Šiandien, sausio 18 d., Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) atstovai susitiko su naujuoju aplinkos ministru Kęstučiu Navicku. Susitikimo metu profesinės sąjungos atstovai išsakė šakinės kolektyvinės sutarties vilkinimo, būsimų reformų, kai kurių vadovų įsigalėjimo problemas. Ministras savo ruožtu pažadėjo padėti spręsti aplinkosaugos sistemos bėdas.
Ieškos būdų, kaip paspartinti šakinės kolektyvinės sutarties pasirašymą
Susitikimo metu profesinės sąjungos atstovai teigė, kad šakinės kolektyvinės sutarties derybų procesas per ilgai užsitęsė, trūksta supratimo apie socialinį dialogą, sutarties naudą.
LAASDPS pirmininko Vaido laukio teigimu, profesinės sąjungos atstovai derėdamiesi dėl visų šakos darbuotojų gerovės aukoja savo asmeninį laiką ir dalies darbuotojų (profsąjungos narių) skurdžius materialinius išteklius.
„Nepaisant to Aplinkos ministerijos derybininkai iškėlė abejonių dėl šakinės kolektyvinės sutarties taikymo ir galiojimo jai pavaldžiose įstaigose. Mūsų giliu įsitikinimu atsidūrėme aklavietėje dėl informacijos stokos apie socialinį dialogą ir pačias derybas. Ne kartą siūlėme ministerijos atstovams ir jai pavaldžių įstaigų vadovams įgyti trūkstamų žinių, kad tinkamai būtų galima plėtoti socialinį dialogą aplinkosaugoje“, – teigė V. Laukys.
Ministro teigimu kolektyvinė sutartis turėtų būti pasirašyta, o neaiškumai išsiaiškinti. Su ministru sutarta nedelsiant pradėti ieškoti galimybių, kaip išspręsti susidariusią situaciją.
Informavo apie galimai neteisėtus pavaldžių įstaigų vadovų veiksmus
LAASDPS informavo aplinkos ministrą apie profesinės sąjungos ir jos atstovų patiriamą diskriminaciją ir siekius susidoroti. Kai kurių aplinkos ministerijai pavaldžių įstaigų vadovai piktų ambicijų vedami nepaiso jokios moralės normų ir imasi drastiškų priemonių.
„Atkreipėme ministro dėmesį į kai kurių vadovų elgesį Aplinkos ministerijos pavaldžiose įstaigose, jų veiksmų vertinimą ir kontrolę. Taip pat į Aplinkos ministerijos požiūrį ir reakciją į jai pavaldžių įstaigų vadovų neatsakingus veiksmus, darančius žalą ne tik profsąjungų veiklai, bet ir demokratinei laisvei reikšti nuomonę. Alytaus Regiono aplinkos apsaugos departamento desperatiškas vadovo elgesys su mūsų atstovu išvis nesuprantamas, dėl šios situacijos kreipėmės ir į teismą. Aplinkos ministerija savo ruožtu tik išsisukinėja ir netiria galimai neteisėtų Alytaus RAAD vadovo veiksmų“, – pasakoja V. Laukys.
Nėra aiškios reformų vizijos
Aplinkos ministerija per pastaruosius kelis metus atliko keletą auditų Aplinkos apsaugos agentūroje, Regionų aplinkos apsaugos departamentuose, Valstybinėje miškų tarnyboje, Lietuvos hidrometerologijos tarnyboje, siekdama jų vykdomų funkcijų optimizavimo. Kad ir kaip būtų nei jų vertinimo, nei rezultatų aptarimo, nei aiškios reformų vizijos profesinei sąjungai pateikta nebuvo.
„Kai kurių įstaigų vadovai pažeidinėdami įstatymus, pamindami esminius demokratinius principus vykdo reformas – „tvarkosi” kaip savo asmeninėse įmonėse. Dėl to rajonų agentūrų darbuotojų sumažėjo, referenčių funkcijos permestos ant kiekvieno inspektoriaus pečių, skyrių ir jų darbuotojų skaičius padidėjo, neišgrynintos skirtingų lygių darbuotojų. Nepaisant to, kai kurie vadovai užsiima profsąjungos ir jos atstovų menkinimu, ignoravimu, persekiojimu. Profsąjunga vietoje konstruktyvaus dialogo siekiant pozityvių permainų aplinkosaugos sistemoje, turi kovoti už savo ir savo narių teises teismuose“, – pasakoja LAASDPS vadovas.
Susitikimo metu buvo pristatyta galimos reformos vizija, kontrolės stiprinimas, pertvarkų privalumai. Profesinės sąjungos atstovai išsakė nuogastavimą, kad neįvyktų eilinė reforma, kai realiai dirbančių pareigūnų rajonuose sumažėja, atkreipė dėmesį į anksčiau vykdytas reformas bei jų pasekmes ir klaidas. LAASDPS atstovų nuomone, pokyčiai neišvengiami, tačiau svarbu, kaip jie bus įgyvendinti. Nėra nei bendros, nei aiškios vizijos, nei nešališkos analizės jau buvusių reformų, nei įsiklausymo į socialinių partnerių nuomonę.
Profesinė sąjunga sako neketinanti stabdyti permainių, tačiau kelia reikalavimą, kad regionuose ir rajonuose nebūtų mažinamas etatų skaičius, o keliami reikalavimai ir užduotys pareigūnams būtų adekvatūs turimiems resursams. Tai turi būti aiškiai įvardinta teisės aktuose. Estų pvz. 70 proc. kontrolę vykdančių pareigūnų, o 30 proc. administracijos ir skyrių darbuotojai.
