Archyvas: Rugsėjis 2016

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (LAASDPS) turi duomenų, kad Aplinkos ministerijos iniciatyva buvo atliktas regionų aplinkos apsaugos departamentų ir aplinkos apsaugos agentūros veiklos auditas. Profesinė sąjunga prašo Aplinkos ministerijos informacijos apie atlikto audito rezultatus bei numatomus sprendimus.

LAASDPS pirmininkas Vaidas Laukys teigia, kad jau išryškėjo Aplinkos ministerijos taikoma praktika, pagal kurią yra atliekamas vidaus auditas ir to audito pagrindu vykdomos reformos – paprastai pertvarkomos struktūros, mažinamas darbuotojų skaičius.

„Kreipėmės į ministeriją su prašymu pateikti informaciją apie audito išvadas ir ketinimus vykdyti struktūrinius pertvarkymus ar numatomus kitus sprendimus, galinčius turėti įtakos darbuotojų darbo socialinėms ir ekonominėms teisėms“, pasakoja V. Laukys.

LAASDPS informacija

Rugpjūčio mėn. įsigaliojo Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimai, numatantys atsakomybę juridiniams asmenims už aplinkosauginius pažeidimus.  Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) atstovų teigimu, tai yra nauja atsakomybės rūšis, kurios pareigūnai iki šiol netaikė, nėra susiformavusios nei administracinės, nei teisminės praktikos. Pastebėta, kad praktinis įstatymo taikymas sukelia įvairių probleminių klausimų, į kuriuos eiliniai inspektoriai neturi vienareikšmiškų atsakymų.

LAASDPS pirmininko Vaido Laukio teigimu, reikėtų aiškiau instruktuoti pareigūnus – suformuoti institucijos, aplinkos apsaugos sistemos poziciją tam tikrais, pamatiniais atsakomybės taikymo (teisės interpretavimo) klausimais. „Priešingu atveju rizikuojame, kad pareigūnai, neturėdami aiškių instrukcijų, gairių, įstatymo apskritai netaikys arba darydami tai savamoksliškai, padarys klaidų, kurios grįš didelėmis išlaidomis bylinėjantis ir galbūt netgi taikant tarnybinę atsakomybę patiems pareigūnams“.

Anot profesinės sąjungos, Aplinkos ministerijos išsakyta pozicija, kad nuo rugpjūčio įsigaliojusio įstatymo nuostatų, susijusių su juridinio asmens atsakomybe, taikymo aspektus pateiks Lietuvos teismai, nagrinėdami konkrečias bylas ir formuodami teisminę praktiką, yra trumparegiška.

„Aplinkos apsaugos sistema mokysis iš pavienių klaidų, kol susiformuos vienoda praktika, vietoje to, kad, pasitelkus ekspertus, būtų suformuota geroji administracinė praktika, o pareigūnams būtų suteikta metodinė pagalba“, – teigia V. Laukys.

LAASDPS nuomone, būtina centralizuotai, Aplinkos ministerijos lygiu formuoti rekomendacijas, kaip pareigūnai turi taikyti Aplinkos apsaugos įstatyme numatytą atsakomybę juridiniams asmenims, o nepalikti šio klausimo savieigai. Profesinė sąjunga prašo ministerijos imtis iniciatyvos sprendžian sistemines aplinkosaugos problemas.

LAASDPS informacija

Praėjusią savaitę viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie Valstybinę aplinkos apsaugos tarnybą (VAAT), kuri galimai skaičiuoja paskutines savo gyvavimo dienas. Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) teigimu, tokio pobūdžio vieša informacija ir aukštas pareigas užimančių valdininkų kalbos formuoja neigiamą požiūrį į visus aplinkosaugininkus.

Tekstą rasite čia: http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/milijonines-aferas-ir-korupcijos-atvejus-atskleidusi-tarnyba-tapo-nereikalinga.d?id=72257128

LAASDPS vadovo Vaido Laukio teigimu, norint pateisinti vieno iš Aplinkos ministerijos struktūrinių padalinių – VAAT – žūtbūtinį išsaugojimą bandoma sukurti norimas žaidimo taisykles.

Aplinkosaugininkai jaučiasi šmeižiami

„Vieši kaltinimai korupcija ir kitais pažeidimais tikrai neprideda prestižo aplinkosaugininkų profesijai. Galiu tik priminti, kad ir pats dabartinis VAAT direktorius ponas Eidikonis yra aplinkosaugininkas, dirbęs Vilniaus Regiono aplinkos apsaugos departamento inspektoriumi. Ar tikrai jis mano, kad yra tų labai negražiai aprašytų aplinkosaugininkų mokinys ir visi kolegos yra žulikai“, – retoriškai klausia V. Laukys.

Anot profesinės sąjungos atstovų, regionuose dirbantys pareigūnai jaučiasi šmeižiami.

„Dėl straipsnyje minimų atvejų, mano nuomone, yra daugiau klausimų nei atsakymų. Ar iš tiesų tai visų aplinkosaugininkų kaltė,ar ji įrodyta, ar tai tik netobulų teisės aktų taikymo pasekmė. Vertėtų diskutuoti ne apie tai, kas kaltas, kokio struktūrinio padalinio reikia ar nereikia, o apie eilinius aplinkosaugininkus. Pareigūnams reikia palankesnių darbo sąlygų, aiškesnių teisės aktų.

Reikalingos investicijos į aplinkosaugininkų mokymus

LAASDPS atstovai teigia, kad pareigūnams dažnai reikalingi kompetetingi patarimai ir konsultacijos.

„Ne paslaptis, kad centrinių Aplinkos ministerijos įstaigų darbuotojai dažniau konsultuojasi su regionuose dirbančiais patyrusiais specialistais, o ne atvirkščiai. Profesinė sąjunga visada laikosi pozicijos, kad ne reformos išspręs ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose kylančias problemas, o investicijos į aplinkosaugininkų ugdymą, skirtingų sričių ekspertų ruošimą. Be viso to būtina pagarba eiliniam aplinkosaugininkui už jo sunkų ir sudėtingą darbą, kuris vertinamas labai kukliu atlygiu“, – įsitikinęs V. Laukys.

LAASDPS informacija

Kiekvienais metais trečiąjį rugsėjo šeštadienį minima miškininko diena. Lietuvos aplinkos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga (LAASDPS) sveikina visus miškininkus su profesine švente, dėkoja už Lietuvos pasididžiavimo – miškų – puoselėjimą ir saugojimą.

***

Lietuvos miškai driekiasi per visą šalies teritoriją, o jų priežiūrai reikalingas gausus būrys specialistų. Visų jų dėka Lietuva 2012-tais metais buvo pripažinta geriausiai miškus saugančia ir tvarkančia valstybe pasaulyje (Jeilio (JAV) universiteto kasmetinis aplinkos gerovės indekso vertinimas). Tai ir ypač svarbios darbo vietos mūsų šalies rajonuose ir mažai apgyvendintose, tačiau miškingose teritorijose.

www.kauno.diena.lt informaicja

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (LAASDPS) kreipėsi į Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą su prašymu pateikti informaciją apie renkamus duomenis ir tolimesnę eigą.

Profesinė sąjunga prašo pateiki išsamią informaciją ir nurodyti, kokiu tikslu Seimo valstybės ir savivaldybių komitetas renka informaciją apie Aplinkos ministerijos ir jai priklausančių įstaigų kiekvieno padalinio valstybės tarnautojų, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir neužimtų etatų skaičių. LAASDPS prašo informuoti, ar surinkti duomenys bus susiję su galimomis naujomis reformomis.

LAASDPS pirmininko Vaido Laukio teigimu, darbuotojų darbo krūviui vis didėjant, kyla klausimas, kas bus daroma su laisvais etatais. „Sumažinus laisvus etatus tikėtina, kad darbo krūvis visam laikui bus perkeltas likusiems darbuotojams“.

LAASDPS informacija