Praėjusios savaitės pabaigoje Marijampolės savivaldybėje vyko Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) ataskaitinė konferencija. Į ją susirinko ne tik profesinės sąjungos narių deleguoti atstovai, bet ir svečiai – Seimo narys ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas ir Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Vladimir Banel.
V. Laukys: didžiausią dėmesį skyrėme reformų stebėsenai
Pristatydamas praėjusių metų veiklos ataskaitą, LAASDPS pirmininkas sakė, kad pernai didžiausias dėmesys buvo skirtas vykstančioms reformoms.
„Stebėjome Aplinkos ministerijai pavaldžių įstaigų – Regionų aplinkos apsaugos departamentų, miškų urėdijų, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos ir kt. – pertvarkų procesus, siekėme užtikrinti narių teisėtus interesus. Siekiant užtikrinti skaidrų reformų procesą, dalyvavome ministerijos darbo grupėse. Inicijavome susitikimus su aplinkos ministru, kitais ministerijos atstovais, jų metu išsakėme opiausius aplinkosaugininkams klausimus ir siekėme konstruktyvių jų sprendimų. Paraleliai ieškojome sprendimų Vyriausybėje ir Seime. Tęsėme derybas su ministerija dėl šakinės kolektyvinės sutarties, visai neseniai derybas pavyko užbaigti, dalyvavome Darbo tarybų steigime ir veikloje, ėmėmės priemonių galimai neteisėtiems vadovų veiksmams sustabdyti kai kuriose įstaigose“, – sakė V. Laukys.
Plačiau apie kolektyvines sutartis skaitykite čia: Su Aplinkos ministerija susitarta dėl šakinės kolektyvinės sutarties
LAASDPS atstovai teikė siūlymus ir aplinkos apsaugą vykdančių pareigūnų darbo užmokesčio didinimui – atlygis neturėtų nusileisti su viduriniu išsilavinimu dirbančio policijos pareigūno atlyginimui ir siekti mažiausiai 700 Eur, atskaičius mokesčius.
Nepaisant pasiektų rezultatų, V. Laukys teigia, kad išlieka ir tam tikros rizikos.
„Vis dar turime problemą su reagavimo į aplinkosauginius pranešimus po darbo laiko ir švenčių dienomis. Būdravimui trūksta žmogiškųjų resursų, vis dar nepadidintas būdravimo tarifas nuo 10 iki 20 proc., kaip tai numato naujasis Darbo kodeksas. Neįgyvendinta centralizuota konsultacijų aplinkosaugos klausimais sistema. Atskiri Regionų aplinkos apsaugos departamentai skirtingai supranta ir organizuoja būdravimą. Didžioji dalis aplinkosaugininkų aprūpinti lauko uniformomis, tačiau yra trūkumų dėl pilnos komplektacijos, neišspręstas jų atnaujinimas, vis dar neparengtos paradinės uniformos.
Pokyčiai laukia ne tik įstaigų, bet ir visos valstybės tarnybos
2018 m. sausio 19 d. Lietuvos Respublikos Seime registruotas Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1596. Projektu siekiama pritaikyti arba kitaip reguliuoti kai kuriuos aspektus, aktualius įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos darbo kodeksui , numatyti valstybės tarnautojų išeitinių išmokų, atleidimo ir kt. pakeitimus.
NPPSS sutinka ne su visais siūlymais, todėl jau yra pateikęs savo siūlymus Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projektui. Plačiau apie profesinių sąjungų siūlymus skaitykite čia. Artimiausiu metu planuojama siūlymus aptarti su vidaus reikalų ministru, susitikime turės galimybę dalyvauti ir LAASDPS atstovai.
NPPSS, kuriam priklauso ir LAASDPS, vadovas V. Banel pristatė Valstybės tarnybos įstatymo numatomus pokyčius, jų įtaką valstybės tarnautojo darbui, veiklai ir garantijoms.
„Kalbant apie darbo užmokesčio sistemą, projekte numatoma, kad pareigybės nebus skirstomos į A ir B lygius, kategorijas. Vietoje pareigybių kategorijų, bus nustatoma 10 pareigybių grupių. Kiekviena pareigybės grupė turės atitinkamą pareiginės algos koeficientų kiekį. Be to, neliks priedų už kvalifikacinę klasę, keisis darbo užmokesčio sudedamosios dalys. Planuojama mažinti išeitines išmokas tarnautojams kai kuriais atleidimo pagrindais.
Naujovių atsiras ir valstybės tarnautojų vertinimo sistemoje. Neliks vertinimo „patenkinamai“, įvertinus „labai gerai“, minimalus pareiginės algos koeficiento kėlimas sieks per 0,5 dydžio, maksimalus – 1,5 dydžio. Neeilinis vertinimas galės būti atliekamas ne daugiau kaip 1 k. per metus. Bus sudaromos tarnybinės veiklos vertinimo komisijos, tačiau tarnybinės veiklos vertinimo išvada ten nagrinėjama tik esant valstybės tarnautojo ar priimančio į pareigas asmens prašymui. Įvertinus nepatenkinamai, valstybės tarnautojui gali būti sumažintas pareiginės algos koeficientas (ne daugiau kaip 0,5 dydžio) arba valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų“, – apie nuostatas kalbėjo V. Banel.
Plačiau su Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimais galite susipažinti čia.
Seimo narys Vytautas Bakas konferencijos dalyvius taip pat informavo apie galimus pokyčius valstybiniame sektoriuje, sektoriaus veiklos vertinimą, galimas rizikas, nepotizmo lygį valstybės institucijose ir įstaigose. Anot jo, svarbūs pokyčiai turėtų atverti daugiau galimybių uoliai dirbantiems valstybės tarnautojams, sumažinti netinkamą lėšų panaudojimą valstybiniame sektoriuje, juos sutaupant ir panaudojant darbuotojų darbo užmokesčio didinimui.
V. Banel: dabar yra tas laikas, kai reikia imtis svarbių sisteminių darbų
NPPSS vadovas konferencijos metu sakė, kad Lietuvos šimtmetis – simbolinė proga imtis ryžtingų darbų ir vienyti pareigūnus bendriems tikslams. V. Banel drąsino pareigūnus veikti ir teigė, kad buvimas profesinės sąjungos nariu, atstvou nėra lengvas darbas, todėl svarbu būti drąsiems ir pasiruošti atremti visus iššūkius.
„Vidaus tarnybos pareigūnų atlygio sistemos atskyrimas nuo Valstybės tarnybos įstatymo buvo tikslingas. Juo siekta Vidaus reikalų ministerijai ir jai pavaldžioms įstaigoms suteikti gerokai platesnes galimybes kelti darbo užmokestį. Vien bazinio dydžio didinimas, apie kurį dažnai kalbama aplinkos apsaugos sistemoje, iš esmės problemos nesprendžia. Be to, tam reikalingos didelės lėšos, mat dydis turi būti keliamas visiems valstybės tarnautojams.
Aplinkos apsaugos sistemos pareigūnai ir juos vienijančios profesinės sąjungos turi iš esmės susitarti, kokio konkretaus atlyginimų padidėjimo tikimasi, ir to tikslingai siekti. Vidaus reikalų sistemoje atsirado „Programa 1000”, pagal kurią pradedantis pareigūnas 2020 m. turi uždirbti mažiausiai 1000 eurų, atskaičius mokesčius. Tokiu keliu jau suka ir medikai, mokytojai. Tai galėtų būti ir aplinkosaugininkų kelias. Susitarus dėl konkretaus tikslo, galima kalbėti ir apie priemones, tokias kaip darbo užmokesčio atskyrimas nuo valstybės tarnybos, pareigūnų vertinimai ir tam skirtas finansavimas. Ne mažiau svarbu užtikrinti maksimalią vykdomų reformų stebėseną ir kontrolę“, – sakė V. Banel.
Anot NPPSS vadovo, šiuo metu taip pat intensyviai ieškoma aplinkosaugos sistemos partnerių užsienio valstybėse: „Turime kaupti gerąją patirtį tam, kad galėtume ministerijoms, valdžios atstovams teikti konkrečius siūlymus su pavyzdžiais, pasiteisinusiais kitose valstybėse“.
