Archyvas: Vasaris 2017

Jau rašėme apie draudimą skelbti konkursus ir perkelti darbuotojus į aukštesnes pareigas, kurį išplatino Aplinkos ministerija pavaldžioms įstaigoms sausio pabaigoje. Šį raštą sukurpęs ir pasirašęs ministerijos kancleris Robertas Klovas atsakyme Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinei sąjungai (LAASDPS) teisinasi, kad toks draudimas atsirado po to, kai ministerija gavo Vyriausybės nurodymą derinti naujų darbuotojų priėmimą, kol bus patvirtintas viešojo sektorius pertvarkos planas.

R. Klovas rašte teisinasi ir dėl su teise prasilenkiančio reikalavimo suteikti aukštesnes kvalifikacines kategorijas bei perkelti į aukštesnes pareigas darbuotojus: „Kol nebuvo patvirtintas 2017 metų biudžetas, įstaigos vadovo sprendimai pakelti atlyginimą kai kuriems darbuotojams galėjo pažeisti kitų įstaigų darbuotojų teises į atlyginimą (aut.pastaba – KAIP?), iškiltų pavojus dėl etatų mažinimo, darbuotojai būtų priversti eiti nemokamų atostogų ar kitaip taupyti lėšas, skirtas darbo užmokesčiui“.

Pasak LAASDPS pirmininko Vaido Laukio,  keista girdėti iš aukšto rango Aplinkos ministerijos pareigūno, jog vertinant pareigūnus labai gerai už realiai atliktus darbus bus kažkodėl pažeistos kitų įstaigos kolegų teisės į atlyginimą.

Sunerimti verčia, anot V.Laukio, ir rašte praslydusi mintis, kad darbuotojai būtų priversti eiti nemokamų atostogų, jei kažkam būtų suteikta aukštesnė kvalifikacinė kategorija ar kas paaukštintas pareigose. „Juk nėra tokio įstatymo, kuris numatytų, jog kai nėra pakankamų biudžeto asignavimų, darbuotojai privalėtų eiti nemokamų atostogų. O gal tai ministerijos „zadanija” vadovams, užuomina kaip galima sutaupyti biudžeto asignavimus?“ – stebisi aplinkosaugininkų profesinės sąjungos pirmininkas.

Beje, profesinė sąjunga gavo ir Vyriausybės kanclerio pirmojo pavaduotojo Donato Malaškevičiaus atsakymą dėl priėmimo į pareigas ir konkursų organizavimo ministerijose ir pavaldžiose įstaigose.

Pasirodo, Ministro Pirmininko pavedimas buvo rekomendacinio pobūdžio, siekiant nesukelti galimai nepagrįstų lūkesčių naujai priimamies į darbą asmenims. Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas D.Malaškevičius patvirtino, jog pavedime nebuvo kalbama apie perkėlimą į aukštesnes pareigas bei aukštesnių kvalifikacinių klasių suteikimą ar apie sankcijas vadovams už tokius sprendimus.

Taigi, Aplinkos ministerijos kancleris, vadovaudamasis Ministro Pirmininko pavedimu, gerokai persistengė su improvizacija…

Visgi šių metų vasario 2 d. neteisėtą nurodymą derinti darbuotojų primėmimą, aukštesnių kvalifikacinių kategorijų suteikimą ir perkėlimą į aukštesnes pareigas ministerija atšaukė, akcentuodama, jog vadovai darydami tokius sprendimus turi neviršyti nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui ir nepažeisdami Biudžeto sandaros įstatymo nuostatų.

Vakar Aplinkos ministerijoje vyko posėdis dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimo įgyvendinimo, o tiksliau Valstybinės miškų tarnybos reformos  teisėtumo įgyvendinimo, kuriame dalyvavo ir profesinės sąjungos atstovai.

Primename, kad Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga dar praėjusių metų birželį kreipėsi į teismą dėl Aplinkos ministerijos ir Valstybinės miškų tarnybos įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Minėtais įsakymais buvo siekiama atlikti skubotas struktūrines pertvarkas, kurių pasekoje būtų panaikinti Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės teritoriniai poskyriai Marijampolėje ir Šiauliuose, o apie 20 darbuotojų galimai netekę darbo arba priversti dirbti kituose poskyriuose.

Vilniaus apygardos administracinis teismas,  išnagrinėjęs LAASDPS skundą, panaikino aplinkos ministro ir Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymus dėl Valstybinės miškų tarnybos administracijos struktūros pakeitimo ir patvirtinimo bei įpareigojo Aplinkos ministeriją ir Valstybinę miškų tarnybą vykdyti konsultacijas su profesine sąjunga.

Plačiau apie teismo priimtą sprendimą skaitykite čia.

Vakar Aplinkos ministerijoje vykusiame posėdyje LAASDPS pritarė pateiktam Valstybinės miškų tarnybos administracijos struktūros projektui, kuris įsigalioja nuo š.m. vasario 28 d. Jame numatyti Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriuje patvirtinti 8 teritoriniai padaliniai –Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Utenos ir Vilniaus ir išliekantis Aplinkos apsaugos skyrius.

LAASDPS pritarė, kad įgyvendinant teismo sprendimą ir ketinant nuo š.m. vasario 28 d. Aplinkos ministro įsakymu atstatyti Valstybinės miškų tarnybos administracijos struktūrą, galiojusią iki 2016 m. gegužės 2 d., būtų patvirtinti iki to laikotarpio galioję darbuotojų pareigybių aprašymai ir priskirtos teritorijos.

Pasak Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko Vaido Laukio, nors dar yra kelių dienų galimybė apskųsti teismo sprendimą, panašu, jog Aplinkos ministerija jo neskųs, o vakar patvirtintu protokolu apsisprendžiama jį  įgyvendinti.

„ Nesmagu, jog teisybės reikėjo ieškoti teisme, o ne vystant konstruktyvų dialogą. Profesinė sąjunga visada atvira diskusijoms. Jau ne kartą teko įsitikinti, jog vienašališki sprendimai – dažniausiai būna klaidingi. Gyvename demokratinėje valstybėje, todėl pirmiausia reikia gerbti savo socialinius partnerius, ieškoti sprendimų, kurie būtų naudingi visai mūsų bendruomenei ir tuo pačiu visuomenei“, – sakė Vaidas Laukys.

Per du mėnesius Aplinkos apsaugos ministerija taip ir nepateikė atsakymo į Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) raštą „Dėl susidorojimo su profesinės sąjungos nariais”.

Nors Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 14 straipsnis nustato, kad „Informacija pareiškėjui turi būti pateikiama ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo įstaigoje dienos. Jeigu prašoma daug ar sudėtingos informacijos, įstaigos vadovas turi teisę pratęsti šį terminą dar iki 20 darbo dienų ir apie tai ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešti pareiškėjui, taip pat nurodyti pratęsimo priežastis“.

Kodėl informacija nepateikiama, nežinia. Ministerija tyli. Nesulaukusi žinių, profesinė sąjunga paragino ministeriją netylėti ir priminė, kad vis dar laukia atsakymo.

Kreiptis į Aplinkos ministeriją LAADSPS nusprendė po to, kai gavo Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) raštą, kuriuo prašoma duoti sutikimą atleisti Alytaus RAAD Alytaus agentūros vedėjo pavaduotoją, LAASDPS valdybos narį, iš pareigų darbdavio valia dėl naikinamos Alytaus agentūros vedėjo pavaduotojo pareigybės.

Dėl galimo susidorojimo LAASDPS Aplinkos ministrui pateikė raštą, kuriuo buvo kreipiamasi dėl galimai neteisėtų Alytaus RAAD vadovo veiksmų, nukreiptų prieš LAASDPS narius, įvertinimo ir profesinių sąjungų teisių užtikrinimo.

Antrajame rašte ministrui profesinė sąjunga pakartotinai paprašė įvertinti, ar Alytaus agentūros vedėjo pavaduotojo pareigybės naikinimas yra pagrįstas prieš profesinės sąjungos valdybos narį nukreiptų ir minėtame rašte nurodytų veiksmų kontekste. LAASDPS prašo ministerijos imtis aktyvių veiksmų siekiant užtikrinti LAASDPS narių teisių apsaugą, užkirsti kelią Alytaus RAAD vadovo savivalei ir galimai neteisėtiems veiksmams, nukreiptiems prieš profesinės sąjungos narius.

Ar ir šį kartą ministerija, kaip ir Utenos RAAD direktoriaus savivalės ir teisės aktų pažeidimų atveju, tik pagrūmos pirštu?

LAASDPS informacija

Jau rašėme apie įtampas Utenos regiono aplingos apsaugos departamente, kai dėl nepakenčiamo vadovo elgesio, veiksmų skiriant vienkartines pinigines išmokas ir materialinio turto naudojimo šios įstaigos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai ir Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (LAASDPS) kreipėsi į Aplinkos ministeriją. Tiek pareigūnų, tiek profesinės sąjungos nurodytos aplinkybės ir vadovo padaryti pažeidimai pasitvirtino.

Ir ką gi? Nors iš tiesų buvo nustatyti įvairūs pažeidimai Utenos regiono aplinkos apsaugos departamente (RAAD), šios įstaigos vadovas Lauras Martišius tesulaukė menko ministerijos pagrūmojimo pirštu: ĮPAREIGOTAS UŽTIKRINTI…

Pasak LASSDPS pirmininko Vaido Laukio,  akivaizdu, kad ministerija taiko dvigubus standartus vertindama eilinių pareigūnų ir vadovų padarytus pažeidimus.

„Susiklostė situacija, kai net už smulkius pažeidimus eiliniams pareigūnams skubama taikyti drausmines nuobaudas. Tačiau už vadovų pažeidimus, kai nesilaikoma teisės aktų reikalavimų, netoleruotiną elgesį su pavaldiniais, vienašališkus sprendimus ir panašius dalykus nebaudžiama – blogiausiu atveju skiriamas perspėjimas arba žodinis pabarimas. Tokia situacija nekelia pasitikėjimo, menkina pačios Aplinkos ministerijos autoritetą, kyla pagrįstų abejonių, kad ministerija tiesiog dangsto vadovų klaidas ir atlaidžiai žiūri į švaistomas ir neefektyviai naudojamas mokesčių mokėtojų lėšas”, – susidariusią situaciją komentavo V.Laukys.

Primename, kad Utenos RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai informavo Aplinkos ministeriją, jog Utenos RAAD vadovas vienašališkai, nesilaikydamas teisės aktų, neatsižvelgdamas ir į ministerijos sudarytos komisijos sprendimą, vienkartinėmis piniginėmis išmokomis paskatino ne visus puikiai savo darbą atlikusius ir to nusipelniusius pareigūnus, o tik kai kuriuos. Faktas pasitvirtino.

Už tokį pažeidimą, ministerija pavedė Utenos RAAD direktoriui UŽTIKRINTI, kad ateityje sprendimai dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų skatinimo vienkartinėmis piniginėmis išmokomis už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą, įvykdžius vienkartines ypatingos svarbos užduotis gyvūnijos apsaugos srityje, būtų pagrįsti ir priimami laikantis teisės aktų, reglamentuojančių šių išmokų skyrimo tvarką, reikalavimų, atsižvelgiant į konkrečius Utenos RAAD pareigūnų veiklos rezultatus ir komisijos rekomendacijas.

Dėl daugiau nei metus (nuo 2015-ųjų) sandėliuose dulkėjusios pareigūnams darbe reikalingos technikos ir priemonių ministerija taip pat tik palingavo galvą, sakydama, kad „toks ilgas laikas, kuomet įsigytos priemonės tarnybinėms funkcijoms vykdyti pareigūnams priskiriamos tik po daugiau nei vienerių metų, nėra ir negali būti pateisinama”. Direktorius ĮPAREIGOTAS UŽTIKRINTI efektyvų ir racionalų turto naudojimą.

Profesinė sąjunga teigia pasigendanti tvirtumo ir vienodų standartų vertinant pažeidimus, nesvarbu, kas juos padarė – eilinis pareigūnas ar vadovas.

LAASDPS informacija

Vasario 1 dieną įsigaliojo Seimo priimtas Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas, kuriuo įtvirtinami biudžetinių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo sąlygos ir dydžiai. Įstatymas galioja ir aplinkos apsaugos sistemos darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis.

Įstatymas reglamentuoja  darbo apmokėjimo sąlygas ir dydžius, materialines pašalpas, darbuotojų pareigybių lygius ir grupes, taip pat kasmetinį veiklos vertinimą.

Šių metų sausio 17 d. priimtas įstatymas pakeitė 24 metus galiojusį Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimą “Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo”.

Įstatymu biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybės, atsižvelgiant į tai, kokio lygio išsilavinimas reikalingas konkrečioms pareigoms užimti, suskirstytos į 4 lygius:

A lygio – būtinas ne žemesnis kaip aukštasis išsilavinimas.

A1 lygio – būtinas ne žemesnis kaip aukštasis universitetinis išsilavinimas su magistro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu;

A2 lygio – būtinas ne žemesnis kaip aukštasis universitetinis išsilavinimas su bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu arba aukštasis koleginis išsilavinimas su profesinio bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu;

B lygio –  būtinas ne žemesnis kaip aukštesnysis išsilavinimas ar specialusis vidurinis išsilavinimas, įgyti iki 1995 metų;

C lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir įgyta profesinė kvalifikacija;

D lygio – pareigybės, kurioms netaikomi išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos reikalavimai.

Darbo užmokestį sudarys pareiginė alga (pastovioji ir kintamoji dalys arba tik pastovioji dalis), priemokos, mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą bei budėjimą, premijos.

Pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma atsižvelgiant į pareigybės lygį ir profesinio darbo patirtį, kuri apskaičiuojama sumuojant laikotarpius, kai buvo dirbamas analogiškas pareigybės aprašyme nustatytam tam tikros profesijos ar specialybės darbas arba vykdytos analogiškos pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijos. Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojams, taip pat dirbantiems pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojams bus taikomas vienodas bazinis algos dydis – 130,5 euro.

Pagal priimtą įstatymą, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas galės būti didinamas iki 100 proc., papildomai įvertinus nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių kultūros ir meno įstaigų aukščiausiojo profesinio meninio lygio kultūros ir meno darbuotojų nacionaliniu ir tarptautiniu mastu įgytą pripažinimą, trenerių turimą kvalifikacinę kategoriją ar atskirų profesijų trūkumą darbo rinkoje, ar darbuotojų aukštą kvalifikacinę kategoriją, palyginti su tos pačios darbuotojų grupės kvalifikacine kategorija.

Pareiginės algos kintamoji dalis priklausys nuo praėjusiais metais pasiektų rezultatų, vertinamų pagal iš anksto nustatytas metines užduotis, ir negalėtų viršyti 50 proc. pastoviosios dalies.

Be to, už papildomų pareigų ar užduočių, nenustatytų pareigybės aprašyme ir suformuluotų raštu vykdymą, priemokos gali siekti iki 30 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio. Priemokų ir pareiginės algos kintamosios dalies suma negali viršyti 60 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio.

Ne daugiau kaip vieną kartą per metus gali būti skiriamos premijos, atlikus vienkartines ypač svarbias įstaigos veiklai užduotis.

Mirus biudžetinės įstaigos darbuotojui, jo šeimos nariams iš biudžetinei įstaigai skirtų lėšų gali būti išmokama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa, jeigu yra jo šeimos narių rašytinis prašymas ir pateikti mirties faktą patvirtinantys dokumentai.

Įstatymas bus taikomas apie 180 tūkstančių Lietuvos piliečių.

Nuotr.: © DELFI / Karolina Pansevič

Neseniai rašėme apie tai, jog Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga suabejojo ar Aplinkos ministerija ir Vyriausybė neviršija savo įgaliojimų bandydamos stabdyti Valstybės tarnybos įstatymo galiojimą, kai Aplinkos ministerija jai pavaldžioms įstaigoms išsiuntinėjo raštą „Dėl konkursų organizavimo“, ir nurodė pavaldžiose įstaigose neorganizuoti konkursų į laisvas valstybės tarnautojo pareigybes bei tik gavus raštišką pritarimą perkelti tarnautoją į aukštesnes pareigas arba suteikti jam kvalifikacinę klasę.

Visą straipsnį skaitykite čia. 

Daug abejonių sukėlęs nurodymas atšauktas. Lietuvos aplinkos ministerija informavo, jog reikalavimas tik ministerijai leidus perkelti darbuotojus į aukštesnes pareigas  bei suteikti aukštesnes kvalifikacines kategorijas, atsirado dėl Vyriausybės 2016 m. spalio 5 d. posėdyje priimto sprendimo mažinti 2017 m. biudžetinėms įstaigoms planuojamus biudžeto asignavimus.

Anot raštą pasirašiusio Aplinkos ministerijos kanclerio Roberto Klovo, asignavimų mažinimo apimtys nebuvo nustatytos, todėl reikėjo susilaikyti nuo sprendimų, susijusių su darbo užmokesčiu. Dabar, pasak R.Klovo, jau patvirtintos programų sąmatos, todėl įstaigų vadovai, neviršydami asignavimų darbo užmokesčiui ir nepažeisdami LR Biudžeto sandaros įstatymo 7 straipsnio nuostatos, turi pagrindą priimti tinkamus sprendimus.

LAASDPS informacija