Archyvas: Balandis 2017

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) atstovai susitikime su Aplinkos viceministru Martynu Norbutu aptarė miškų urėdijų reformos klausimus.

Pastaruoju metu daug aistrų kelianti miškų urėdijų reforma susirūpinimą kelia ne tik miškininkų bendruomenei, bet ir aukščiausio lygmens politikams, akademinei bendruomenei. Istoriškai miškų urėdijų sektoriaus pertvarka visada keldavo audringas diskusijas, tačiau esminių pertvarkų būdavo išvengiama. Ar tai gerai, ar blogai, matyt, niekas vienareikšmiškai atsakyti negali.

„Viena, ką tikrai galima pasakyti, – patys miškininkai pripažįsta, kad pokyčių šiame sektoriuje reikia, tačiau pagrindinė nesutarimų priežastis yra būsimo valstybinių miškų valdymo modelio parinkimas. Ar urėdijos turi būti jungiamos į vieną įmonę, ar turėtų būti tik stambinamos“, – susidariusią situaciją komentavo LAASDPS pirmininkas Vaidas Laukys.

Aplinkos ministerija linkusi bendradarbiauti

Šių metų pradžioje LAASDPS gretas papildė nemažas būrys VĮ Kaišiadorių miškų urėdijos miškininkų. Profesinės sąjunga, sulaukusi miškininkų klausimų, susijusių su planuojama reforma, nedelsiant ėmėsi priemonių esamai situacijai išsiaiškinti.

Susitikimas su M. Norbutu, LAASDPS atstovų teigimu, buvo naudingas. „Buvome supažindinti su miškų urėdijų reformų priemonių planu, informuoti apie ministerijos siūlomo susitarimo su Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos projektu. Viceministras pasiūlė apsvarstyti galimybę prisijungti prie pastarojo susitarimo, kuriuo siekiama užtikrinti palankias sąlygas miškininkams konsoliduojant miškų urėdijas į vieną įmonę“, – po susitikimo sakė V. Laukys.

Norbutas pristatė reformos tikslus, esamos ir būsimos struktūros duomenis, patikslino, kad pertvarkos metu planuojama centralizuoti bendrąsias funkcijas, dėl kurių sumažėtų 10 proc. tas funkcijas vykdančių darbuotojų.

LAASDPS su Aplinkos viceministru sutarė, kad visais rūpimais klausimais, įskaitant ir darbo grupės teikiamas išvadas, bus tariamasi ir dalinamasi informacija. Pagal poreikį, bus numatomi ir susitikimai. Visą gautą informaciją profesinė sąjunga perduos ir LAASDPS nariams – miškininkams. Aptarus ministerijos planus ir išgryninus profesinės sąjungos nariams svarbius aspektus, LAASDPS pakartotinai kreipsis į ministeriją dėl tolimesnių vizitų.

Aplinkos ministeriją pastaruoju metu purto skandalas po skandalo. Jų epicentre – ministerijos kancleris Robertas Klovas. Aplinkos ministras Kęstutis Navickas sako, kad kancleris yra praradęs jo pasitikėjimą, o Seimo Aplinkos apsaugos komiteto (AAK) vadovai teigia nematantys galimybių, kaip R. Klovas galėtų toliau eiti pareigas.

Profesinė sąjunga:

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko Vaido Laukio teigimu, aplinkosaugininkams tokia situacija kelia pasipiktinimą.

„Iš eilinių pareigūnų reikalaujama krištolinio skaidrumo, už menkiausius nusižengimus skiriamos drausminės nuobaudos, jie patiria moralinį spaudimą. Tuo tarpu aukšto rango pareigūnai, kaip matyti iš pateiktos informacijos, leidžia sau elgtis neatsakingai ir tam nelabai yra poveikio priemonių. Profesinė sąjunga jau ne kartą informavo Aplinkos ministeriją apie kai kurių vadovų galimai neteisėtus ar nekorektiškus veiksmus. Tačiau tokios pastabos it vanduo nuo žąsies nubėga ir situacija jau ilgą laiką nesikeičia. Atsiranda, matyt, patikimų užtarėjų, kurie pasirūpina savo bendraminčių neliečiamybe. Tokia situacija, mano požiūriu, yra apgailėtina, smerktina ir keistina. Tik kyla klausimas, ar pavyks naujai vadovybei išrauti piktžoles iš ministerijos daržo. O gal būsime priversti skęsti ir toliau „zadanijų“ liūne“, – teigia V. Laukys.

Ministras nepasitiki kancleriu

Aplinkos ministerijos kancleris R. Klovas ne tik globoja aplinkosaugos institucijų vadovus, kurie turi ryšių su neskaidriais atliekų tvarkytojais, bet yra įsivėlęs ir į nomenklatūrines medžiokles. Seimo Antikorupcijos komisija, gavusi informaciją iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) apie kanclerio ir kitų aukščiausių ministerijos bei pavaldžių įstaigų vadovų, urėdų medžiokles su mišku prekiaujančiais verslininkais, kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK) dėl neskaidrių konkursų ministerijoje, kai kanclerio medžioklės draugai ten daro karjerą, tarp jų – ministerijos Miškų departamento direktorius Donatas Dudutis.

„Džiaugiuosi, kad VTEK pradėjo tyrimą. Ir Seimo Antikorupcijos komisija tyrimą taip pat pradėjusi dėl mūsų kanclerio veiklos“, – sako aplinkos ministras K. Navickas.

Aplinkos ministras sako, kad ministerijos kancleris R. Klovas prarado jo pasitikėjimą.

„Politinio pasitikėjimo šitas pareigūnas nebeturi“, – pareiškė aplinkos ministras K. Navickas.

Kancleriui ministro nuomonė nerūpi

Anksčiau kancleris teigė, kad trauktųsi, jei sulauktų priekaištų iš ministro. Dabar R. Klovas įsikibo į savo kėdę.

„Norėčiau išgirsti, kas tai yra politinio pasitikėjimo nebuvimas“, – atkerta Aplinkos ministerijos kancleris R. Klovas.

Gina neskaidrių atliekų tvarkytojų interesus

Ministerijoje milijonai išleisti informacinių technologijų sistemoms, jas diegia praktiškai viena įmonė. Ministerijos auditas nustatė, kad sistemos neveikia, o už tai asmeniškai atsakingas kancleris.

Klovas taip pat globoja su buvusio aukšto aplinkosaugininko Alfredo Skindulio neskaidrių atliekų tvarkytojų grupe siejamą Vytautą Eidikonį ir jo vadovaujamą Valstybinę aplinkos apsaugos tarnybą (VAAT).
VAAT egzistavimui nepritarė Seimas, o Aplinkos ministerijos vidaus auditas, nepaisydamas tiesioginio R. Klovo spaudimo (Finansų ministerija yra gavusi Aplinkos ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus vedėjos tarnybinį pranešimą), rekomendavo skubiai tarnybą likviduoti. Vis dėlto R. Klovas bandė šiai likviduotinai įstaigai suteikti net kontrolės funkcijas.

„Valstybė turi savęs paklausti, ar institucija su 25 asmenimis, per metus kainuojanti beveik 900 tūkstančių eurų, neturinti funkcijų, turi egzistuoti. Tai čia vaikų pratybų žurnalo uždavinys, kaip pučiasi biurokratija. Neturi funkcijų, bet veikia, tada reikia sugalvoti funkcijas“, – sako Seimo AAK pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas.

Komiteto pirmininkas: išvien veikia valdininkai ir neskaidrūs atliekų tvarkytojai

Aplinkos ministeriją apraizgę buvusių aplinkosaugininkų valdomi neskaidrūs atliekų tvarkytojai kaip Kriminalinės policijos biuro tiriamas Atliekų tvarkymo centras ar „Metaloidas“, kurio savininkas Artūras Tamulionis, pravarde Karbondas, teisiamas jau keliose bylose, tarp jų – stambios kontrabandos.

„Turime informacijos vėlgi iš STT: yra didžiulės schemos, kuriose dalyvauja tie patys valdininkai, atliekų tvarkytojai ir tos atliekos tvarkomos tik popieriuje. Tai yra prekyba pažymomis, nors realiai tų atliekų kalnai auga. Ypatingai atkreipčiau dėmesį į pavojingas atliekas, kur turime Vilniuje netgi kelias vietas, kur susikaupę didžiuliai kiekiai pavojingų atliekų, ir šiandien dienai tos įmonės jau bankrutuoja. Žmonės tie patys, keičia įmonių pavadinimus, keičia veiklą, o atliekas lieka sutvarkyti ministerijai. Ir visi mes kaip mokesčių mokėtojai turime sumokėti dar kartą, kad sutvarkytume tas atliekas“, – sako Seimo AAK pirmininkas Kęstutis Mažeika.

Aplinkos ministerijos padalinyje, atsakingame už atliekų politiką, dirba ir kanclerio R. Klovo žmona.

„Atliekų departamente aplinkos ministerijoje dirba ir kanclerio žmona G. Klovienė, kuri iš esmės ir ruošia kai kuriuos sprendimus. Tai yra susiję dalykai, ir jeigu ministras reiškia nepasitikėjimą kancleriu, iš esmės turėtų pasižiūrėti, kas rengia sprendimus, įstatymų projektus“, – sako Seimo AAK pirmininko pavaduotojas S. Gentvilas.

Dar viena korupcinė schema

Aiškėja, kad aplinkos apsaugos sistemos buvę ir esami pareigūnai yra sukūrę ir konsultavimo paslaugų tinklą, kuriame sistemos pareigūnai ir jų artimi giminaičiai arba statytiniai sėkmingai gauna itin pelningus užsakymus iš verslo ir valstybės, naudodamiesi savo pareigomis arba statytiniais. Šiame tinkle – ir R. Klovo globojamo VAAT pavaduotojo Raimondo Sakalausko šeima. Jo sutuoktinė Gaudenta Sakalauskienė vadovauja konsultavimo įmonei „Daugėla“.

Beje, VAAT direktoriaus pavaduotojo žmona G. Sakalauskienė su nusikalstamo pasaulio autoritetu Stanislovu Narkevičiumi, pravarde Narkuša, nuteista stambios korupcijos byloje buvusio Trakų rajono mero ir kitų rajono vadovų papirkimo byloje.

Verslininkai neslepia, kad atlikti detalaus planavimo procedūras, parengti taršos leidimus, atlikti poveikio aplinkai vertinimą (PAV) ar sutvarkyti įmonės pakuočių ar atliekų apskaitą daug lengviau su aplinkosaugininkais susijusių konsultantų pagalba. Mat jų parengti dokumentai keliauja su tomis konsultacinėmis įmonėmis susijusiems pareigūnams, kurie patys tvirtina leidimus su jais siejamų firmų. Dažnai tai daro net su grubiausiais pažeidimais.

Į Alfa.lt kreipėsi ne vienas verslininkas – pasakojo apie Aplinkos apsaugos agentūros ar atskirų inspektorių šantažą ar įkyrius pasiūlymus darytis leidimą, tvarkyti apskaitą kurioje nors konkrečioje konsultacinėje bendrovėje. Atsisakius pasipila baudos.

Šioje schemoje aplinkosaugos pareigūnai patys kontroliuoja visą sistemą, kuri tampa uždaru ratu.

Prie šio tinklo priskiriama ir Atliekų tvarkymo centro vieno vadovų Audriaus Puškoriaus valdoma „Biosistema“ ir Vido Revoldo „AVS Consulting“, kurio sutuoktinė Rūta taip pat dirba ministerijoje. Dėl jos VTEK pradėjo tyrimą.

„Visada yra žmogus, kuris sėdi už stalo, kurio kompiuteryje gimsta tekstai. Tai paaiškėjo, kad tie tekstai gimsta ponios kompiuteryje, o ponios vyras turi savo verslą, o to verslo viena iš esminių veiklos rūšių yra PAV darymas. Tai interesų konfliktas yra akivaizdus, nes tie sprendimai, kuriuos siūlo Seimui priimti R. Revaldienė būdama valstybės tarnautoja, gali daryti įtaką ir galimai turi įtaką jos vyro verslui arba jos vyro verslas, kuris užsiima PAV, gali daryti įtakos kuriant šitą įstatymą“, – sako Seimo AAK narys Linas Balsys.

Pagal Seimo nario pranešimą VTEK pradėjo tyrimą dėl šios Aplinkos ministerijos valdininkės interesų galimo konflikto.

Ekspertų teigimu, ši konsultavimo rinka siekia apie 3 mln. eurų.

Komiteto vadovai: Klovas negali dirbti toliau

Seimo komiteto vadovai taip pat mano, kad ministerijos kancleris R. Klovas turi nedelsęs trauktis.

„Jeigu kalbant apie skaidrumą, tai šiuo atveju mes tikrai neįsivaizduojame tokio žmogaus, galinčio toliau dirbti. Tai, manau, turi būti greitai priimti atitinkami sprendimai. Aišku, nekalbam tik apie vieno valdininko pašalinimą iš pareigų, bet taip pat turime tęsti tyrimus ir išsiaiškinti padarytą žalą valstybei ir vėlgi pareikalauti atsakomybės“, – sako Seimo AAK pirmininkas K. Mažeika.

„Ministras Kęstutis Navickas turi pasakyti, ar jisai tęsia „zadanijų” ministerijos veiklą, nes būtent jo kancleris yra vienas iš įvardintų asmenų, kuris prisidėjo ir prie Vijūnėlės dvaro skandalo. Buvo ministerijoje nederinti jokiais parašais tie įsakymai, buvo tik kanclerio ir ministro parašai prieš Vyriausybės sprendimus. Tai tas šleifas tęsiasi. ir dabar klausimas aplinkos ministrui, ar jis nori reformų, ar vis dar nori tęsti tą patį“, – sako Seimo AAK pirmininko pavaduotojas S. Gentvilas.

Klovui ministras jau pasiuntė ženklus

Kol Aplinkos ministerijos kancleris R. Klovas atsisako trauktis, bandoma apriboti jo įtartiną veiklą.

„Mes esame atlikę jau krūvą veiksmų, susiaurinančių kanclerio veiklą, išimant iš visų darbo grupių ir paliekant tik tai, kas yra numatyta įstatymo“, – sako aplinkos ministras K. Navickas.

Video reportažą ir daugiau informacijos rasite: http://www.alfa.lt/straipsnis/50165582/aplinkos-ministerija-apraizge-ciuptuvai-korupcija-auksciausiame-lygmenyje

Nuoširdžiai sveikiname Jus su pavasario, tikėjimo ir vilties švente!

Šiuo ypatingu laikotarpiu padėkokime savo artimui, įvertinkime mintis, pasverkime lūkesčius.

Tegul ši šventė kartu su bundančia gamta dovanoja stiprybę ir sėkmę, įkvepia naujoms idėjoms, prasmingiems darbams, suvienija bendriems siekiams bei suteikia jėgų ir veržlumo siekiant tikslų.

Kartu kurkime, keiskime ir tobulėkime!

Balandžio 7 d. išplatintas Liberalų sąjūdžio frakcija pranešimas žiniasklaidai:

Vyriausybė ir Aplinkos ministerija turi kuo greičiau naikinti veiklos nevykdančią Valstybinę aplinkos apsaugos tarnybą, kuri jau nuo 2016 m. kovo 1 d. neturi jokių realių funkcijų, – pabrėžia Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai Simonas Gentvilas ir Vitalijus Gailius.

Liberalai prašo aplinkos ministro Kęstučio Navicko įvertinti savo pavaldinio, aplinkos viceministro Mindaugo Gudo veiksmus, kai vakar Seimo posėdyje jis pateikė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pataisas, atveriančias galimybes ministerijai pratęsti realiai neveikiančios tarnybos veiklą.

„Gerai, kad šioms užmaskuotoms pataisoms Seime nebuvo pritarta. Tokį aplinkos viceministro M. Gudo akibrokštą vertinu kaip norą bet kokiomis priemonėmis išsaugoti vieną valstybinę įstaigą, šiuo atveju Valstybinę aplinkos apsaugos tarnybą, kurios išlaikymas mokesčių mokėtojams per metus kainuoja net 850 tūkst. eurų. Noriu pabrėžti, kad ši tarnyba nuo 2016 m. kovo 1 d. neturi ir neatlieka jokių realių funkcijų. Atviras klausimas, kodėl aplinkos viceministras M. Gudas siekė pratęsti buvusio aplinkos ministro K. Trečioko tradicijas, sugalvodamas valstybės įstaigai papildomų funkcijų. Akivaizdu, kad Valstybinę aplinkos apsaugos tarnybą reikia kuo greičiau panaikinti. Savo ruožtu dabartinis aplinkos ministras K. Navickas turėtų principingai įvertinti savo pavaldinių veiklą ir iniciatyvas“, – sako Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas liberalas S. Gentvilas, atkreipdamas dėmesį, kad įstatymo pataisoms nepritarė ir Seimo valdančiųjų frakcijų atstovai.

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas V. Gailius pabrėžia, kad butaforinių valstybės institucijų dangstymas ir finansavimas šiai Vyriausybei garbės nedaro. „Atrodo, kad tokiomis iniciatyvomis pratęsiama „zadanijų“ politika, kai po ministerijų sparnu globojamos atskiros valstybės įstaigos. Gaila, kad dabartinės Aplinkos ministerijos vadovai toliau dega noru visą tai įteisinti. Realybėje Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos funkcijas jau seniai vykdė ir tebevykdo šalies regionų aplinkos apsaugos departamentai. Būtina užkirsti galimybes toliau korumpuoti valstybę“, – teigia Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas V. Gailius.

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) pirmininko Vaido Laukio komentaras

Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba yra nesėkmingų reformų pavyzdys. Pertvarkos buvo vykdomos ne tam, kad aplinkosaugos sistema taptų efektyvesnė, o tam, kad būtų patogu nedidelei grupelei aukšto rango klerkų. Šiandien turime didžiulę bėdą: svarbūs valstybei klausimai sprendžiami slapta ir labai siaurame rate, vengiama socialinio dialogo ir viešumo, paliekama daug vietos politinėms intrigoms. Viso to pasekoje aplinkosaugos sistema silpninama, o joje dirbantys pareigūnai demotyvuojami. Neturime nei aiškios vizijos, nei aiškių tikslų. Kiekviena reforma prasideda nuo galimų „šiltų kėdžių“ ir įmantrių struktūrų kūrimo, o ne diskusijų apie aplinkosaugai svarbias ir būtinas funkcijas. Laikas išsiaiškinti ir pareikalauti atsakomybės iš tokių užslėptų reformų kalvių.

Balandžio 1 d. vykusios Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) ataskaitinės konferencijos metu buvo išrinkta nauja organizacijos vadovybė ir padėtas pamatas naujiems darbams.

Konferencijoje dalyvavo LAASDPS nariai, Aplinkos ministras Kęstutis Navickas, Nacionalinio pareigūnų profesinio sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Vladimir Banel ir kiti svečiai.

LAASDPS pirmininku perrinktas Vaidas Laukys bei išrinkta pirmininko pavaduotoja dr. Judita Liukaitytė-Kukienė. Valdybos nariais tapo: Andrius Jankauskas, Valentinas Ščerveninnas, Eimantas Puodžiukas, Gintautas Andruškevičius, Viktoras Mindžiulis, Arvydas Bagdanskas, Jaunius Janonis.

Revizijos komisijos nariais tapo: Romualdas Sližauskas, Viktoras Ksenzovas, Kristina Stripeikienė.

LAASDPS pirmininkas Vaidas Laukys pristatydamas svarbiausius 2016 metų darbus sakė, kad iššūkių netrūko.

„Gynėme profesinės sąjungos narių ir atstovų interesus, dalyvavome teisminiuose ginčuose. Daugybę kartų teikėme įvairius siūlymus aplinkosaugininkų socialinių garantijų gerinimui. Be to, ieškojome ir naujų organizacijos lyderių, juos ugdėme.

Manau, vienas iš atsakingiausių ir svarbiausių darbų buvo pradėtos šakinės kolektyvinės derybos su Aplinkos ministerija. Procesas buvo sudėtingas, nes ministerijos derybininkų žinios apie socialinį dialogą yra nepakankamos produktyviam darbui. Derybos buvo vilkinamos, prisidengiama formaliais paklausimais į įvairias institucijas, vengiama prisiimti atsakomybę. Nors šakinė kolektyvinė sutartis dar nepasirašyta, turiu viltį, kad dabartinio aplinkos ministro Kęstučio Navicko išsakyta teigiama pozicija dėl jos turinio ir anksčiau kilusių esminių nesutarimų, paspartins sprendimų priėmimą“, – kalbėjo LAASDPS pirmininkas V. Laukys.

NPPSS, kurio sudėtyje yra ir LAASDPS, vadovas Vladimir Banel akcentavo reformų tikslų formavimą. „Aplinkos ministerija turi aiškiai pasakyti, vardan ko vykdoma viena ar kita reforma, kokią naudą ji duos, kaip paveiks darbuotojus. Savo ruožtu profesinės sąjungos turi teikti siūlymus, galimus sprendimus. Tiek Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos, tiek pačios Vyriausybės programoje didelis dėmesys skiriamas socialinei partnerystei. Ne kartą Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis kalbėjo apie tai, kad visos pertvarkos privalo vykti tariantis su socialiniais partneriais. Dabar turime pilną teisę reikalauti to, kas buvo deklaruota, ir, prireikus, priminti apie pažadus“.

V. Banel priminė apie tai, kad susivienijimas buvo kuriamas tam, kad telktų skirtingas organizacijas platesnei veiklai, interesų atstovavimui Vyriausybės lygmeniu, lyderystės puoselėjimui. „Iš esmės dabar visus, tarp kurių yra ir aplinkosaugininkai, ir policininkai, ir ugniagesiai, ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, vienija pertvarkos. Mūsų pagrindinė užduotis – užtikrinti darbuotojų pajamų didinimą, saugias darbo sąlygas, teises dalyvauti profesinių sąjungų veikloje. Kad ir kaip būtų sunku raginu nuolat prisiminti, vardan ko susikūrėme. Puoselėkime ir stiprinkime tai, ką turime“.

Aplinkos ministras pasirengęs bendradarbiauti­­­­­

Kita konferencijos dalis buvo skirta diskusijoms su Aplinkos ministru apie numatomas aplinkosaugos reformas.

„Nors nebuvo įvardinti aiškūs tikslai ir kryptys, daug diskutavome apie problemas, su kuriomis susiduria aplinkosaugininkai, eilę metų nesprendžiamus sistemos skaudulius. Ministro vizitas, geranoriškas įsiklausymas į aplinkosaugininkų išsakytus lūkesčius ir pastabas bei pažadai profsąjungos atstovus įtraukti į sprendimų aptarimą, teikia teigiamų vilčių. Tikimės, kad ministras, priešingai nei jo pirmtakai, laikysis savo pažado ir bendromis jėgomis pavyks pasiekti ir aplinkosaugos sistemai, ir jos darbuotojams naudingų rezultatų“, – sakė V. Laukys.

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas džiaugėsi puikiu darbiniu susitikimu ir sakė, kad pokyčiams pribrendro abi pusės. „Jokių bauginimų atleidimais, neskaidrumu. Sutarėme pradėti dirbti kartu tam, kad mažėtų biurokratijos, didėtų pareigūnų saugumas. Arogantiško Vilniaus nenori niekas“, – sakė K. Navickas.

V. Banel teigiamai įvertino renginio metu vykusią diskusiją apie reformas. „Pats Aplinkos ministro dalyvavimas tokio tipo renginyje yra gana didelis pasiekimas. Ministras kalbėjo apie darbuotojų saugumą, saugias darbo sąlygas, aprūpinimą, akcentavo partnerystę, pareigūnų socialinių klausimų svarbą, biurokratinių trukdžių, kliudančių pareigūnams dirbti, mažinimą, kvietė aktyviai prisidėti prie reformų sprendimų. Toks požiūris išties sveikintinas. Belieka tikėtis, kad gražūs žodžiai virs svarbiais darbais, kurių vienas svarbiausių – šakinės kolektyvinės sutarties pasirašymas“, – vylėsi V. Banel.