Aplinkosaugininkams neaišku, kam reikalinga dar viena reforma

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) atstovai neseniai lankėsi Lietuvos Respublikos Seime ir susitiko su jo pirmininku Vydu Gedvilu. Susitikimo darbotvarkėje buvo numatyti ne tik teisėsaugos pareigūnams svarbūs klausimai, bet pristatytas ir Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungai (LAASDPS) svarbus klausimas dėl aplinkos apsaugos pareigūnų darbo sąlygų ypatumų bei pradedamos reformos.
Pasak LAASDPS pirmininko Vaido Laukio, Seimo Pirmininkas išklausęs aplinkosaugininkų problemas bei gavęs informaciją apie reformą, kurio pagrįstumo ir naudingumo analizė neatlikta, pažadėjo pasidomėti šiomis problemomis. V.Gedvilas sakė, jog ir jo nuomone, pradėti reformą neturint jai pagrindimo nenormalu.
Anot V.Laukio, reaguojant į įvairius pranešimus apie aplinkosaugos pažeidimus pareigūnai priversti dirbti ir po darbo, o valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės prioritetai ir užduotys ne visada planuojami pagal turimus materialinius ir žmogiškuosius išteklius. Dėl to nukenčia atliekamų darbų kokybė, o pareigūnai rizikuoja netekti jiems priklausančių socialinių garantijų.
Viena aktualiausių problemų, kurią aplinkosaugininkai išdėstė ir Seimo pirmininkui – nėra vieningos darbo laiko apskaitos, vieningo darbo apmokėjimo vykdant operatyvinę aplinkos apsaugos kontrolę rajonų agentūrose po darbo valandų, poilsio ir švenčių dienomis.
Anot V.Laukio, pastaruoju metu diskutuojant su Aplinkos ministerija pavyko sutarti dėl tinkamo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų socialinių garantijų įteisinimo. Iki šiol jos nebuvo pakankamai reglamentuotos. Seimui bus siūlomi Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pakeitimai, nustatant aiškesnius teisinius pagrindus dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų sužeidimo (suluošinimo) sunkumo laipsnio nustatymo. Siūlomų teisės aktų pakeitimai reikalingi užtikrinti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų socialines garantijas.
Pastaruoju metu aplinkosaugininkų bendruomenei nerimą kelia Vyriausybės sukurtos Viešojo valdymo tobulinimo komisijos užmojai. Š.m. gegužės 9 d. vykusiame posėdyje komisija svarstė pasiūlymus dėl Aplinkos apsaugos agentūros ir regionų aplinkos apsaugos departamentų valdymo struktūros pertvarkymo, efektyvesnio šių įstaigų funkcijų atlikimo. Komisijos nuomone, kaip atskiros įstaigos prie Aplinkos ministerijos šiuo metu veikiantys regionų aplinkos apsaugos departamentai galėtų būti prijungti prie Aplinkos apsaugos agentūros ir pertvarkyti į Aplinkos apsaugos agentūros struktūrinius padalinius.
Pasak LAASDPS pirmininko, aplinkos apsaugos sistemos struktūriniai pakeitimai, funkcijų perskirstymas, naujų valstybinių įstaigų steigimas, dažnai vykdomas užkraunant jo vykdymo naštą ant žemiausios grandies pareigūnų.
„Tiesiogiai aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę atliekančių pareigūnų mažėja, gausėja „kabinetinių“ pareigūnų. Tokia praktika – ydinga. Prieš priimant sprendimus tokiais svarbiais klausimais, būtina aiškiai įvardinti tikslus, atlikti išsamią esamos situacijos analizę, išklausyti aplinkosaugininkų ar jų atstovų argumentus. Kiekviena naujai atėjusi valdžia vis sukuria savo „reformą“. Tačiau nė viena nesiima analizuoti, kokia reformų nauda“, – sako V.Laukys.
Primename, kas nepamena, 2009 metais Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija ir Jūrinių tyrimų centras buvo prijungti prie Aplinkos apsaugos agentūros. Praėjo keturi metai, matyt, metas naujai reformai, kad vėl visk ą atstatyti į buvusias pozicijas.
Akivaizdu, kad šiai „eilinei“ reformai įgyvendinti bus eilinį kartą išmestas ne vienas milijonas, tad ar ne naudingiau būtų juos panaudoti prasmingesniam tikslui – sustiprinti aplinkos apsaugos kontrolę, kuri veiktų ištisą parą.