Seimas priėmė valdančiųjų „valstiečių – žaliųjų“ inicijuotą urėdijų reformą.
Už balsavo 82, prieš- 16, susilaikė – 12 parlamentarų.
„Valstietis žaliasis“ Povilas Urbšys teigė, kad šitas įstatymo projektas demonstruoja politinį brandumą – „ar mes iš tikro pribrendę daryti pertvarkas valstybėje, nežiūrint į ideologinius skirtumus“.
„Tai, kas šiandien įvyko, rodo, kad mes galime“, – kalbėjo P. Urbšys.
Reikalingą daugumą „valstiečiai – žalieji“ užsitikrino pasiekę susitarimą su konservatoriais, mainais į pažadą svarstyti naują Pridėtinės vertės mokesčio šildymui lengvatą. Po premjero Sauliaus Skvernelio susitikimo reformai palaikymą per balsavimą svarstymo metu išreiškė ir pusė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narių. Koalicijos partneriai socialdemokratai siūlymų neremia.
Seimas pritarė liberalų Eugenijaus Gentvilo, Kęstučio Glavecko ir konservatoriaus Gabrieliaus Landsbergio pasiūlymo pagrindu parengtoms pataisoms, kurios suteikė įgaliojimus sprendimus dėl reformos priimti Vyriausybei.
Seimas pritarė „valstiečių“ Agnės Širinskienės, Sauliaus Skvernelio, Ramūno Karbauskio ir Virginijaus Sinkevičiaus pataisoms – jie siūlo reformą pradėti 2018 metais, įpareigojant Vyriausybę ir aplinkos ministrą iki 2017 metų pabaigos priimti sprendimus, kurios urėdijos ir kokiais principais remiantis būtų sujungiamos.
Seimas atmetė liberalo Simono Gentvilo ir konservatoriaus Pauliaus Saudargo pataisas, kurios yra analogiškos socialdemokratų įsivaizduojamai urėdijų reformai. Pagal jas iki 2019 metų pabaigos urėdijos turėjo būti sustambintos, sumažinant jų skaičių iki 15–25 – jų plotas turėjo būti nuo 30 tūkst. iki 70 tūkst. hektarų (dabar vidutinis urėdijų plotas yra 25,2 tūkst. ha). Nuo 2020 metų urėdijų plotą būtų nustačiusi Vyriausybė. Šiam siūlymui nepritarė ir Aplinkos apsaugos komitetas.
Liberalė Aušrinė Armonaitė teigė, kad Lietuvoje jau dešimt metų kalbama apie miškų valdymo reformą, ir kas joje turėtų keistis.
„Tačiau kas iš tikrųjų pasikeitė, tai – tik tiek, kad įstatyme buvo įrašytos 42 urėdijos, ir tai yra analogijų neturinti situacija. Jau bene dešimt metų efektyvinti ir labiau centralizuoti miškų ūkio valdymą mes girdime iš viešojo administravimo, ekonomikos profesionalų, apie tai anksčiau kalbėjo ir anksčiau veikusi „saulėlydžio komisija“, (…) raginimą ambicingiau depolitizuoti ir efektyvinti miškų ūkį mes girdime ir iš Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos“, – kalbėjo A. Armonaitė išsakiusi palaikymą Vyriausybės planams.
Prieš reformą pasisakė konservatorius Rimantas Jonas Dagys, pasak kurio, „centalizacija mums atsilieps labai brangiai“.
„Svarbiausia – mūsų diskusija, mes tiesiog be diskusijos ją įteisinome, šiandien net diskutuoti neleido Seimo nariams. Šiandien mes iš klausos priėmėme pataisas, kurios visiškai nebuvo svarstomos ir diskutuojamos, mes turėjome ekspromtu tai daryti“, – kalbėjo R. J. Dagys kritikuodamas valdžią už tai, kad nebuvo atsižvelgta į principą dėl kolektyvinių susitarimų, esą nebuvo konsultacijų ir su miškininkais.
Reformą griežtai kritikavo ir Mišrios Seimo narių grupės narys Linas Balsys, pasak kurio, jokia reforma nevyksta.
„Šios dienos balsavimai parodė, kad laimėjo medienos perdirbimo pramonės interesai, kurių atstovas šiandien 9 val. ryto kažkodėl sukinėjosi Aplinkos apsaugos komiteto prieigose“, – kalbėjo L. Balsys.
Originalų tekstą skaitykite čia: http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/finalas-seimas-uzdege-zalia-sviesa-valdanciuju-reformai.d?id=75195280
