Šiandien, kovo 9 d., Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (LAASDPS) kreipėsi į Aplinkos ministrą Kęstutį Trečioką, Vyriausybę ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką Algimantą Salamakiną su reikalavimu nedelsiant imtis veiksmų, kuriais būtų sumažintas neigiamas pertvarkymų poveikis.
Prieš kurį laiką profesinė sąjunga kreipėsi į Aplinkos ministeriją (AM) prašydama pateikti konkrečius duomenis apie vykdomus regionų aplinkos apsaugos departamentų pertvarkymus: kokia apimtimi bus paveikti darbuotojų darbo, socialiniai ir ekonominiai interesai. Kad ir kaip būtų, gauta bendro pobūdžio informacija, anot atstovų, nėra tinkama – būtina tiksli informacija apie tai, kaip bus paveiktos darbuotojų teisės.
Šiandieniniu raštu LAASDPS prašo patikslinti informaciją, pateikiant duomenis apie tai, kaip bus pertvarkomas kiekvienas regioninis aplinkos apsaugos departamentas: kaip keičiama struktūra, kiek pareigybių ketinama naikinti, kiek pareigybių ketinama steigti.
Atsižvelgdami į turimą informaciją, atstovai pateikė pastabas dėl struktūrinių pertvarkymų proceso:
1. Dėl suplanuotų dvigubų pertvarkymų, ekonominio efektyvumo vertinimo nebuvimo
LAASDPS atkreipia dėmesį, jog AM planuoja įgyvendinti pertvarkymus du kartus. Šiuo metu yra pakeistos regioninių aplinkos apsaugos departamentų (RAAD) struktūros, todėl dalis darbuotojų gaus įspėjimo lapelius apie numatomą jų atleidimą. Profesinės sąjungos žiniomis, pertvarkymai turi būti įgyvendinti iki 2015 m. birželio 1 d. Tuo pačiu metu yra numatyta, kad Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba (VAAT) bus išplečiama prijungiant prie jos regioninius aplinkos apsaugos departamentus ir tai numatyta padaryti iki 2015 m. rugsėjo 1 d.
Tokiu atveju daliai darbuotojų šiuo metu jau gavusių įspėjimo lapelius iki birželį numatomų pertvarkymų, tokius pačius lapelius reikės įteikti dėl reorganizacijos numatytos rugsėjį. Kitaip tariant, nuo 2015 m. pr. iki 2015 m. rugsėjo, o realiai – dar ir ilgiau, kol bus paskirti vadovai ir nusistovės nauja tvarka, visa valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės sistema veiks „pertvarkymų ir reorganizacijų“ režimu.
Organizacijų valdymo teorija ir geroji vadybos praktika sako, kad ilgas pertvarkymų procesas neigiamai paveikia funkcijų vykdymą – vien dėl streso ir įtampos, kurį darbuotojams sukelia nežinomybė, susijusi su kiekvieno tarnautojo ateitimi toje struktūroje. Dėl šios priežasties, siūlome: a) gerinti komunikaciją su sistemos tarnautojais; b) aiškiai įvardinti numatomų pertvarkų rezultatą ir kaip tos pertvarkos gali paliesti kiekvieną tarnautoją; c) supaprastinti pertvarkas: pertvarkymus įvykdyti vienu kartu ir/arba atšaukti/atidėti dalį pertvarkymų.
Be to, profesinė sąjunga įsitikinusi, kad pertvarkymų tikslas turėtų būti efektyvesnė valstybinė aplinkos apsaugos kontrolė ir efektyvesnis valdymas, todėl būtina atlikti ir ekonominį šių pertvarkymų efektyvumo vertinimą. Tikėtina, kad pertvarkymai bus formalūs, institucijų lėšos bus naudojamos neefektyviai.
2. Dėl funkcijų centralizavimo ir administracijos pareigūnų skaičiaus didinimo
LAASDPS susipažinusi su pirminiais planais, kaip ketinama pertvarkyti RAAD ir Valstybinę aplinkos apsaugos tarnybą, pastebėjo, jog planuojama išplėsti VAAT struktūrą papildant ją naujais funkciniais padaliniais. Šių padalinių veikimui užtikrinti numatoma įsteigti nuo 20 iki 30 papildomų valstybės tarnautojų pareigybių. Siekiant nedidinti bendro tarnautojų skaičiaus, šios pareigybės greičiausiai bus komplektuojamos iš šiuo metu RAAD esančių pareigybių.
Centrinės įstaigos specifika organizuojant valstybinę aplinkos apsaugos tarnybą realiai lems tai, kad struktūrinių padalinių tarnautojai „koordinuos, formuos“ kontrolės politiką,tačiau neatliks konkrečios kontrolės funkcijos. Tuomet kyla klausimas, kaip tokia reforma gali pagerinti aplinkosauginės kontrolės vykdymą.Norint pasiekti pagrindinį reformos tikslą, efektyvinti aplinkosauginę kontrolę ir regionuose dirbančių pareigūnų krūvio mažinimą, komplektuojant centrinės įstaigos skyrius agentūrų pareigybių sąskaita, kartu su perduodamomis pareigybėmis turi būti paimamos ir vykdomos funkcijos, pavyzdžiui metodinis vadovavimas kontrolei.
Antras, ne mažiau svarbus argumentas yra tai, kad siūlymas koncentruoti ekspertus centriniuose padaliniuose VAAT kelia problemų dar ir dėl to, kad centriniuose padaliniuose telkiami ekspertai nevykdys tiesioginių aplinkos apsaugos kontrolės funkcijų. Dėl šios priežasties, atrenkant pretendentus, tikėtina neatsiras kandidatų, kurie turi ekspertinių žinių ir patirties tam tikrose srityse. Be to – ekspertai, dirbantys VAAT centriniuose padaliniuose, nevykdydami praktinės veiklos, tikėtina, ilgainiui praras kvalifikaciją.
Aplinkosaugininkų nuomone, žymiai efektyvesnis būdas, atskiroms užduotims įgyvendinti būtų ekspertų, vykdančių kontrolės funkcijas, pasitelkimas: ekspertai dirba regionuose, vykdo tam tikras funkcijas, o esant reikalui parengti tam tikrą metodiką, konsultacijas – jie įtraukiami į tos problemos sprendimo grupę ir pasidalina savo ekspertiškumu.
Be to, planuojama „padidinti“ aplinkos apsaugos inspektorių skaičių naikinant referentų pareigybes ir vietoj jų steigiant aplinkos apsaugos inspektorių pareigybes. Pats pertvarkymas iš esmės nesprendžia problemos – referentų funkcijos buvo ir yra vykdomos iki pertvarkymo, jos bus faktiškai vykdomos ir po pertvarkymo. Esminis skirtumas yra tai, kad tokias pareigas šiuo metu eina asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis, o vėliau, šias funkcijas turės vykdyti karjeros valstybės tarnautojai. Techninės (referentų) funkcijos vykdymui bus pasitelkta aukštesnės kvalifikacijos darbo jėga t.y. referentų funkcijų vykdymas bus faktiškai brangesnis. Tuo tarpu panaikinus referentų pareigybes, aplinkos apsaugos inspektoriai privalės atlikti daugiau techninių, žemesnės kvalifikacijos,funkcijų patys (tiek jau dirbantys, tiek naujai priimami).
Referentų funkcijų vykdymas galėtų būti optimizuotas sukuriant ir įdiegiant elektroninę inspektoriaus darbo vietą – dalis techninio darbo šiuolaikinėmis priemonėmis būtų supaprastinta ir inspektoriaus veikla būtų vykdoma efektyviau, tačiau tokios vieningos sistemos, elektroninės inspektoriaus darbo vietos iki šiol nėra sukurta.
3. Dėl gerosios praktikos taikymo ir priemonių įtampoms sumažinti
Anot LAASDPS, pertvarkymai ir įspėjimo lapeliai sukelia neigiamų emocijų bei psichologinę įtampą, todėl labai svarbu, kad pertvarkymai būtų vykdomi maksimaliai skaidriai, laikantis įstatymuose, visų pirma – Darbo kodekse, nustatytų reikalavimų ir būtų atliekami teisėtai.
Aplinkosaugininkų nuomone, nedelsiant būtina taisyti susiklosčiusią situaciją – visų pirma pagerinti darbuotojų atstovų, darbuotojų informavimą apie numatomus vykdyti veiksmus, supažindinti darbuotojų atstovus, darbuotojus su preliminariais sprendimais ir su jau priimtais sprendimais. Taip pat būtina peržiūrėti numatytą pertvarkymų eigą: padarytų klaidų ištaisymas leistų padidinti valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės funkcijų vykdymo efektyvumą, sumažintų įtampą ir užtikrintų darbuotojų apsaugą kaip tai numatyta Darbo kodekse.
Atsižvelgdami į tai LAASDPS siūlo nedelsiant imtis veiksmų, kuriais būtų sumažintas neigiamas pertvarkymų poveikis. Taip pat tam, kad pertvarkos būtų įgyvendinamos efektyviai, siūloma surengti bendrą susitikimą, kurio metu Aplinkos ministerijos, VAAT, RAAD ir LAASDPS atstovai galėtų aptarti kokiu būdu turėtų būti įgyvendinta struktūros pakeitimo vizija.
LAASDPS informacija
