Neseniai Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (LAASDPS) kreipėsi į Aplinkos ministeriją dėl didesnių kompensacijų už valstybės tarnautojų atliekamą budėjimo laiką. Beveik po mėnesio prašymas padidinti mokestį už budėjimo metu atliktą darbą buvo priimtas – pradėti vykdyti dabartinių įstatymų reikalavimai ir parengti teisės aktų pakeitimų projektai.
Plačiau apie kreipimąsi skaitykite:http://pareigunai.lt/naujiena/profsajunga-budraujantys-aplinkosaugininkai-turetu-gauti-didesnes-priemokas
Aplinkos ministerija informavo LAASDPS, kad pradėtas vykdyti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo projektas, kuriuo numatyta įvykdyti 12 straipsnio 8 dalies pakeitimus. Iki tol buvo teigiama, kad: ,,Laikas, kada pareigūnas yra pasirengęs priimti pranešimus ir pradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ne darbo metu, neįskaitomas į pareigūno darbo laiką ir už tai jam mokama 10 procentų dydžio vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį priemoka už kiekvieną budėjimo ne darbovietėje savaitę“. Projektu žadama buvusį 10 proc. vidutinį užmokestį pakelti iki 20 proc..
Rašte, kurį pasirašė Aplinkos ministerijos viceministras Mindaugas Gudas, teigiama, kad, Vyriausybei priėmus įstatymų pakeitimo projektą, bus keičiamas ir darbuotojo budėjimo laikas, o su juo ir priėmimo bei reagavimo į pranešimų apie aplinkosaugos įstatymų pažeidimus tvarkos aprašas.
Darbo kodekse šiuo metu budėjimo režimas apibrėžtas kaip toks laikas, kai darbuotojas aktyviai arba pasyviai (išskirtiniais atvejais prireikus) atlieka savo darbo funkciją, o tokio budėjimo pamainos trukmė negali viršyti 24 val. ir bendros darbo laiko normos per 3 mėn. apskaitinį laikotarpį. Iki tol Darbo kodekse pasyvus budėjimas namuose nebuvo aptartas, o Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas numatė, kad už budėjimą namie darbuotojams turi būti mokama 10 proc. pareiginės algos dydžio kompensacija.
Darbo kodeksas numato, kad pasyvus budėjimas namuose negali trukti ilgesnį kaip nepertraukiamą vienos savaitės per keturias savaites laikotarpį. Dėl tokio pasyviojo budėjimo namie turi būti susitarta darbo sutartyje ir darbuotojui mokama ne mažesnė kaip 20 proc. dydžio vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį priemoka už kiekvieną budėjimo ne darbovietėje savaitę. Už faktiškai atliktus veiksmus apmokama kaip už faktiškai dirbtą darbo laiką, tačiau neviršijantį šešiasdešimt valandų per savaitę. Asmuo negali būti skiriamas pasyviam budėjimui namie tą dieną, kurią jis nepertraukiamai dirbo ne mažiau kaip vienuolika valandų iš eilės.
