Profesinės sąjungos teigimu, aplinkosaugininkai priversti imtis kraštutinių priemonių, nes jau seniai patiria vadovų spaudimą ir psichologinį smurtą. Tuo tarpu atsakingos institucijos ir Aplinkos ministerija nesiima jokių veiksmingų priemonių. Dėl šios priežasties viešumon ir iškilo informacija apie tai, kad Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai slapta filmavo kolegas ir įrašinėjo jų pokalbius.
Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) pirmininkas Vaidas Laukys primena, kad garsiai nuskambėjusi istorija prasidėjo nuo to, kai Alytaus aplinkos apsaugos departamento vadovas Stasys Vanagas vieną iš savo pavaldinių auklėjo jėga. Pastarasis atėmė diktofoną, kuriuo departamento darbuotojas bandė įrašyti savo ir vadovo pokalbį. Toks elgesys pareigūnų atstovų nenustebino – S. Vanagas jau seniai įvairiais būdais engia profesinėms sąjungoms priklausančius darbuotojus.
„Profesinės sąjungos atstovai kai kuriuose regionų aplinkos apsaugos departamentuose, Valstybinėje miškų tarnyboje patiria nuolatinį spaudimą dėl profesinės sąjungos veiklos. Esame ignoruojami, girdime priekaištus netrukdyti įstaigų veiklai. Matyt, vietiniai vadovai bijo prarasti įtaką, todėl taip aktyviai priešinasi visiems siūlymams ir pokyčiams.
Jau ne kartą esame kreipęsi į Aplinkos ministeriją su prašymu spręsti įsisenėjusias problemas regionuose, atlikti reformų analizę, stiprinti komunikaciją tarp ministerijos, jai pavaldžių įstaigų ir profesinių sąjungų. Tenka konstatuoti, kad ministerija, deklaruojanti profesinių sąjungų svarbą, vietoje iniciatyvų palaikymo ir komunikacijos stiprinimo užsiima pasyvią stebėtojo poziciją“, – teigia V. Laukys.
LAASDPS atstovai pasakoja, kad problemų sistemoje daug, bendrauti ir bendradarbiauti su socialiniais partneriais vietiniai vadovai nelinkę arba tai daro „savaip“ dažnai paminant ir demokratinius principus. Tuo tarpu informacijos dėl vykdomų reformų (apie kurias pareigūnų atstovai privalo būti informuoti) kartais tenka „reikalauti“ net per teismus.
„Jau eilę metų keliame įvairius aplinkosaugos sistemos tobulinimo klausimus, inicijuojame susitikimus, ieškome sprendimų. Džiaugiamės kolegomis policininkais, pasieniečiais, pataisos įstaigų pareigūnais, kurie po Šakinės kolektyvinės sutarties pasirašymo sustiprino bendradarbiavimą su socialiniais partneriais.
Tuo pačiu apmaudu, kad demokratinėje valstybėje, mes, aplinkosaugininkai, susiduriame ne su noru vykdyti efektyvius ir naudingus darbuotojams bei darbdaviams pokyčius, o aktyviu pasipriešinimu ir bandymais „išnaikinti“ profesines sąjungas. Prie viso to, matyt, dar prisideda ir kai kurių asmenų galima įtaka tyrimų eigai, nes pradėjus teisiniu keliu įrodinėti teisybę, prasideda vilkinimas ir nenoras pradėti reikiamų procesų“, – pasakoja LAASDPS vadovas.
Profesinės sąjungos atstovai žada nesėdėti sudėję rankų ir visomis teisinėmis priemonėmis ieškoti būdų užkirsti kelią bet kokiam vadovų savivaliavimui Aplinkos ministerijai priklausančiose įstaigose. Tuo tarpu pačią ministeriją aplinkosaugininkai ragina nedelsiant imtis veiksmų siekiant užtikrinti skaidrų ir efektyvų dialogą tarp profesinių sąjungų ir socialinių partnerių.
LAASDPS informacija
Aplinkos ministrui Kęstučiui Trečiokui keliaklūpščiauti prieš įtakingus politikus bei draugus ir dalinti jų “zadanijas” savo pavaldiniams sekasi daug geriau nei tvarkytis aplinkos apsaugos ūkyje. Tai konstatavo savaitgalį Žiežmariuose vykusio Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) suvažiavimo dalyviai. Aplinkosaugininkai suvažiavime, be kita ko, priėmė rezoliuciją, kurioje įvardino didžiausias sistemos bėdas ir išdėstė savo požiūrį į jų sprendimo būdus.
