Archyvas: Birželis 2016

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (LAASDPS) kreipėsi į Vyriausybę dėl Aplinkos ministerijos (AM) pateiktų papildomų biudžeto asignavimų 2017 metams ir išreiškė palaikymą AM.

Dar 2014-aisiais įsigaliojo Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pakeitimai, kuriais numatyta pareigūnų teisė ne darbo metu nustatyta tvarka būti pasirengusiu ir bet kuriuo metu pradėti vykdyti kontrolę. Už nurodytų funkcijų vykdymą mokama 10 proc. pareiginės algos kompensacija, o išvykus į įvykio vietą – mokamas darbo užmokestis. Dėl to padidėjo visuomenės pasitikėjimas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnais, Aplinkos ministerija, išaugo išaiškintų pažeidimų skaičius.

„Pakeitimai pareikalavo ne mažų finansinių išteklių. Kiekvieną dieną būdrauja 128 aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, vien jiems reikia daugiau nei 900 tūkst. eurų per metus, įskaitant darbo užmokestį ir socialinį draudimą. Visiems lėšų nepakanka, todėl dėl būdravimo nukenčia AM pavaldžių įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, darbo užmokestis. Planuojant 2017 metų AM skiriamus asignavimus būtina įvertinti ne tik padidėjusį ministerijos finansavimo poreikį dėl būdravimo ir reagavimo į įvykius ne darbo metu, bet ir būtinybę užtikrinti konkurencingą ir tolygų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokestį“, – LAASDPS pirmininkas Vaidas Laukys.

Profesinė sąjunga pažymi, kad AM pavaldžių įstaigų vidutinis valstybės tarnautojo darbo užmokestis nuo 2013 m. pakilo vos 5 eurais (2015 m. vidutinis darbo užmokestis – 828,8 Eur neatskaičius mokesčių). Tuo tarpu Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos valstybės tarnautojų darbo užmokestis yra vienas žemiausių sistemoje ir 2016 metais, numatoma, sieks tik 514 eurų neatskaičius mokesčių.

Profesinės sąjungos nuomone, papildomų lėšų neskyrimas būdravimo ir reagavimo į įvykius ne darbo metu funkcijoms vykdyti nesudaro prielaidų AM pavaldžių įstaigų valstybės tarnautojų ir asmenų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokesčio kėlimui ir vienodinimui. „Tokie ir panašūs veiksniai mažina tarnybos patrauklumą ir demotyvuoja valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis“, – įsitikinęs V. Laukys.

LAASDPS informacija

2016 m. liepos 23-24 d. visus profsąjungos narius kviečiame kartu patirti nepamirštamus įspūdžius baidarių žygyje! Jūsų laukia aktyvus poilsis, šauni kompanija ir dar daugiau.

Programa:

• Baidarėmis keliausime vaizdingomis Labanoro regioninio parko vaizdingomis vietomis Kiaunos upe. Daugiau informacijos: http://www.trainiskis.lt/dvieju-dienu-marsrutai
• Stovyklausime Almajo ežero stovyklavietėje apsupti įspūdingos gamtos ir nuostabių žmonių.
• Atpalaiduosime įtemptus raumenis mobilioje pirtelėje.
• Vaišinsimės vaišėmis, kurias susivešime iš visos Lietuvos ir smagiai pramogausime.

Registracijos mokestis profesinės sąjungos nariams ir jų artimiesiems – 8 Eur/žmogui, kitiems norintiems – 20 Eur/žmogui. Vietų skaičius ribotas, prašome paskubėti registruotis.

Registracija vyksta iki liepos 6 d. tel. 868632926 (Viktoras Ksenzovas) arba el. paštu  v.ksenzovas@urd.am.lt

Planuojama susitikimo vieta Almajo ež. stovyklavietėje 9 val. Tikslesnę informaciją dalyviams pateiksime vėliau.

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (LAASDPS) kreipėsi į teismą dėl reorganizacijos Valstybinėje miškų tarnyboje (VMT) metu įvykusių procedūrinių pažeidimų ir prašo panaikinti sprendimus. Restruktūrizacija buvo atlikta per parą, darbuotojai nebuvo tinkamai informuoti apie atleidimą ir nebuvo tartasi su profsąjungos atstovais.

Šių metų gegužės 2 d. buvo priimtas įsakymas panaikinti VMT Šiaulių ir Marijampolės teritorinius skyrius ir pertvarkymai buvo įvykdyti jau gegužės 3 d. Vykdant pertvarkymus Aplinkos ministerija ir Valstybinė miškų tarnyba nesilaikė darbo kodekse ir įstaymuose numatytų procedūrų – neįspėjo darbuotojų apie būsimą atleidimą, nesikonsultavo su profesine sąjunga ir neinformavo teritorinės darbo biržos. Dėl šių pažeidimų LAASDPS kreipėsi į Aplinkos ministeriją ir VMT su prašymu panaikinti sprendimą dėl struktūros pakeitimo ir jį įvykdyti tik įvertinus pokyčių reikalingumą ir apimtį, pasikonsultavus su profsąjungos atstovais ir informavus apie atleidimą.

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą, informuojant darbuotojus apie atleidimą reikia pranešti planuojamų atleidimų priežastis, bendrą ir atleidžiamų darbuotojų skaičių pagal jų kategorijas, laikotarpį, per kurį bus nutraukiamos darbo sutartys, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus, darbo sutarčių nutraukimo sąlygas ir kitą svarbią informaciją. Tokios pareigos darbdaviams yra nustatytos, kad būtų išvengta grupės darbuotojų atleidimų ir būtų sušvelninti atleidimų padariniai. Neigiamomis pasekmėmis pagal darbo kodeksą laikomi ne tik nepagrįsti atleidimai, bet ir darbo pratęsimas mažiau palankiomis sąlygomis.

Šiuo atveju LAASDPS negavo tokios informacijos nei iš Valstybinės miškų tarnybos, nei iš Aplinkos ministerijos. Profsąjungos atkreipia dėmesį, kad darbdavys privalo laiku, nemokamai ir rašytine forma informuoti darbuotojus ir atsako už informacijos teisingumą. Tik gavusi informaciją iš įstaigos ir ją įvertinusi, profesinė sąjunga gali pradėti konsultavimosi procedūrą.

Dabar, neturint išsamios informacijos, sunku įvertinti kokiomis sąlygomis tarnautojai tęsia tarnybą, kokia gali būti padaryta žala, skelbia profsąjunga. Profsąjungos turimais duomenimis, įspėjimo lapeliai turėjo būti įteikti mažiausiai 19 darbuotojų. Bent jau iki šiol, kiek mums žinoma, restruktūrizuojant Aplinkos ministerijos pavaldžias įstaigas ar jų padalinius darbuotojai gaudavo įspėjimus dėl galimo atleidimo.

LAASDPS pažymi, kad pagrindinė pertvarkos priežastis, kaip mus informavo, – 2014 metų audito ataskaita, kurioje buvo pasiūlyta keisti VMT struktūrą remiantis tik teritoriniu dydžiu. Tačiau ne tik teritorijos dydis apsprendžia darbo krūvį. Darbo krūvis gali būti labai skirtingas pagal daug parametrų: apželdinimą ir priežiūros poreikį, eksploatavimo intensyvumą, užstatymą, skundų skaičių ir kitus dalykus. Profsąjungos vertinimu, Aplinkos ministro sprendimas naikinti skyrius Šiaulių ir Marijampolės skyrius buvo neobjektyvus ir priimtas neatsižvelgus į visus darbo krūvį lemiančius parametrus. Net jei darbuotojai atsidurs kituose teritoriniuose poskyriuose, jiems teks perimti tą patį darbo krūvį. Vidaus auditas rekomendavo atlikti studiją dėl krūvio perskirstymo, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta.

LAASDPS informacija

Kolegos, aplinkosaugininkai,

Šiandien, birželio 5-ąją Lietuva, kaip ir dar per šimtą šalių mini Pasaulinę aplinkos dieną. Pažymėti tokią dieną buvo nutarta prieš 44 metus – 1972-ųjų birželio 5-ąją per Jungtinių Tautų Stokholme sukviestą aplinkosaugai skirtą pasaulio valstybių konferenciją. Vienas pagrindinių šios dienos tikslų – atkreipti visuomenės dėmesį į opiausias aplinkosaugos problemas.

Tuo tarpu profesinė sąjunga nori atkreipti dėmesį į svarbią aplinkosaugininkų rolę. Dėkojame Jums, kolegos, už Jūsų darbą, kantrybę ir siekį kurti gražesnę Lietuvą!

LAASDPS profesinės sąjungos vardu pirminkas Vaidas Laukys

# # #

Trumpam nusiauti batus ir pajusti Žemę po kojomis – taip pažymėti Pasaulinę aplinkos dieną visus kviečia Kauno marių regioninio parko direkcija. Ji birželio 5-ąją jau ketvirtą kartą skelbiaBasų kojų diena. Pažintiniais žygiais, įvairiais aplinkosaugai skirtais renginiais šią dieną pažymi ne tik saugomų teritorijų direkcijos, bet ir savivaldybės, švietimo įstaigos, nevyriausybinės organizacijos.

Šiandien Aplinkos ministerijoje pagal susiklosčiusią tradiciją Pasaulinės aplinkos dienos proga bus įteikta prestižinė Česlovo Kudabos premija. Jos laureatas bus paskelbtas per iškilmingą šios dienos minėjimą. Šiandien taip pat bus įteikta Juozo Virbicko premija, pagerbti labiausiai nusipelnę aplinkosaugininkai, aktyviausi pilietinių gamtosauginių akcijų organizatoriai ir dalyviai, bendruomenių atstovai.

Birželio 5-ąją, sekmadienį, šalies gyventojai ir svečiai kviečiami aplankyti aplinkosaugos objektus, saugomų teritorijų lankytojų centrus ir muziejus. Tą dieną jų lankymas nemokamas. Nacionaliniame lankytojų centre Vilniuje laukia įdomi interaktyvi ekspozicija apie Lietuvos ir užsienio saugomas teritorijas – nacionalinius ir regioninius parkus, rezervatus, draustinius, gamtos paminklus ir kt. Centras dirbs nuo 9 iki 20 val. Tomis pačiomis valandomis lankytojų laukia ir Lietuvos zoologijos sodas Kaune. Nemokamai bus galima aplankyti ir Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejų, Ventės rago ornitologinės stoties paukščių migracijos ekspoziciją, Vaclovo Into akmenų muziejų Mosėdyje, Žemės gelmių informacijos centrą, Druskininkų miškų urėdijos muziejų „Girios aidas“, Panevėžio miškų urėdijos Pašilių stumbryną, Telšių miškų urėdijos „Žvėrinčių“.

Siekdamos atkreipti dėmesį į laukinės gamtos likimą, Jungtinės Tautos šiemet Pasaulinės aplinkos dienos tema paskelbė kovą su neteisėta prekyba laukiniais gyvūnais. Šūkiu „Kovok už laukinę gamtą“ tarptautinė bendruomenė raginama kovoti su laukinių gyvūnų žudymu pasipelnymo tikslais, nes dėl to yra kilusi didelė grėsmė kai kurių rūšių egzistencijai. Nusikaltimai laukinei gamtai gali baigtis visišku dramblių, gorilų, tigrų ir kt. laukinių gyvūnų išnykimu.

Neatsitiktinai šiemetine oficialaus Pasaulinės aplinkos dienos minėjimo vieta pasirinkta Angola. Tai šalis, kuri siekia atkurti dramblių kaimenes, išsaugoti Afrikos laukinės gamtos turtus.

Aplinkos ministerijos informacija