Šiandien, lapkričio 21 d., Seime pritarta Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pataisoms. Pataisomis siūlyta numatyti, kad Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės funkcijas vykdytų viena institucija – Aplinkos apsaugos departamentas.
Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko Vaido Laukio teigimu, nuo šio sprendimo priklausė, ar bus nutrauktas ilgai besitęsiančių smulkių pertvarkų visoje sistemoje maratonas. Aplinkosaugos sistemai reikia esminių pokyčių: pagrindinių funkcijų efektyvinimo, sistemoje dirbančių pareigūnų kompetencijos vertinimo, palankesnių darbo sąlygų, didesnio darbo užmokesčio.
„Džiugu tai, kad akcentuojamos darbo sąlygos ir darbo užmokestis. Visus procesus stebėsime per padidinamąjį stiklą. Visi pokyčiai turi būti vykdomi maksimaliai skaidriai ir efektyviai“, – teigia V. Laukys.
Aplinkos ministerija: būtų efektyviau valdoma aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės sistema
Aplinkos ministerijos pateiktame aiškinamajame rašte teigiama, kad, įgyvendinus siūlomą pertvarką, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės sistemoje būtų taikoma įprasta (dažniausiai analogiškose institucijose taikoma) ūkinės veiklos priežiūros organizavimo praktika (t.y. vienos visoje valstybės teritorijoje veikiančios institucijos centrinis administracinis padalinys organizuoja ir koordinuoja regioninių/vietinių padalinių veiklą, centralizuotai vykdomos bendrosios ir ūkinės funkcijos).
Numatomas poveikis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės teisinio reguliavimo sričiai:
1) bus efektyviau valdoma aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės sistema (suvienodintas kontrolės lygis ir principai valstybės teritorijoje, subalansuotas veiklos krūvis teritoriniu atžvilgiu, bus skaidresnė ir efektyvesnė kontrolės planavimo sistema, efektyviau atliekama rizikų analizė, vykdoma efektyvesnė sudėtingų ar tarpregioninių veiklų kontrolė, efektyvesnis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų bendradarbiavimas su kitomis valstybės institucijomis ar užsienio valstybių institucijomis, efektyvesnė veiklos rezultatų vertinimo sistema, tolygiau paskirstytas pareigūnų darbo krūvis, užtikrintas objektyvesnis veiklos rezultatų vertinimas ir efektyvesnis išteklių panaudojimas); 2) bus sukurta efektyvi institucijos struktūra (bus išlaikytas pakankamas skaičius pareigūnų, vykdančių kontrolę pažeidimo vietoje; bus stiprinama specializuota kompetencija); 3) bus efektyviau vykdoma aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų prevencija ir kontrolė.
Numatomas poveikis asmenims ar jų grupėms:
1)užtikrinus vieningą pažeidimų kontrolės ir ūkio subjektų konsultavimo tvarką, bus sudarytos vienodos sąlygos ūkio subjektų veiklai, užtikrinta efektyvesnė pagalbos verslui sistema; pertvarkius aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės sistemą, pagerės aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų darbo sąlygos, bus skiriamas dėmesys efektyviam kompetencijos ugdymui ir atlyginimų didinimui siekiant geresnių darbo rezultatų.
# # #
Seimas pritarė siūlymui reformuoti valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę
Šiandien Seime buvo pritarta Aplinkos ministerijos parengtam pasiūlymui pertvarkyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančias institucijas. Planuojama, kad artimiausiu metu bus sukurta viena efektyviai dirbanti įstaiga – Aplinkos apsaugos departamentas. Tokiam pasiūlymui jau anksčiau buvo pritarusi Vyriausybė.
Šia pertvarka siekiama geresnio nusižengimų aplinkai išaiškinimo, tolygesnio darbo krūvių paskirstymo, geresnių inspektorių darbo sąlygų. Naujoje aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės sistemoje bus daug lengviau koordinuoti sudėtingus aplinkos procesus, sutelkti pareigūnų pajėgumus ir sumažinti naštą verslui.
„Noriu asmeniškai padėkoti žmonėms, prisidėjusiems prie šio pokyčio. Tikrai džiugina konstruktyvus bendradarbiavimas su Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga“, – sako aplinkos ministras Kęstutis Navickas.
Pertvarkyta kontrolės organizavimo, kompetencijų ugdymo ir paskirstymo sistema padės sėkmingiau atlikti sudėtingus patikrinimus, nustatyti valstybiniu ir tarpvalstybiniu mastu atliekamus pažeidimus. Esamą situaciją kritiškai yra įvertinusi ir EBPO – pasak jos, mūsų šalyje neužtikrinamas vieningas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės planavimas, vykdymas bei nėra tinkamos rezultatų vertinimo sistemos.
Aplinkos ministerijos informacija
# # #
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nario S. Gentvilo pranešimas: „Aplinkosaugos srityje mažės kontroliuojančių institucijų, bet jos taps profesionalesnės“
Lapkričio 21 d. Seimas pagaliau priėmė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymą ir liberalo Simono Gentvilo siūlymą. Nuo 2019 m. sausio 1 dienos penkios valstybinės aplinkosaugininkų institucijos bus sujungtos į vieną – Aplinkos apsaugos departamentą.
„Šiuo metu teoriškai įmanoma, kad į tą patį asmenį ar įmonę gali kreiptis 5 valstybinės aplinkos apsaugos kontrolę vykdančios įstaigos. Tai yra brangu ir neefektyvu pačiai valstybei. Todėl siūlau nuo 2019-ųjų sausio 1 dienos valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę pavesti vykdyti išimtinai Aplinkos apsaugos departamentui“, – teikdamas siūlymą sakė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas liberalas Simonas Gentvilas.
Šiuo metu aplinkos apsaugos valstybine kontrole užsiima penkios institucijos: Regioniniai aplinkos apsaugos departamentai, Aplinkos apsaugos agentūra, Valstybinė miškų tarnyba, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir Lietuvos geologijos tarnyba. Aplinkos ministerijos registruotame įstatymo projekte siūlyta nuo 2018 m. liepos 1 d. struktūriškai sujungti 8 regionų aplinkos apsaugos departamentus į vieną juridinį asmenį. Tačiau tai tik pradžia. S. Gentvilo pateiktu siūlymu, nuo 2019 m. visos aplinkosaugines funkcijas atliekančios institucijos bus sujungtos į vieną.
„Kontrolės funkcijų sujungimas svarbus ir dėl to, kad dalyje kontroliuojančių institucijų pačios institucijos išduoda leidimus ir pačios juos kontroliuoja. Šių funkcijų atskyrimas yra svarbi antikorupcinė priemonė, – argumentaciją vardija S. Gentvilas. – Išgryninus vieną valstybinę aplinkosaugos kontrolės įstaigą bus sumažintos besidubliuojančios funkcijos, sumažės biurokratinis aparatas su visu jo išlaikymui reikalingu turtu, bus įvestas aiškumas suinteresuotoms pusėms, ūkio subjektams ir gyventojams, kur kreiptis kontrolės klausimais.“
Seimo informacija
# # #
Seimo LVŽS frakcijos pranešimas: „Valstybinių aplinkos apsaugos kontrolę vykdančių institucijų pertvarkos naudą pajus visi“
Seimas pritarė aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų pertvarkai. Nuo 2018 m. liepos 1 d. aštuoni
Regionų aplinkos apsaugos departamentai (RAAD) jungiami į vieną, o šiek tiek vėliau – nuo 2019 m. liepos 1 d. – visos penkios aplinkos apsaugą vykdančios įstaigos bus sutelktos į vieną – Aplinkos apsaugos departamentą.
Pasak Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio, ši pertvarka – dar vienas valdančiųjų pradėto valstybės įmonių valdymo efektyvinimo pavyzdys: neabejotina, kad įgyvendinus šią pertvarką bus greičiau išaiškinami nusižengimai aplinkai, tolygiau paskirstys darbuotojų krūviai, gerės inspektorių darbo sąlygos. Be to, sukūrus naują aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės sistemą bus daug lengviau koordinuoti sudėtingus aplinkos procesus, sutelkti pareigūnų pajėgumus, bus mažinama našta verslui.
„Dar savo rinkimų programoje žadėjome siekti, kad modernizuosime aplinkos apsaugos sistemos valdymą, kiek įmanoma atsisakydami perteklinių biurokratinių reikalavimų. Šis pažadas virsta kūnu Seimui pritarus valstybinę kontrolę vykdančių aplinkosaugos institucijų pertvarkai“, – sako R. Karbauskis.
Aplinkos apsaugos departamentas turėtų tapti visos valstybinės aplinkosaugos kontrolės tarnyba, kuruojančia ne tik šiuo metu atskiriems regioniniams departamentams priskiriamas funkcijas, bet ir įtraukiant susijusias funkcijas iš miškų, saugomų teritorijų ir žemės gelmių išteklių sričių.
„Centralizavus bendrąsias aplinkosaugos kontrolės funkcijas padaugės tiesiogiai aplinkos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų skaičius: preliminariai skaičiuojama, kad daugiau nei 70 specialistų galės darbą „prie stalo“ keisti į tiesioginį darbą gamtoje. Tai leis pakankamai dėmesio skirti ir tokioms specifinėms aplinkosaugos sritims kaip, pavyzdžiui, aplinkosaugos mokesčių surinkimas, atliekų surinkimo ir tvarkymo kontrolė. Naujas požiūris sudarys prielaidas ir sisteminiams pokyčiams – efektyviau bus užkardomi nusikaltimai ir pažeidimai, greičiau likviduojama žala gamtai, o vieningas teisės aktų aiškinimas ir taikymas panaikins dviprasmybes ir sumažins naštą gyventojams bei verslui, taigi RAAD pertvarkos naudą pajusime visi“, – sako Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, LVŽS frakcijos narys Kęstutis Mažeika.
Planuojamam steigti Aplinkos apsaugos departamentui vėliau būtų perduota miškų, saugomų teritorijų ir žemės gelmių išteklių naudojimo kontrolė. Šiuo metu Aplinkos ministerijai pavaldūs yra aštuoni atskiri regioniniai departamentai ir likviduojama Valstybinės aplinkos apsaugos tarnyba. Esamą situaciją kritiškai yra įvertinusi ir EBPO – pasak šios organizacijos, mūsų šalyje neužtikrinamas vieningas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės planavimas, vykdymas ir nėra tinkamos rezultatų vertinimo sistemos.
Seimo LVŽS frakcijos informacija
