Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (LAASDPS) ne kartą pabrėžė, kad aplinkos ministras Kęstutis Mažeika ir jo politinio pasitikėjimo komanda veika be jokios ilgalaikės strategijos, aiškaus veiklos ir plano, nevykdo Vyriausybės programos nuostatų.
Tai tapo ypač akivaizdu išaiškėjus paskutiniams ministro viražams, susijusiems su medžioklės taisyklių pakeitimu ir pastangomis įteisinti medžioklę lankais. Visgi šis ministro akibrokštas nukreipė politikų ir visuomenės dėmesį nuo dar vieno labai svarbaus dalyko: Valstybės kontrolė, vykdydama Seimo sprendimą, atliko Aplinkos ministerijos kelių veiklos sektorių auditą.
Auditas buvo nutarta atlikti matant blogėjančią aplinkos apsaugos politiką ir įvykius Alytaus padangų perdirbimo bei Klaipėdos „Grigeo” įmonėse. Audito rezultatai, be kita ko, parodė, kad Aplinkos ministerija neužtikrina efektyvios aplinkos apsaugos ir taršos prevencijos.
Ką reiškia tokia audito išvada? Plika akimi matoma, kad ministras, dėdamas dideles pastangas teisės aktais ginti siaurų grupių užgaidas ir interesus, šalies aplinkosaugą tiesiog pamiršo. Štai tik kelios audito išvados: Lietuvoje maždaug ketvirtadalis atliekų vis dar šalinama sąvartynuose; bene pusė paviršinių vandens telkinių neatitinka geros būklės reikalavimų; transporto ir žemės ūkio sektoriuose didėja šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas į aplinką.
Nepaisant to, ponas Mažeika ir toliau išlieka visiškai kurčias mūsų signalams apie tai, kad Lietuvoje tragiškai trūksta aplinkos apsaugos kontrolę vykdančių darbuotojų, o jų atlyginimai gerokai mažesni nei kitų sektorių darbuotojų.
Aplinkos apsaugos teisėkūra ir valstybinis aplinkos apsaugos kontrolės procesas – pilnas spragų. Ministerija neatlieka aplinkos apsaugos teisinio reguliavimo stebėsenos.
Augant naujų biurokratinių reikalavimų skaičiui, didėja ir sistemos darbuotojų atsakomybė ir darbo krūvis. Pareigūnai nespėja kokybiškai atlikti įmonių patikrinimų. Dokumentuose nurodoma, kad pareigūnas vienam patikrinimui gali skirti apie 3,5 darbo dienų, tuo tarpu kvalifikacijos kėlimui jam kasmet skiriama tik kiek daugiau nei 6 valandos. Dėl to dalis patikrinimų būna atlikta skubotai ir paviršutiniškai, neužtikrinama kokybiška ir efektyvi valstybinės aplinkos apsaugos kontrolė.
Audito išvadoje taip pat sakoma, kad Aplinkos ministerija neefektyviai naudoja aplinkos apsaugai skiriamas lėšas, neužtikrina, kad būtų sprendžiamos ilgalaikės problemos. Aplinkos ministro valdymo sričiai 2019 m. skirta 436 mln. eurų, tai yra 8 proc. mažiau nei 2015 m. Visgi skiriamų lėšų kasmet panaudojama vis mažiau: 2019 m. jų panaudota tik 60 proc.
Viena pagrindinių priežasčių – nepanaudojamos fiksuoto finansavimo programų lėšos, kurios skiriamos konkretiems tikslams pasiekti. Iki 2020 m. 5 fiksuotose programose sukauptas 191,5 mln. eurų likutis. Nepanaudotos lėšos kaupiamos, nors galėtų būti naudojamos aplinkosaugos problemoms spręsti. Deja, tačiau šio klausimo ministras ir jo komanda nesprendžia. Profesinės sąjungos ir bendruomenėmis pastangomis Aplinkos ministerijos įstaigoms 2020 m. pavyko vos ne 3 mln. euru padidinti finansavimą. Tačiau ir čia ministras su ministerijos kancleriu sugebėjo nurėžti trečdalį milijono nuo tikslingai Aplinkos apsaugos departamentui skirtų 1.3 mln. eurų!
Auditoriai pabrėžia ir tai, kad aplinkos apsaugos pareigūnai, atlikdami patikrinimus, ne tik turi būti susipažinę su ūkio subjekto veiklos specifika, bet ir turėti būtinas priemones. Tačiau pareigūnai sako, kad patikrinimams atlikti jiems trūksta matavimo prietaisų, įrangos, o į patikrinimus jie dažnai važiuoja tuščiais kuro bakais…
Akivaizdu, kad problemų skaičius ir apimtys aplinkosaugoje nemažėja. Todėl labai norisi ministro paklausti ką jis, nuo pat savo kaip Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininko veiklos pradžios (kuri vėliau transformavosi į minkštą ministro krėslą) padarė gerinant šalies aplinkosaugos būklę?Kokie sprendimai buvo priimti, kokios užduotys iškeltos, kokie tikslai pasiekti?
Labai gali būti, kad paprasti aplinkosaugininkai jau labai greit bus priversti atsakymų į šiuos klausimus reikalauti įvairiose protesto akcijose.
—
Nuotrauka – DELFI / Tomas Vinickas.
