Archyvas: Liepa 2017

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas susitiko su miškų urėdijų atstovais, kuriems pristatė numatomą įgyvendinti valstybinių miškų ūkio valdymo pertvarką. Susitikimo metu aptarta pertvarkos eiga, būsimos valstybės įmonės „Valstybinių miškų urėdija“ struktūra, išklausyti miškininkų pasiūlymai, nuogąstavimai ir pastabos.
K. Navickas pabrėžė, kad visi urėdijų darbuotojai, išskyrus vadovus (urėdus), išsaugos savo darbo vietas. Miškininkams bus užtikrintas darbo santykių stabilumas, laikomasi darbuotojų darbo, ekonominių bei socialinių teisių. Reorganizuojamų miškų urėdijų darbuotojams darbo sutartyse bus išsaugotas nepertraukiamasis darbo stažas bei kitos garantijos ir lengvatos, numatytos Darbo kodekse.
Ministras taip pat patikino, kad tolimesni pokalbiai ir diskusijos dėl reformos netrukus persikels į kiekvieną iš 42 dabartinių miškų urėdijų.
„Būsimos valstybės įmonės struktūra, galutinis įmonės teritorinių padalinių skaičius ir jų išsidėstymas bus aiškus tik po detalių diskusijų su urėdijų darbuotojais ir miškų specialistais. Kiekvienoje valstybinių miškų urėdijoje planuojami susitikimai, kuriuose dalyvaus Aplinkos ministerijos deleguoti atstovai“, – teigė aplinkos ministras K. Navickas.
Jau anksčiau urėdijų, miškininkų sąjungos, profesinių sąjungų atstovai buvo informuoti, kad, Seimui priėmus Miškų įstatymo pataisas, nutarta naikinti Generalinę miškų urėdijų, o vietoje 42 VĮ miškų urėdijų planuojama įsteigti valstybės įmonę su 26 regioniniais padaliniais. Centrinė būstinė įsikurs Panevėžio rajone.
Planuojami pertvarkos etapai, svarbiausi veiksmai bei būsimos valstybės įmonės struktūra – priede.

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (LAASDPS) suorganizavo baidarių žygį. Profsąjungos nariai su savo šeimomis ir draugais leidosi kelionėn Minijos upe.
 
Visi 70 dalyvių saulėtą rytą susirinko prie Platelių ežero. Maršrutą pradėjusiems ties Aleksandravu, keliauninkams teko perplaukti didžiąją Dyburių kilpą, labai įdomų, bet sudėtingą, siaurą, akmenuotą ruožą. Siauriausia kilpos vieta vos 100 m pločio, o upė nukrenta beveik 9 metrus. Visgi, nuo kairėje pusėje atsiveriančio stataus skardžio – Salantų regioninio parko įrengtos Dyburių kilpos apžvalgos aikštelės  – galima pasigrožėti nuostabiais gamtos vaizdais, atperkančiais visus sunkumus. Įveikę visus Minijos keliamus iššūkius, žygeiviai kelionę jau ramiau baigė ties Kartena.

Didelių problemų kompanijai nekilo – net įstrigus tarp akmenų ar ant vieno iš jų užplaukus, draugiškame būryje visada atsirasdavo galinčių pagelbėti. Pasigrožėję Minijos panorama ir grįžę stovyklavietėn, keliautojai ruošė vakarienę, diskutavo, dalinosi įspūdžiais. Pavargusieji galėjo atsipalaiduoti pirtyje ar atsigaivinti Platelių ežero vandeniu.

Rytą žygeiviai pasitiko su karšta sriuba, o pasistiprinę išsiruošė į paskutinį išvykos etapą – 26 kilometrų ilgio dviračių trasą aplink ežerą. Žiedinis maršrutas suteikė galimybę aplankyti privačią L. Černiausko meno galeriją-kūrybines dirbtuves, pamatyti Užpelkių piliakalnį, pasigėrėti Platelių miesteliu, aplinkiniais kaimeliais bei draustiniais, o jį užbaigusi kompanija išsiskirstė – kas Žemaitijos krašto pajūrio, kas namų link.

Dalyviai džiaugiasi bei dėkoja profesinei sąjungai už puikų renginį.

Lietuvos aplinkos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga (LAASDPS) kreipėsi į aplinkos ministrą Kęstutį Navicką dėl apmokėjimo už laiką, kuomet pareigūnai turi būti pasirengę vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Profesinė sąjunga prašo ministro imtis priemonių siekiant pašalinti prieštaravimus tarp dar 2014 m. priimto būdravimo aprašo ir Darbo kodekso normų.

2014 m. spalio 10 d. tuometinio aplinkos ministro įsakymu buvo patvirtintas „Laiko, kada aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turi būti pasirengęs vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, nustatymo, pranešimų, susijusių su aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimais, priėmimo, perdavimo ir reagavimo į juos tvarkos aprašas“. Aprašu buvo nustatytas pareigūnų būdravimas, t.y. laikas, kai minėti pareigūnai privalo būti pasirengę vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ne darbo metu. Už tai pareigūnams numatyta mokėti 10 proc. pareiginės algos dydžio kompensaciją.

Darbo kodeksas numato, kad budėjimu laikomas toks laikas, kai darbuotojas atlieka savo darbo funkciją budėdamas (aktyvus budėjimas), o darbo dienos (pamainos) trukmė negali viršyti 24 val. ir darbuotojo laiko normos per maksimalų 3 mėn. apskaitinį laikotarpį. Jei darbuotojas privalo būti darbdavio nurodytoje vietoje, pasirengęs prireikus vykdyti savo funkcijas (pasyvus budėjimas), darbo dienos (pamainos) trukmė gali būti iki 24 val., tačiau negali viršyti darbuotojo darbo laiko normos per maksimalų 3 mėn. laikotarpį.

Šių darbuotojų darbo laiko režimui ir apskaitai taikomos suminės darbo laiko apskaitos taisyklės. Darbuotojo buvimas ne darbovietėje, bet esant pasirengusiam atlikti tam tikrus veiksmus ar atvykti į darbovietę kilus būtinybei jprastiniu poilsio laiku (pasyvusis budėjimas namie), nelaikomas darbo laiku, išskyrus faktiškai atlikto veiksmo laiką. Toks budėjimas negali trukti ilgesnį kaip nepertraukiamą 1 sav. per 4 sav. savaites laikotarpį. Dėl tokio pasyviojo budėjimo namie turi būti susitarta darbo sutartyje ir darbuotojui mokarna ne mažesnė kaip 20 proc. dydžio vidutinio darbo užmokesčio per mėn. priemoka už kiekviną budėjimo ne darbovietėje savaitę. Už faktiškai atliktus veiksmus apmokama kaip už faktiškai dirbtą darbo laiką, tačiau neviršijant 60 val. per sav.

LAASDPS pirmininkas Vaidas Laukys teigia, kad, pasikeitus Darbo kodekso normoms, buvo išskirta pasyvaus budejimo sąvoka ir detalizuotas apmokėjimas už pasyvų būdėjimą. „Dabar turime tokią sitauciją, kuomet 2014 metais aplinkos ministro patvirtintas aprašas prieštarauja naujai priimtam Darbo kodeksui. Kreipėmės į ministrą su prašymu nedelsiant imtis veiksmų ir užtikrinti, kad prieštaravimai, susiję su apmokėjimu už pareigūnų būdravimą, būtų panaikinti“.

Vakar aplinkos ministras Kęstutis Navickas oficialiu raštu kreipėsi į visas 42 VĮ miškų urėdijas dėl valstybinių miškų valdymo pertvarkos. Artimiausiu metu rengiamasi pakviesti visų urėdijų atstovus aptarti pertvarkos eigą ir būsimos valstybės įmonės struktūrą. Iš miškininkų sudarytai darbo grupei pateikus galutinius pasiūlymus, jie bus pristatomi kiekvienos VĮ miškų urėdijos darbuotojams atskirai organizuojamuose susitikimuose. Seimui priėmus Miškų įstatymo pataisas, atsiveria kelias pereiti prie vienos valstybinių miškų įmonės valdymo modelio.
„Urėdijos nebus naikinamos, o palaipsniui pertvarkomos į centralizuotai valdomus ne mažiau kaip 25 regioninius valstybės įmonės padalinius. Kadangi girininkija – smulkiausias, bet labai svarbus miškininkavimo vienetas, po pertvarkos išliks esamas girininkijų skaičius su visais šioje grandyje dirbančiais specialistais: girininkais, eiguliais, medelynų specialistais bei miško darbininkais”, – pažymi aplinkos ministras.
Standartizavus girininko veiklą, jo pavaduotojai ir eiguliai mažiau dirbs su medienos ruoša, jos apskaita ir įvairiais medienos matavimais, o atliks darbus, susijusius su aplinkosauginėmis, ypač gamtotvarkinėmis funkcijomis.
Skaičiuojama, kad pertvarkius valstybinių miškų ūkio valdymą, kasmet būtų sutaupyta po 10 mln. eurų įmonės lėšų ir iki 3 mln. eurų iš valstybės biudžeto. Šias lėšas bus galima panaudoti miškininkų atlyginimams didinti ir miškų gamtosauginėms funkcijoms sustiprinti. Iš pradžių planuojama panaikinti tas pačias funkcijas vykdančių specialistų atlyginimų skirtumus, o vėliau ir padidinti miškininkų darbo užmokestį.
Be to, bus užtikrintas darbo santykių stabilumas, laikomasi darbuotojų darbo, ekonominių bei socialinių teisių. Reorganizuojamų miškų urėdijų darbuotojams darbo sutartyse bus išsaugotas nepertraukiamasis darbo stažas bei kitos garantijos ir lengvatos, numatytos Darbo kodekse.
Bendrąsias administracines funkcijas vykdančių darbuotojų sumažės ne daugiau kaip keturiais šimtais, tačiau jiems bus sudaromos sąlygos persikvalifikuoti, organizuojamos konsultacijos dėl karjeros galimybių, bus vertinama kompetencija bei parengta jų integracijos į darbo rinką programa.
Perėjimas prie galutinės vienos valstybės įmonės su ne mažiau kaip 25-iais regioniniais padaliniais (miškų urėdijomis), tikimasi, įvyks per 2018 metus. Europos Sąjungos šalių patirtis aiškiai rodo, kad racionaliausias valstybinių miškų valdymo modelis – viena įmonė arba jos atitikmuo pagal tų šalių nacionalinę teisę su teritoriniais padaliniais.
Aplinkos ministerijos informacija

Seimas priėmė valdančiųjų „valstiečių – žaliųjų“ inicijuotą urėdijų reformą.

Už balsavo 82, prieš- 16, susilaikė – 12 parlamentarų.
„Valstietis žaliasis“ Povilas Urbšys teigė, kad šitas įstatymo projektas demonstruoja politinį brandumą – „ar mes iš tikro pribrendę daryti pertvarkas valstybėje, nežiūrint į ideologinius skirtumus“.
„Tai, kas šiandien įvyko, rodo, kad mes galime“, – kalbėjo P. Urbšys.
Reikalingą daugumą „valstiečiai – žalieji“ užsitikrino pasiekę susitarimą su konservatoriais, mainais į pažadą svarstyti naują Pridėtinės vertės mokesčio šildymui lengvatą. Po premjero Sauliaus Skvernelio susitikimo reformai palaikymą per balsavimą svarstymo metu išreiškė ir pusė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narių. Koalicijos partneriai socialdemokratai siūlymų neremia.

Seimas pritarė liberalų Eugenijaus Gentvilo, Kęstučio Glavecko ir konservatoriaus Gabrieliaus Landsbergio pasiūlymo pagrindu parengtoms pataisoms, kurios suteikė įgaliojimus sprendimus dėl reformos priimti Vyriausybei.
Seimas pritarė „valstiečių“ Agnės Širinskienės, Sauliaus Skvernelio, Ramūno Karbauskio ir Virginijaus Sinkevičiaus pataisoms – jie siūlo reformą pradėti 2018 metais, įpareigojant Vyriausybę ir aplinkos ministrą iki 2017 metų pabaigos priimti sprendimus, kurios urėdijos ir kokiais principais remiantis būtų sujungiamos.
Seimas atmetė liberalo Simono Gentvilo ir konservatoriaus Pauliaus Saudargo pataisas, kurios yra analogiškos socialdemokratų įsivaizduojamai urėdijų reformai. Pagal jas iki 2019 metų pabaigos urėdijos turėjo būti sustambintos, sumažinant jų skaičių iki 15–25 – jų plotas turėjo būti nuo 30 tūkst. iki 70 tūkst. hektarų (dabar vidutinis urėdijų plotas yra 25,2 tūkst. ha). Nuo 2020 metų urėdijų plotą būtų nustačiusi Vyriausybė. Šiam siūlymui nepritarė ir Aplinkos apsaugos komitetas.
Liberalė Aušrinė Armonaitė teigė, kad Lietuvoje jau dešimt metų kalbama apie miškų valdymo reformą, ir kas joje turėtų keistis.
„Tačiau kas iš tikrųjų pasikeitė, tai – tik tiek, kad įstatyme buvo įrašytos 42 urėdijos, ir tai yra analogijų neturinti situacija. Jau bene dešimt metų efektyvinti ir labiau centralizuoti miškų ūkio valdymą mes girdime iš viešojo administravimo, ekonomikos profesionalų, apie tai anksčiau kalbėjo ir anksčiau veikusi „saulėlydžio komisija“, (…) raginimą ambicingiau depolitizuoti ir efektyvinti miškų ūkį mes girdime ir iš Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos“, – kalbėjo A. Armonaitė išsakiusi palaikymą Vyriausybės planams.
Prieš reformą pasisakė konservatorius Rimantas Jonas Dagys, pasak kurio, „centalizacija mums atsilieps labai brangiai“.
„Svarbiausia – mūsų diskusija, mes tiesiog be diskusijos ją įteisinome, šiandien net diskutuoti neleido Seimo nariams. Šiandien mes iš klausos priėmėme pataisas, kurios visiškai nebuvo svarstomos ir diskutuojamos, mes turėjome ekspromtu tai daryti“, – kalbėjo R. J. Dagys kritikuodamas valdžią už tai, kad nebuvo atsižvelgta į principą dėl kolektyvinių susitarimų, esą nebuvo konsultacijų ir su miškininkais.
Reformą griežtai kritikavo ir Mišrios Seimo narių grupės narys Linas Balsys, pasak kurio, jokia reforma nevyksta.
„Šios dienos balsavimai parodė, kad laimėjo medienos perdirbimo pramonės interesai, kurių atstovas šiandien 9 val. ryto kažkodėl sukinėjosi Aplinkos apsaugos komiteto prieigose“, – kalbėjo L. Balsys.

Originalų tekstą skaitykite čia: http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/finalas-seimas-uzdege-zalia-sviesa-valdanciuju-reformai.d?id=75195280

Seimo narių vasaros darbymetį prailginusi urėdijų reforma toliau skinasi kelią per parlamento komitetus – šiandien Aplinkos apsaugos komitete svarstant valstybinių miškų pertvarkos klausimus buvo pritarta kompromisiniam konservatoriaus Pauliaus Saudargo ir liberalo Simono Gentvilo pasiūlymui.

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Vaidas Laukys teigia, kad dėl vykstančių nesutarimų miškininkai atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje.

„Akivaizdu, kad sprendžiant miškų urėdijų reformą miškininkai atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje. Jau pusę metų nerimsta aistros dėl darbuotojų likimo. Aršūs debatai dėl urėdijų likimo, partijų viešos diskusijos derantis dėl įstatymų projektų palaikymo. Visi siūlymai laikomi pačiais geriausiais. Gaila tik, kad viskas matuojama tik prielaidomis. Iki paskutinės akimirkos aiškumo nėra, tvyro įtampa. Tuo tarpu miškų urėdijų darbuotojai kaip kokie politikų ir vadovų įkaitai gyvena nežinioje. Priimant svarbius sprendimus dėl urėdijų likimo turėtų atsispindėti ne tik nauda Valstybei, bet ir socialinių garantijų užtikrinimas miškininkams”, – teigia V. Laukys.

Jame numatyta, kad reforma vyktų dviem etapais – nuo kitų metų sausio pirmosios iki 2020 metų urėdijos būtų skaidomos į mažesnius vienetus po 30–70 tūkst. hektarų, išvertus tai į kitus skaičius, urėdijų liktų nuo 15 iki 25. Po 2020 m., įvertinusi pasiektą jų veiklos efektyvumą, Vyriausybė ir Aplinkos ministerija galėtų imtis korekcijų ir spręstų dėl skaičiaus pati.

Mažeika: „urėdų partija“ vis dar veikia

Nors komiteto darbotvarkėje Miškų įstatymo pataisoms buvo numatyta net iki dviejų su puse valandų, pateikus S. Gentvilo ir P. Saudargo pasiūlymą, parlamentarai sutilpo į kur kas mažesnius laiko rėmus. Už P. Saudargo ir S. Gentvilo pasiūlymą nubalsavo 6 komiteto nariai, 4 pasisakė prieš.

„Mes sutinkam visi turbūt, kad reformos reikia. <...> Bet niekas negali a prioripasakyti, koks tai turėtų būti skaičius, todėl mes siūlom pereinamąjį laikotarpį sistemai optimizuotis“, – komiteto posėdyje šiandien kalbėjo P. Saudargas. Jo kolega S. Gentvilas sakė esąs įsitikinęs, jog ministerija pateko į akligatvį, mat pasiūlymai buvo iškomunikuoti netinkamai, be to, miškininkų bendruomenė buvo užsipulta ir be pagrindo juodinama.

„Tai yra tikrai geras, kompromisinis, nuosaikios reformos kelias. <...> Aš matau čia visai neblogą žingsnį į priekį“, – pritarimą pasiūlymui išreiškė parlamentaras Linas Balsys.
„Pirmuoju etapu mažinama apie 60 procentų Lietuvos urėdijų skaičius ir pati Aplinkos ministerija ir Vyriausybė nuspręs, kurias jungti su kuriom, kur, jų teigimu, vagiama ir nevagiama, tai jungti vagiančias prie sąžiningų, – nes jų epitetai buvo tokie. Ir Vyriausybė įgauna aišku instrumentą, mes atiduodam Vyriausybei spręsti, kaip bus konsoliduota du trečdaliai Lietuvos urėdijų. Po 2020-ųjų metų Vyriausybė galės apsispręsti, ar ji turi vieną urėdiją, ar ji turi šimtą urėdijų“, – po posėdžio paaiškino S. Gentvilas.

„Valstietis“, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika šiai idėjai nepritarė ir sakė, jog optimaliausias reformos variantas buvo pasiūlytas Vyriausybės: „matom, kad Vyriausybės projektui buvo nepritarta, nors buvo tikrai pasiūlyta kompromisiniai sprendimai, atsižvelgta ir į tų pačių miškininkų siūlymus, sudėti saugikliai ir visi kiti dalykai, dėl ko lygtais mūsų, „valstiečių“ bent jau, frakcija sutarė.“

„Šiandien dienai turim tokį, na, signalą, kad vis dėlto urėdų partija vis dar veikia“, – užslėptus interesus įžvelgė K. Mažeika.

Opozicija sutaikys valdančiuosius?

Nors šis pasiūlymas prieštarauja „valstiečių“ matomai valstybinių miškų pertvarkos vizijai, S. Gentvilas sakė tikintis, jog kitą savaitę dėl jo balsuojant plenariniame posėdyje jis turės pakankamą pritarimą.

„Šitas liberalų-konservatorių pasiūlytas variantas iš esmės yra kompromisinis tarp dviejų susipykusių koalicijos partnerių,
kurių vienas grasino jau išeiti iš koalicijos. <...> Manau, kaip kompromisas, kai du pykstasi, negalima sakyti, kad trečias laimi, bet trečias pasiūlė kažką per vidurį ir išpuolė laiminga korta, kad šiandien tai yra opozicijos atstovai“, – teigė S. Gentvilas.

Birželio pabaigoje Seimo Etikos ir procedūrų komisija išdėstė išvadą, jog Kaimo reikalų komitete svarstant urėdijų reformą būta procedūrinių pažeidimų, todėl trečiadienį tai teko daryti dar kartą – komiteto nariai pasiūlymams pritarė. Vyriausybės pateiktame Miškų įstatymo pataisų projekte numatoma įkurti valstybės įmonę su 25 padaliniais-urėdijomis. Šiuo metu valstybiniais miškais rūpinasi 42 urėdijos. Kartu būtų likviduojama Generalinė miškų urėdija ir Valstybinis miškotvarkos institutas.

Anot ministerijos, tokia reforma leistų sumažinti miškų valdymo biurokratinį aparatą, ir dėl to valstybė kasmet sutaupytų 13 mln. eurų. Išlaidos reformai siektų iki 5 mln. eurų. Keičiant valstybinių miškų valdymą planuojama atleisti apie 400 žmonių.
TS-LKD: žlunganti koalicija žlugdo urėdijų reformą

Iškart po to, kai šiandien Seimo Aplinkos apsaugos komitetas atmetė Vyriausybės siūlomą miškų reformą ir parėmė Liberalų sąjungos frakcijos nario Simono Gentvilo parengtas pataisas, Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai išplatino pranešimą, kuriame teigia, kad šios pataisos reformą pastato ties žlugimo riba.

Komitete už šį reformą žlugdantį pasiūlymą balsavo 6 komiteto nariai (S. Gentvilas, TS-LKD narys Paulius Saudargas, Mišrios Seimo narių grupės atstovas Linas Balsys, Tvarkos ir teisingumo frakcijos narys Juozas Imbrasas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovas Kęstutis Batcvinka, Socialdemokratų frakcijos narys Algimantas Salamakinas), prieš pasiūlymą buvo trys valstiečių-žaliųjų atstovai (Kęstutis Mažeika, Petras Nevulis, Virginija Vingrienė) ir TS-LKD frakcijos narė ir seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis teigia, jog šis balsavimas neatspindi visos opozicijos nuomonės.

„Šis balsavimas aplinkos komitete, priešingai nei bando pateikti projekto iniciatorius, nėra visos opozicijos nuomonė. Tačiau vėlgi, tai priklauso nuo to, ar socialdemokratus laikome jau esančiais opozicijoje ar vis dar valdančioje koalicijoje. Šis reformą iš esmės žlugdantis pasiūlymas, kuriam buvo sutelkti ir dalies valdančiųjų balsai komitete, nėra joks kompromisas, kaip tai bando pateikti iniciatoriai. Tai yra gudrus socialdemokratų planas, kaip sužlugdyti reformą, kurį jie siūlė nuo pat pradžių.

Kaip esu sakęs ne kartą, jeigu norime, kad miškų urėdijų reforma, kurios Lietuvai reikia, būtų priimta Seime ir įgyvendinta – būtinas susitelkimas ir lyderystė Seime. Reformą dar galima išgelbėti, tačiau reikalingas dialogas tarp Vyriausybės ir Seimo. Mes padarysime ką galime, tačiau iniciatyva yra Vyriausybės pusėje“, – teigė G. Landsbergis.

Pagal S. Gentvilo parengtas pataisas komiteto dauguma siūlo iki 2020 m. palikti nuo 15 iki 25 urėdijų, kurios bus performuojamos remiantis įstatyme numatytais miškų ploto rodikliais. Šios urėdijos turėtų išlaikyti juridinio asmens statusą ir iki 2020 m. nebūtų centralizuojamos. Po 2020 m. sausio 1 d. dėl tolimesnio urėdijų likimo spręstų Vyriausybė, tačiau tikimybė, jog Vyriausybė prieš pat Seimo rinkimus nuspręstų centralizuoti urėdijas – gana menka.

LAASDPS ir alfa.lt informacija

Originalų tekstą rasite čia: http://www.alfa.lt/straipsnis/50192431/urediju-pertvarkos-batalijos-susitaikymo-planas-grasina-suzlugdyti-reforma