Kaip žinia, prieš savaitę svarstymui Seime pristatytas pasiūlymas, kaip pertvarkyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančias institucijas. Savo ruožtu Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (LAASDPS) pabrėžia, kad darbuotojų, vykdančių aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, skaičius neturi būti mažinamas.
Aplinkos ministerijos teigimu, pertvarka siekiama geresnio nusižengimų aplinkai išaiškinimo, tolygesnio darbo krūvių paskirstymo, geresnių inspektorių darbo sąlygų. Naujoje aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės sistemoje būtų daug lengviau koordinuoti sudėtingus aplinkos procesus, sutelkti pareigūnų pajėgumus ir sumažinti naštą verslui. Pertvarkyta kontrolės organizavimo, kompetencijų ugdymo ir paskirstymo sistema padėtų sėkmingiau atlikti sudėtingus patikrinimus, nustatyti valstybiniu ir tarpvalstybiniu mastu atliekamus pažeidimus. Be kita ko planuojamam steigti Aplinkos apsaugos departamentui vėliau būtų perduota miškų, saugomų teritorijų ir žemės gelmių išteklių naudojimo kontrolė.
Plačiau apie Aplinkos ministerijos siūlymus skaitykite ir klausykite:
http://www.am.lt/VI/index.php#a/18748
http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15259&p_k=1&p_a=media_object_viewer&guid=FE4952C3-E0AA-4C6C-A079-000CE1F0B35A
Būtina užtikrinti tinkamą reformos įgyvendinimą
LAASDPS pirmininkas Vaidas Laukys teigia, kad, suprantamas aplinkos ministerijos poreikis vykdyti pokyčius aplinkos apsaugos kontrolės sistemoje, keliami kilnūs tikslai, juo labiau, kad rengiant reformos planą įsiklausoma ir į kai kuriuos profesinės sąjungos siūlymus.
„Esminis dalykas, kurį akcentuojame, – darbuotojų skaičiaus mažėjimas. Siekiant užtikrinti efektyvią valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę, negalime mažinti darbuotojų, atliekančių šį darbą, skaičiaus. Priešingu atveju kyla reali grėsmė ne efektyvinti, o susilpninti aplinkosaugos kontrolę. Ne mažiau svarbu kokiu būdu, mažinant įstaigų biudžetą, bus keliami mažiausiai uždirbančių darbuotojų atlyginimai, kaip bus motyvuojami savo sričių ekspertai“, – akcentuoja V. Laukys.
LAASDPS atstovai jau kreipėsi į Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininką Kęstutį Mažeiką norėdami sužinoti nuomonę dėl Aplinkos ministerijos projekto privalumų ir trūkumų. K. Mažeika informavo, pateiktas įstatymo projektas yra abstraktus, trūksta išsamesnės informacijos, esamos aplinkos apsaugos kontrolės institucijų veiklos analizės ir aiškesnio plano, kaip bus paskirstomos funkcijos ir esami pajėgumai. Be kita ko buvome informuoti, kad netrukus aplinkos ministras planuoja pristatyti projektą ir aptarti probleminius klausimus valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijoje.
V. Laukys pabrėžia, kad aplinkosaugininkai jau ne kartą varginti pertvarkomis, keletą kartų yra gavę pranešimus apie numatomas reformas, po kurių galiausiai įvyko tik daliniai struktūriniai pokyčiai. Visais atvejais teigta, kad siekiama efektyvumo ir racionalumo.
„Neteko girdėti apie tai, kad kas nors realiai imtųsi įvertinti, kokia gi įvyko pažanga, kokie įvykdytų pertvarkų privalumai, kokie trūkumai. Kyla paprastas klausimas: kaip vertinsime efektyvumą šįkart, kaip palyginsime skirtingų aplinkos apsaugos sričių kontrolės pokytį, progresą ar nuosmukį, kaip atrinksime, kokių darbuotojų reikės, ir pagal kokius kriterijus vertinsime jų tinkamumą toliau vykdyti numatytas funkcijas. Tam būtina išsami analizė. Jau ne kartą ir ne į vieną Aplinkos ministerijos vadovybę kreipėmės ir siūlėme imtis analizės, tačiau pritarimo nesulaukėme
Sulaukiame daug kolegų klausimų: kiek specialistų teks atleisti į iš tarnybos, kur bus liekančiųjų dirbti darbo vietos, kiek dėl numatomos reformos išaugs darbo krūvis, ar numatoma motyvuoti, kaip bus atitinkamai vertinami ir skatinami sistemoje dirbantys profesionalai. Jau dabar galime pastebėti, kad didžiuosiuose miestuose trūksta aplinkosaugos darbuotojų, jų darbus turi dengti aplinkiniuose rajonuose dirbantys pareigūnai, kuriems, matyt, už tai papildomai neatlyginama. Kyla natūralus klausimas, ar teisinga pareigūnui už reiklų, atsakingą ir „efektyvesnį“ darbą suteikti galimybę pretenduoti tik į nekvalifikuoto darbuotojo atlygį?“, – svarsto LAASDPS pirmininkas V. Laukys.
Anot LAASDPS, jautriausia tai, kad reformos grindžiamos prielaidomis, o ne objektyviais keliamų kompetencijų ir numatomų vykdyti funkcijų, joms atlikti materialių ir žmogiškųjų resursų vertinimu. Nemažai ministerijos išsakytų minčių ir siekių dėl numatomų pertvarkų yra moraliai priimtinos, tačiau pasigendama aiškaus ir socialiai atsakingo jų įgyvendinimo plano. Profesinė sąjunga planuoja ir toliau stebėti planuojamas pertvarkas, vertinti siūlomas efektyvinimo priemones, teikti siūlymus ir siekti užtikrinti darbo vietų išsaugojimą.
