Aplinkos ministras Kęstutis Navickas pirmadienį lankėsi DELFI tiesioginėje konferencijoje ir kalbėjo apie įvairių ministerijos sričių reformas. Jis aiškino, kaip naujos miškų įmonės nepaversti antrais „Lietuvos geležinkeliais“. Taip pat, kalbėdamas apie korumpuotų valdininkų nuobaudas sakė, kad ministras čia dažnai yra „bedantis“.
Kaip nesukurti antrų „Lietuvos geležinkelių“?
Aplinkos ministerija aktyviai planuoja valstybinės miškų sistemos pertvarką, kai vietoj atskirtų miškų urėdijų turėtų būti įkurta viena valstybės įmonė. „Vietoj 44-ių juridinių asmenų mes siekiame, kad turėtų likti vienas juridinis asmuo. Bet tai nebus visiškai vienas vienetas, mes kalbame apie regioninius centrus urėdijų pagrindu. Būtų centrinė įmonė, panašiai kaip vyksta kitose valstybinėse įstaigose: „Lietuvos energijoje“, „Lietuvos geležinkeliuose“ atsiranda valdyba, kuri organizuoja strateginius klausimus, kuri skiria ir atleidžia įmonės vadovybę. Tai yra siekiant atriboti politinės valdžios įtaką“, – kalbėjo K. Navickas.
Paklaustas, ką daryti, kad nebūtų sukuriami antrieji „Lietuvos geležinkeliai“ ir kaip ministerija galės daryti įtaką įmonės vadovybei, ministras teigė: „Kaip pagrindą imčiau „Lietuvos energijos“ ir kitų energetikos įmonių geruosius pavyzdžius. Mes pirmiausiai ne „Lietuvos geležinkelių“ gerąją praktiką imame. Privalu, kad būtų nepriklausoma ir veiksni valdyba. Čia svarbu, kokius mes atsirinkimo kriterijus pasirinksime. Valdybą skirs aplinkos ministras.“
K. Navickas vardijo reformos įgyvendinimo žingsnius: „Antradienį mes teikiame derinimą miškų įstatymo. Mes tikimės, kad pavasario sesijoje bus priimtos miškų įstatymo pataisos, atrišančios rankas Vyriausybei pradėti reformą, nes dabar įstatymo nuostatose yra nurodyta, kad miškus valdo 42-i urėdijos. Yra planuojama, kad nauja įmonė bus įsteigta 2018 metų sausio 1 dieną.
Miškų reforma anksčiau visuomet pasibaigdavo Seime. Yra pakankamai įtakinga struktūra miškų urėdijos. Ir viskas spręsis Seime. Dėl darbo vietų, tai mes siekiame, kad reformoje stiprėtų girininko ir eigulio institutas, šitie žmonės turi išsaugoti darbo vietas. Didžiausias nerimas turi kilti dėl vadovybės, nes nereikės tiek vadovų, taip pat buhalterių ir administracijos darbuotojų.“
Dėl saugomų teritorijų reformos dar teks apsispręsti
K. Navickas kalbėjo ir apie planuojamą saugomų teritorijų sistemos reformą.
„Mes dar apie ją nekalbame taip detaliai, kaip apie miškus. Mes net neturėjome pasitarimo politinėje vadovybėje, todėl labai plėstis negaliu. Galiu pasakyti tik savo viziją. Tai yra skurdžiausia sistemoje struktūra, jie turi ir labai daug funkcijų, ir labai mažus atlyginimus. Ir turint mintyje, kad biudžeto pinigų nebus daugiau, reforma turės remtis funkcijų išgryninimu ir apsispręsti, kurios funkcijos mums yra svarbiausios saugomose teritorijose“, – kalbėjo K. Navickas.
Paklaustas, ar tikrai ketina atsisakyti statybų derinimo saugiklio parkų teritorijose ir viską atiduoti tik į savivaldybių rankas, ministras teigė: „Parašų kiekis ant projektų prevencijos nepadaro. Šioje vietoje nenoriu mesti šešėlio saugomoms teritorijoms, be to, jūs gerai pasakėte, kad tai yra geras saugiklis. Bet ar nėra taip, kad tai vyksta dėl mūsų silpnos Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos… Bet mes nepradėsime reformos neužtikrinę saugiklių, man yra svarbu, kad nesusilpnėtų apsauga šių teritorijų.“
Paklaustas, ar tokiu būdu mes dar liksime UNESCO sudėtyje, nes tarkime Kuršių nerijos meras viešai sako, kad ten reikėtų leisti statybas, K. Navickas teigė, kad dėl Kuršių nerijos nesijaudina: „Meras ir šiandien negali keisti statybų, nes jau kur kur, bet Kuršių nerijoje per planavimo dokumentus yra taip sureglamentuota, kad stogo nepasikeisi. Kitose saugomose teritorijose tokios kokybės ar tokio detalumo tikrai nepavyks pasiekti. Dėl Kuršių nerijos nėra ko nerimauti, nes Kuršių nerija yra ne Neringos mero nuosavas ūkis.“
Jeigu nebus susitarimo, netrukus Kuršių nerijoje pasirodys buldozeriai
Ministras teigė, kad jeigu artimiausiu metu nebus sudaryta taikos sutartis dėl Kuršių nerijos statinių, ten gali pasirodyti buldozeriai, nes teismo terminai statiniams nugriauti jau yra praėję.
„Labai svarbu, kad mes pagaliau užtikrintume įsiteisėjusių teismų sprendimų įgyvendinimą. Kuršių nerijoje dar ši byla neuždaryta, dar virto tik vienas pastatas. Teisingumas kainuoja, mes manome, kad restorano Juodkrantėje nugriovimo kaina buvo įvertinta neatsižvelgiant į visuomenės ir valstybės interesus. Greičiausiai nebuvo tinkamai atstovaujama.
Laimėti bylą ir nugriauti pastatą yra vienas žingsnis, bet kitas žingsnis yra užtikrinti, kad kompensacijos dydis būtų teisingas. Mes matome, kad taikos sutarčių nėra ir mes neatsitraukiame nuo teismų sprendimo vykdymo. Ir atitinkami žingsniai bus artimiausiu metu padaryti“, – kalbėjo K. Navickas.
Prie popierinių puodelių apmokestinimo planuoja grįžti
Anksčiau ministras kalbėjo apie popierinių kavos puodelių apmokestinimą, kad vienas puodelis galėtų kainuoti pavyzdžiui, vieną eurą. Tačiau šiuo metu tokios kalbos nurimo, paklaustas, galbūt išgąsdino priešiška visuomenės reakcija, ministras teigė, kad prie šio klausimo bus grįžta.
„Jokiu būdu neišgąsdino. Tai yra vienas iš žingsnių atliekų prevencijos. Aš apie tai dabar nekalbu, nes mes susidėliojome prioritetus. Mūsų pirminis prioritetas yra sukontroliuoti gamintojų ir importuotų atsakomybės schemas. Tam skiriame didelį dėmesį. Vėliau mes galėsime ir reikės grįžti prie atliekų prevencijos. Svarbus dalykas yra vienkartiniai puodeliai ir aš čia neatsitraukiu, nes tikrai matau gamtinėse teritorijose daug šitos rūšies atliekų.
Kitas dalykas, kuris man kelia nerimą, tai yra plonojo plastiko maišeliai. Dabar jie apmokestinami pagal svorį, tačiau jie yra lengvi, ploni. Nesakau, kad juos reikia apmokestinti. Bet reikia pasižiūrėti instrumentus, kaip sumažinti šio produkto vartojimą, ar patekimą į sąvartynus“, – kalbėjo K. Navickas.
Vargas dėl taromatų
Pasak ministro, į taromatus kada nors galėsime nešti ir daugiau skirtingų pakuočių. Vis dėlto, jis pripažino, kad sistemos administratorių ir jo gaunamas pajamas kontroliuoti yra sunku.
„Yra siūlymai ir yra pataisos pateiktos dėl stipriųjų alkoholinių gėrimų, vyno taros įtraukimo į užstato sistemą. Aplinkos ministerijos siekis yra, kad būtų įtraukti ir tetrapakai. Bet jiems reikia ilgesnio technologinio pasirengimo, dėl to mes dabar nenorime spausti depozito administratoriaus. Kilo nemažas ažiotažas, kai depozito administratoriai padidino administravimo mokestį. Mes svarstome, kad tas mokestis galėtų būti reguliuojamas Valstybinės kainų ir energetikos komisijos“, – sakė K. Navickas.
Užstato sistemos administratorius skundžiasi, kad žmonės suneša per daug pakuočių nei spėjama paruošti perdirbimui, todėl prašo didesnio mokesčio iš gamintojų ir importuotojų. O šie didina gėrimų kainą ir galutinė našta gula ant vartotojų pečių. Paklaustas, ar Aplinkos ministerija gali įvertinti administratoriaus prašymo pagrįstumą, jo finansines ataskaitas bei kur keliauja pinigai, ministras atsakė neigiamai: „Aplinkos ministerija neturi tokių instrumentų. Čia yra bėda.“
Paklaustas, kodėl Aplinkos ministerija negali kontroliuoti, jeigu administratorius yra sudaręs sutartį su ministerija, ministras teigė, kad negali jo valdyti: „Jis nėra mums pavaldus. Aplinkos ministerija nesamdo užstato sistemos administratoriaus, ji sukuria administracinį lauką ir sako, kokios pakuotės turi dalyvauti. Man atrodo, kad Aludarių asociacija, didieji prekybos centrai įkūrė užstato sistemos administratorių.“ Paklaustas, ar užstato sistemos administratorius iš viso kažkam yra pavaldus ir ar kažkas gali patikrinti jo būklę, ministras sakė: „Jis priklauso nuo tų privačių steigėjų.“
Sritis, kurioje jaučiasi „bedantis“
Paklaustas, kaip vertina į skandalus įsipainiojusius ministerijai pavaldžių institucijų darbuotojus, kurie laimina neteisėtas statybas, pažeidžia įstatymus, bet dažnai lieka nenubausti, ministras teigė, kad juos gina tie patys įstatymai.
„Aš ilgą laiką dirbau privačiame sektoriuje, ten sprendimus gali priimti daug lengviau. Šioje vietoje įstatymas ne visada veikia gero darbo naudai. Tą problemą žino ir ministras pirmininkas ir manau, kad iš Vyriausybės kanceliarijos ateis pasiūlymai, kaip tai spręsti. Jeigu mes norime turėti skaidrų ir efektyvų viešąjį sektorių, mano supratimu, kai kurie socialiniai saugikliai neprisideda prie sprendimo priėmimo.
Vienas pavedimas, antras pavedimas, teismas, tada atsiranda senatis, tada jau nebegali taikyti nuobaudų. Yra ministras, jam atrodo, kad pakankamai daug galių suteikta, bet kai kuriuose dalykuose jis yra bedantis, negalėdamas padaryti sprendimų. Nes įstatymai tai gina“, – kalbėjo K. Navickas.
Kol kas nuomojasi automobilį iš buvusios darbovietės
Anksčiau K. Navickas dirbo organizacijoje „Baltijos aplinkos forumas“. Ši organizacija turi sutarčių su Aplinkos ministerijai pavaldžiomis institucijomis, taip pat gali jų turėti ateityje. Paklaustas, kaip sieks išvengti interesų konflikto, K. Navickas teigė: „Esu tai deklaravęs Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) ir esu nusiuntęs ministrui pirmininkui nusišalinimą. Man atrodo tokiuose dalykuose labai svarbu deklaruoti ir pasakyti“, – aiškino K. Navickas.
VTEK deklaracijoje taip pat yra nurodoma, jog jis iki kovo mėnesio dar nuomosis automobilį ir Baltijos aplinkos forumo. Paklausus, ar nenorėjo sutarties nutraukti iš karto tapus ministru, žinant, kad tai su Aplinkos ministerijos projektais susijusi organizacija, K. Navickas sakė: „Tas automobilis yra nenaujas, aš jį naudojau dirbamas Baltijos aplinkos forume. Situacija su tuo automobiliu yra juokingesnė tuo, kad jis sugedo tą dieną, kai vyko nuotekų avarija Vilniuje, ir aš juo net negalėjau naudotis ir naudojausi viešuoju transportu arba buvau pavežėtas žmonos. Kaip tik šiandien gavau informaciją, kad jis sutvarkytas.
Ar čia yra interesų konfliktas, nežinau, aš deklaravau iš pat pradžių ir moku nuomos mokestį. Atvirai pasakysiu, aš nesu labai geras specialistas viešųjų ir privačių interesų. Jei tik kils koks šešėlis, net klausimo nėra, kad bus priimtas atitinkamas sprendimas.“
Originalų tekstą ir video rasite čia http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/naujasis-aplinkos-ministras-perspeja-kur-netrukus-pasirodys-buldozeriai.d?id=73595862
Nuotr.: © DELFI / Šarūnas Mažeika
