasak jo, RAAD‘ai bijo, jog jie po reformos esą nevaldys finansų, tačiau taip tikrai nebus.
Profesinė sąjunga ne kartą išsakė pastabą apie tai, jog atleidžiamiems darbuotojams teks mokėti išeitines kompensacijas. LAASDPS žiniomis, vien Klaipėdos apskrityje tam gali prireikti apie 100 tūkst. litų. Tad apie kokį taupymą galima kalbėti?
Viceministras į šį argumentą atsakė, jog šios išlaidos atsipirks. „Aš dirbu savo darbą ir galiu patikinti, kad jos atsipirks dar šiais metais. O sutaupyti pavaduotojų, referentų atlyginimai nusikreips į inspektūrą“, – sakė A. Genevičius.
Reikia priminti, kad „reformų“ buvo ne viena. 2002 m. valstybinė miškų kontrolė iš miškų urėdijų buvo perkelta į Valstybinę aplinkos apsaugos inspekciją (VAAI), o 2004 m. buvo perduota RAAD. Tačiau 2012 m. ši funkcija buvo perduota Valstybinei miškų tarnybai, tuo pačiu perkeliant ir darbuotojus. 2009 m. VAAI ir Jūrinių tyrimų centras buvo prijungti prie Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) (Vidaus auditas pripažino, kad tai buvo klaida). Tačiau praėjusiais metais AAA ir RAAD funkcijos buvo perskirstytos, įsteigta nauja institucija VAAT. Pastarosios įkūrimui buvo panaudota virš 20 etatų perkeliant iš RAAD ir panašiai tiek pat iš AAA. Prie pertvarkų neigiamo poveikio prisidėjo 2008 m. ekonominė krizė, kurios metu teko mažinti darbuotojų skaičių, nors darbo krūviai ir papildomos funkcijos nuo to laiko tik augo. Nepaisant visų buvusių bandymų, šiandien kalbame, kad reikia didinti efektyvumą?! O dar diskutuojama apie Valtsybinės miškų, Geologjios ir Hidrometeorologijos tarnybų jungimą? Kas bus su regioninių parkų direkcijomis? Kur viso šio proceso vizija, kokia turėtų būti aplinkos apsaugos kontrolė?
Kur reformų nauda, kaip ji įvertinta ir ko tikimasi?
Prieš priimant sprendimus tokiais svarbiais klausimais, kai paliečiamos šimtų aplinkosaugininkų darbo sąlygos ir socialinės garantijos, būtina aiškiai įvardinti siekiamus tikslus, atlikti išsamią atliekamų funkcijų ir darbo krūvių analizę, išklausyti aplinkosaugininkų ir jų atstovų argumentus. Priešingu atveju neapibrėžtumas kelia įtampą darbuotojų tarpe, o tai kenkia Aplinkos ministerijos įstaigų sklandžiam darbui. Dažnai kuriamos naujos „REFORMOS“, tačiau tinkamai neanalizuojama kas iš buvusių reformų buvo gerai, o kas ne.
LAASDPS informacija
