Archyvas: Spalis 2015

Dar praėjusią savaitę Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (LAASDPS) kreipėsi į Aplinkos ministrą Kęstutį Trečioką dėl nelaimingų atsitikimų ar incidentų darbe tyrimo ir prašymo dar kartą įvertinti aplinkosaugininkų socialines garantijas.

Profesinė sąjunga ministerijos prašo pateikti savo poziciją dėl specialaus teisės akto, kuris vieningai reglamentuotų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų nelaimingų atsitikimų ar incidentų tarnyboje tyrimo tvarką parengimo poreikio. Be to prašoma pateikti poziciją dėl siūlymo  papildomai apdrausti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnus, dirbančius regionų aplinkos apsaugos departamentuose, Valstybinėje miškų tarnyboje ir Aplinkos apsaugos agentūroje.

„Siūlome papildomai drausti pareigūnus, tarnybines pareigas vykdančius už įstaigos ribų. Jų darbas susijęs su padidėjusia profesine rizika vykdant pavestas funkcijas, kuomet susiduriama su traumos ar kitokio sveikatos pakenkimo galimybėmis dėl kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių poveikio, papildoma rizika bei padidėjusiu saugumo poreikiu“, – aiškina LAASDPS pirmininkas Vaidas Laukys.

Viešojoje erdvėje pasirodęs straipsnis apie užpultus aplinkosaugininkus privertė dar kartą sunerimti profesinę sąjungą, jau ne kartą kėlusią klausimą dėl socialinių garantijų.

„Akivazidu, kad pareigūnų kasdieninis darbas toli gražu nėra saugus – susiduriama su pavojingomis situacijomis, įžūliais brakonieriais. Žinoma, čia prisideda ir buvusio ministro Valentino Mazuronio gerokai padidintos baudos bei žalų atlyginimas, kuris brakonierius verčia griebtis šiaudo ir imtis smurto.

Siūlymas naudoti elektrošoką galbūt ir prisidėtų prie pareigūnų saugumo, tačiau turime aiškiai atsakyti į klausimą, ar to pakanka. Vertėtų pradėti rūpintis pareigūnų socialinėmis garantijomis. Pareigūnai turi būti draudžiami socialiniu draudimu, o ne tik valstybės teikiama garantija, kad, atsitikus nelaimingam įvykiui, galbūt, tai yra jeigu visi dokumentai ir įvykio tyrimas bus tinkamai įforminti, gaus nustatyto dydžio išmoką“, – teigia V. Laukys.

LAASDPS informacija

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) pirmininkas Vaidas Laukys ir atstovė Judita Liukaitytė lankėsi pas naująjį Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) vadovą Saulių Balį. Diskusijos metu buvo aptartos bendradarbiavimo galimybės, konstruktyvaus dialogo plėtojimas.

Susitikimo su naujuoju tarnybos vadovu metu vyravo geranoriška diskusija, kurios pradžioje buvo abipusiai pritarta, kad visus kylančius klausimus reikėtų spręsti vedant konstruktyvų dialogą. Vaidas Laukys pabrėžė, kad svarbu ne dairytis atgal, o žiūrėti į priekį ir siekti, kad kylantys klausimai būtų operatyviai sprendžiami.

Per ilgą laiką LHMT, kaip teigia jos darbuotojai, įsivyravo „koridorinė“ atmosfera, kai tarnyboje vykstančius įvykius galima sužinoti, vaizdžiai kalbant, koridoriuose prasilenkiant su kolegomis. Darbuotojai jaučiasi nesaugūs ir ignoruojami, nes jų kasdieniniai rūpesčiai ir bėdos, tokios kaip darbo saugumo ir higienos reikalavimai, nevienodi darbo krūviai bei atlygiai už jį, lieka neišgirsti arba ignoruojami.

Dalis klausimų, kurie yra daugiau techninio pobūdžio ir lengvai sprendžiami, nustebino tarnybos vadovą. Jis pripažino ir išreiškė palaikymą idėjai, kad LHMT ir profesinės sąjungos atstovams būtina glaudžiau bendradarbiauti bei siekti didesnio darbuotojų pasitikėjimo tarnyba, jų motyvacijos.

„Naujojo vadovo dėmesys darbuotojams, dialogo kūrimas, siekis kurti motyvacinę sistemą ir daugelis kitų jau šiuo metu jaučiamų naujovių maloniai nustebino. Visi tikimės, kad komunikacija ir informacijos sklaida padės darbuotojams suprasti ir kartu spręsti LHMT kylančias problemas, o darbo sąlygos nuo to tik gerės.

Vieningai nutarta, kad dirbsime dialogo, o ne raštų vieni kitiems siuntinėjimo būdu, kas ne tik greičiau padės išspręsti kylančias problemas, bet ir didins darbo produktyvumą. Jei žodžiai taps darbais, kvalifikuoti hidrometeorologai pagaliau turės galimybę gauti atlyginimą leidžiantį ne tik egzistuoti, o gyventi normalų gyvenimą ir jaustis gerbiamais bei vertinamais darbuotojais“, – po susitikimo teigė J. Liukaitytė.

Profesinės sąjungos atstovai pabrėžė, kad diskusijos metu išsakytos mintys ir aptarti artimiausi veiksmų planai nuteikia labai teigiamai. Belieka tik tikėtis, kad LHMT vadovo S. Balio išsakytos mintys ir požiūris artimiausiu metu bus patvirtinti pozityviais darbais, o labiau motyvuoti darbuotojai padės tarnybai pasiekti užsibrėžtų tikslų.

Primename, kad jau keletą metų LHMT yra profesinės sąjungos narių, o beveik prieš metus šioje tarnyboje yra įsteigtas LAASDPS skyrius, kurios pirmininke yra išrinkta aktyvi ir ilgametė darbuotoja Judita Liukaitytė. Pirmieji profesinės sąjungos veiklos žingsniai tarnyboje buvo sunkūs, tačiau po ilgos kovos pavyko įrodyti, kad LAASDPS tarnyboje veikia, o teisės aktuose numatytos profesinės sąjungos teisės privalo būti įgyvendintos.

LAASDPS informacija

Prieš kurį laiką Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (LAASDPS) kreipėsi į vieną iš valstybinių gamtinių rezervatų direkciją (Rezervato direkcija) ir Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą (VSTT) dėl darbo laiko organizavimo ir apskaitos. Paaiškėjo, kad pareigūnų darbo organizavimas prieštarauja galiojantiems įstatymams.

LAASDPS buvo gavusi duomenų, kad Rezervato direkcija organizuodama direkcijos inspektorių, turinčių aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų ir saugomų teritorijų pareigūnų įgalinimus, darbo laiką, vienašališkai sudaro darbo grafikus. Darbo grafikuose numatoma, kad pareigūnai dirba ir šeštadieniais – sekmadieniais, nors pagal įstatymą tai poilsio dienos. Kartą per mėnesį darbdavys gali pavesti darbuotojams budėti (ir poilsio dienomis) ir tai galima daryti darbo vietoje, tačiau budėjimas darbo vietoje turi būti apskaitytas kaip darbo laikas ir, jei tai yra šeštadienis – sekmadienis, turi būti apmokėtas kaip darbas poilsio dieną.

„Problema dėl darbo organizavimo ir darbo laiko apskaitymo savaitgaliais kilo, kai vienas Rezervato direkcijos darbuotojas kreipėsi į profesinės sąjungos teisininkus pagalbos dėl darbo savaitgaliais, nes pareigūnas pagal jam „primestą” grafiką turi dirbti ir savaitgaliais, realiai už tai negaunant atlygio. Tokia situacija ydinga, todėl pradėjome aiškintis situaciją”, – teigia LAASDPS pirmininkas Vaidas Laukys.

Pirmame gautame VSTT atsakyme rašoma, kad, remiantis įstatymais, yra sudarytos teisinės prielaidos sudaryti darbo grafikus, o vadovui organizuojančiam institucijos veiklą ir siekiančiam nustatytų tikslų yra numatyta galimybė sudaryti individualaus darbo grafikus šalių sutarimu. Tuo tarpu faktinis pagrindas šioje situacijoje yra direkcijos specialistų darbo specifika, atsižvelgiant į tai, kada didžiausias srautas lankosi saugomose teritorijose savaitgaliais, taip pat nustatytų tikslų pasiekimas bei darbo organizavimas trūkstant direkcijoms skirtų asignavimų darbo užmokesčiui.

LAASDPS dar kartą kreipėsi į direkciją su paaiškinimu, kad nurodyti įstatymai nesuteikia teisės įstaigos vadovui vienašališkai nustatyti valstybės tarnautojams atskirus darbo grafikus ir, be tarnautojų sutikimo, pavesti dirbti savaitgaliais. Todėl prašoma pateikti informaciją apie tai, kiek 2015 m. buvo numatyta darbo užmokesčio lėšų regioninių parkų ir rezervatų direkcijose pareigas einantiems pareigūnams apmokėti už darbą poilsio dienomis, kiek lėšų planuojama skirti 2016 m.

Po šio rašo tarnyba teigia sutinkanti su pozicija, kad tik šalių sutarimu gali būti nustatytas atskiras darbuotojo ar valstybės tarnautojo individualus darbo grafikas ir toks šalių susitarimas nepažeidžia įstatymais numatytų darbo, ekonominių ir socialinių darbuotojų teisių. Tokio grafiko taikymas, anot direkcijos, grindžiamas kuo racionalesniu valstybės biudžeto lėšų panaudojimu.

Profesinės sąjungos žiniomis, po oficialių susirašinėjimu VSTT pripažino pastabas ir Darbo kodekso reikalavimus, kurių būtina laikytis ir pareigūno, kuris kreipėsi dėl ydingo darbo organizavimo, situacija pasikeitė jo naudai.

Susiduriant su panašiomis darbo organizavimo problemomis V. Laukys ragina profsąjungos narius kreiptis į profesinę sąjungą ir apginti savo teisėtus interesus, o tiems, kas dar nėra profsąjungos nariai, rekomenduoja laiku pasirūpinti savo gerovės užtikrinimu ir paskubėti tapti mūsų nariais.

LAASDPS informacija

Per pastaruosius keletą metų aplinkos apsaugos sistemoje įvyko nemažai svarbių struktūrinių pasikeitimų, tačiau politikai nerimsta ir toliau. Praėjusioje Seime sesijoje buvo užregistruoti du aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo projektai, kurių vienas siūlo iš įstatymo išbraukti 8 re­gio­nų ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­tus (RAAD), o kitas – naikinti Valstybinę aplinkos apsaugos tarnybą (VAAT). Praėjusią savaitę Seime būtent buvo svarstytas antrasis variantas bei nutarta iš aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų išbraukti VAAT.

Nepaisant to š.m. spalį į Seimo darbotvarkę įtrauktas Vyriausybės projektas, kuriuo siūloma keisti kontrolę vykdančias institucijas – RAAD prijungti prie VAAT.

Algirdas Butkevičius posėdžio Seime metu, kai buvo svarstoma Seimo VII (rudens) sesijos darbų programa, sakė: „Vy­riau­sy­bė nuo­sek­liai ei­na prie­žiū­ros ir kon­tro­lės ins­ti­tu­ci­jų kon­so­li­da­vi­mo ke­liu. Šio­je Sei­mo se­si­jo­je siū­lo­me pri­tar­ti idė­jai re­or­ga­ni­zuo­ti aš­tuo­nis re­gio­nų ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­tus. Sie­kia­ma at­skir­ti lei­di­mų iš­da­vi­mo ūki­nei veik­lai ir prie­žiū­ros funk­ci­jas, nes sa­vi­kon­tro­lė ne­vei­kia. Pas­ta­rai­siais me­tais ma­to­me ydin­gus pa­da­ri­nius – gra­žiau­siuo­se na­cio­na­li­nių par­kų, draus­ti­nių vie­to­vė­se dy­go pa­sta­tai, ku­riems bu­vo gau­ti vi­si rei­ka­lin­gi lei­di­mai. Da­bar vals­ty­bė už nu­griau­tus ar griau­na­mus sta­ti­nius tu­ri su­mo­kė­ti teis­mų pri­teis­tus mi­li­jo­ni­nius ieš­ki­nius. Ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­to funk­ci­jos bus pa­da­ly­tos Vals­ty­bi­nei ap­lin­kos ap­sau­gos tar­ny­bai ir Vals­ty­bi­nei te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo ir sta­ty­bos ins­pek­ci­jai“.

Patys aplinkosaugininkai primena, kad per kelerius metus iš Rajonų aplinkos apsaugos departamenų į Aplinkos apsaugos agentūrą (AAA) buvo perkeltos leidimų išdavimo  ir įvairios derinimo funkcijos, nuo praėjusių metų liepos mėn. pradėjo veikti Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba, kurią jau išbraukė iš kontroliuojančių institucijų sąrašo. Be to buvo ketinama naikinti RAAD rajonų ir miestų agentūras, šių metų birželio mėn. buvo pakeistos RAAD vidinės struktūros, kurių metu atsirado daugiau struktūrinių padalinių, o liepos mėn. pradėta restruktūrizuoti AAA.

„Akivaizdu, kad politikai blaškosi ir nesuvokdami reikalo iš esmės keičia įstatymus. Priminsiu, kad beveik prieš pusantrų metų aplinkos apsaugos kontrolę vykdančių institucijų Įstatyme gerokai pagausėjo. Matyt, tada buvo svarių argumentų tai padaryti, nes politikai labai nesipriešino. Praėjus kiek daugiau nei vieneriems metams situacija pasikeitė ir jau ne tik naikinama viena iš sukurtų institucijų – VAAT, bet buvo ketinama išbraukti ir AAA. Kiek visa tai kainuoja mokesčių mokėtojams?

Ne kartą esame pasisakę, kad pertvarkos nėra blogai, tačiau reikia turėti aiškią viziją, ko mes siekiame, ją suderinti su visomis suinteresuotomis pusėmis ir tik išdiskutavus priimti sprendimus. Juk visi šie pakeitimai tiesiogiai įtakoja dirbančius aplinkos apsaugos sitemoje. Tokie blaškymaisi darbuotojų tikrai nemotyvuoja produktyviam darbui, o atvirkščiai – skatina rūpintis savo išlikimu“, – teigia Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) pirmininkas Vaidas Laukys.

V. Laukys įsitikinęs, kad situacija būtų visiškai kitokia, jei būtų aiškiai įvardinti tikslai ir kryptingai jų siekiama nešvaistant Valstybės biudžeto lėšų vėjais. „Aplinkos apsaugos sistemoje dirbantieji tapo politinių intrigų ir trumparegių vizionierių įkaitais. Taip mes griauname ne tik atskiras Valstybės sistemas, bet ir pačią Valstybę. Kam tai naudinga?“, – retoriškai klausia profesinės sąjungos vadovas.

Aplinkosaugininkus vienijjantis profesinė sąjunga pabrėžia, kad jie visada yra už dialogą, logiškus sprendimus ir dės visas pastangas apsaugant svarbiausią aplinkosaugos grandį – regionuose ir rajonuose dirbančius kolegas. Anot atstovų, daugelį tikslų galima pasiekti ir be didelių reformų, tačiau svarbu aiškiai žinoti siekiamybę, tinkamai planuoti užduotis ir racionaliai naudoti išteklius.

Spalio 1 d. galutinai patvirtinta įstatymo pataisa naikinanti VAAT, numatant  įsta­ty­mo įsi­ga­lio­ji­mą nuo ko­vo 1 d. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bė ir jos įga­lio­tos ins­ti­tu­ci­jos tu­ri pa­reng­ti šio įsta­ty­mo įgy­ven­di­na­muo­sius tei­sės ak­tus nuo 2016 m. va­sa­rio 29 d.

Įstatymo pataisa: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1076607