Archyvas: Rugsėjis 2015

Vakar, rugsėjo 23 d., Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) susitiko Aplinkos ministerijos viceministru Algirdu Genevičiumi, kur aptarė kolektyvinių derybų klausimą, reformų ir uniformų problemas.

Aplinkos ministerijos vadovybė jau anksčiau buvo sakiusi, kad pritaria šakinės kolektyvinės sutarties deryboms. Dabar laukiama Vyriausybės pritarimo. LAASDPS pirmininkas Vaidas Laukys pasiūlė iš anksto parengti kolektyvinių derybų veiksmų planą, numatyti derybininkus ir šio proceso koordinatorius.

„Taip sutaupytume laiko, o bendras pastangas paverstume produktyviu darbu ir, žinoma, rezultatais. Be to, siekiant konstruktyvesnio socialinio dialogo prieš prasidedant deryboms galėtume suorganizuoti konferenciją socialinio dialogo skatinimo tema. Renginio metu būtų galima socialinius partnerius supažindinti su jau įvykusiomis derybomis Vidaus reikalų sistemoje, išklausyti patarimų, o profesionalių lektorių pagalba pabandyti pamodeliuoti derybinį procesą“, – siūlė V. Laukys.

A. Genevičius palaikė tokią mintį ir žadėjo imtis veiksmų, kai bus Vyriausybės pritarimas.

Prieš kurį laiką rašėme apie aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo keitimo projektus 

Susitikimo metu taip pat buvo kalbėta nesibaigiančių reformų aplinkos apsaugos sistemoje klausimais. Atleidimo lapelių įteikimo maratonas ir užsitęsusios reformos demotyvuoja darbuotojus, trukdo susikaupti vykdant tiesiogines pareigas. Ministerija sako, kad dabar jau nieko spręsti nebegali – sprendžia Seimas.

Mūsų žiniomis, rytoj, rugsėjo 23 d. Seime bus svarstomas klausimas dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 6 ir 7 straipsnių keitimo.

Darbotvarkė: http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1078467

Diskusijos pabaigoje aplinkosaugininkų atstovus pradžiugino viceministro informacija, kad naujų uniformų gavimo klausimas gerokai pasistūmėjęs ir, planuojama, kad dar šiais metais jos pasieks darbuotojus.

Rugsėjo 19-ą šalies miškininkų bendruomenė pažymės savo profesinę šventę. Nuo 2000-ųjų Miškininko diena kasmet minima trečiąjį rugsėjo šeštadienį.

„Miškininkai – ypatingos profesijos žmonės. Nuo istorinių laikų jų priedermė išliko ta pati – rūpintis mišku. Tačiau šiai priedermei atlikti neužtenka vien žinių ir patirties. Čia ir slypi didžioji jų profesijos paslaptis – mišką reikia tiesiog mylėti”, – sakė aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas. – Su profesine švente sveikinu kiekvieną miškininkų bendruomenės narį ir linkiu, kad jokie rūpesčiai nenustelbtų meilės miškui, kurį jie pasirinko savo gyvenimu”.

Tuo tarpu Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga profesinės šventės proga miškininkams bei visiems, kam brangus miškas, linki kantrybės, stiprybės, gyvenimo džiaugsmo ir pastangų kiekvieną dieną paversti ypatinga. Geras miškas, kaip ir žmogus, lengvai neužauga, todėl stenkitės ugdyti jaunąją kartą tausoti ir saugoti mūsų brangią gamtą ateities kartoms.

Gausią šalies miškininkų bendruomenę sudaro įvairiose institucijose, įmonėse ar organizacijose dirbantys specialistai. Tai visų pirma daugiau kaip 4 tūkst. specialistų ir darbuotojų, triūsiančių 42 miškų urėdijose. Jie rūpinasi valstybinės reikšmės miškais.
Nuolat stiprėja ir privačių miškų sektorius. Dabar šalyje yra apie 250 tūkst. privačių miško savininkų. Jų indėlis vis svaresnis įveisiant naujus miškus.
Miškai dengia lygiai trečdalį Lietuvos ploto, o šalies miškingumas nuolat didėja – daugiau kaip 2 milijonai hektarų jau augančio miško kasmet pasipildo dar keliais tūkstančiais hektarų naujai pasodintų miškų. Ir tai bendras tiek miškininkų, tiek privačių miško savininkų nuopelnas. Šiemet naujai pasodinta dar apie 3 tūkst. ha naujų miškų.
Racionaliai miškininkaujant nuosekliai didėja ir šalies miškuose sukauptos medienos tūris – šiuo metu jis siekia jau daugiau kaip 520 milijonų kubinių metrų. Gerėja ir kiti miškų kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai. Tačiau dinamiškas laikmetis miškų sektoriui kelia naujų iššūkių ir suteikia naujų galimybių. Vis aktualesni tampa miškų ūkio ekonominio gyvybingumo, konkurencingumo ir efektyvaus valdymo klausimai.
Pasak ministro Kęstučio Trečioko, viena svarbiausių racionalių sprendimų ir ateities pažangos sąlygų – atviros ir argumentais paremtos diskusijos opiausiais miškų ūkio klausimais ne tik miškininkų bendruomenėje, bet ir su socialiniais partneriais, visuomene ir politikais, nes visus iššūkius įveikti galima tik bendromis visų miškininkų, miško savininkų ir kitų neabejingų Lietuvos miškų ateičiai žmonių pastangomis.

Aplinkos ministerijos ir Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos informacija

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (LAASDPS) kreipėsi i Valstybės tarnybos departamentą dėl valstybės tarnybos santykius reglamentuojančių teisės aktų laikymosi užtikrinimo.

Lietuvos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės istatymas nustato aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teises ir pareigas, tokias kaip teisė ne darbo metu būti pasirengus bet kuriuo metu pradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę aplinkos ministro nustatyta tvarka. Pagal tai 2014 m. spalio 10 d. buvo patvirtintas laiko, kada pareigūnai turi būti pasirengę vykdyti kontrolę, nustatymo, pranešimų priėmimo, perdavimo ir reagavimo į juos tvarkos aprašas. Aprašo 5 punktas nustato, kad būdravimas neįskaitomas į pareigūno darbo laiką, o 6 punkte įtvirtinta, kad laikas, kai pareigūnas pradeda vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, įskaitomas į pareigūno darbo laiką.

Prieš kurį laiką rašėme apie tai, kad Valstybinė darbo inspekcija (VDI), gavusi aplinkosaugininkų atstovų skundą dėl netinkamo darbo organizavimo Valstybinėje aplinkos apsaugos tarnyboje (VAAT) ir Regionų aplinkos apsaugos departamentuose (RAAD), konstatavo, kad būdravimo praktika yra ydinga.

VDI, remdamasi kompetencijos atribojimo principu, konstatavo neturinti įgaliojimų kontroliuoti valsrtybbės tarnybops santykių ir atitinkamai taikyti administracinę atsakomybę už galimus valstybės tarnautojų darbo organizavimo pažeidimus Valstybinėje aplinkos apsaugos tarnyboje ir regionų aplinkos apsaugos departamentuose. Dėl šios priežasties profesinė sąjunga prašo VTD pateikti išaiškinimą, kokiai įstaigai pavesta kontroliuoti darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų, taikomų valstybės tarnyboje, laikymąsi ir taikyti administracinę atsakomybę už jų pažeidimus.

Be to, profesinė sąjunga siūlė apsvarstyti galimybę rengiamame naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projekte aiškiau reglamentuoti Valstybės tarnybos įstatymo ir kitų valstybės tarnybą reglamentuojančių teisės aktų laikymosi kontrolės ir priežiūros funkcijas, aiškiai apibrėžiant kontrolės funkciją atliekančios institucijos įgaliojimus ir funkcijas.

LAASDPS informacija

Būdravimas – apie tokią keistą ir negirdėtą darbo formą vis dažniau prabyla darbdaviai. Lietuvoje jau esama ir šios darbo formos entuziastų.

Šis naujas darbo režimas jau pradėtas taikyti aplinkosaugininkams. Darbo laikas pareigūnams skaičiuojamas tik gavus konkretų iškvietimą dėl aplinkosaugos pažeidimų.

Dešimteriopai mažesnis užmokestis

Ši tvarka, reglamentuojanti Regioninių aplinkos apsaugos departamentų bei Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos darbuotojų būdravimą, praėjusiais metais patvirtinta ministro įsakymu.

Anksčiau aplinkosaugininkai nakties ir švenčių metu patruliuodavo nuolat, jiems už tai buvo mokamas visas darbo užmokestis.

Naujasis darbo režimas aplinkosaugininkams įvestas atsižvelgus į estų praktiką, tiesa, Lietuvoje ji šiek tiek patobulinta.

„Inspektoriai pradeda nebe budėti kiaurą parą, bet būdrauti. Tai reiškia, kad jie bus parengties būsenos, – tai nėra darbas ir už tai jie gaus 10 proc. priedą. Tarkime, jei valandos darbas įvertintas 20 litų, inspektorius gaus 2 litus“, – taip prieš metus situaciją apibūdino aplinkos viceministras Linas Jonauskas.

Darbo inspektoriai apie būdravimą negirdėję

Paklausta apie būdravimą VDI Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Irina Janukevičienė sakė, kad toks terminas darbo teisėje neegzistuoja: „Darbo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai tokios sąvokos ar veiksmo kaip būdravimas nenumato. Yra budėjimas darbe arba namuose. Kiek teko domėtis, tai šis būdravimas ir atitinka visus budėjimo požymius. VDI nuomone, būdravimą galima laikyti budėjimu darbe ar namuose, praktikoje vis dėlto dažniau kalbama apie budėjimą namuose.“

Pašnekovės teigimu, dažniausiai šie terminai apibūdina tokių darbuotojų darbą, kurie turi namuose laukti kokio nors iškvietimo ar nurodymo ir privalo būti pasirengę atlikti jiems pavestą darbą.

„Budėjimui būdingi trys pagrindiniai požymiai – jis nėra numatytas darbo sutartyje, budėjimas galimas tik išimtiniais atvejais, kai įmonėje reikia užtikrinti darbo tvarką ar garantuoti, kad bus atlikti kokie nors neatidėliotini darbai, be to, budėjimas nėra nuolatinio pobūdžio darbas. Darbuotojui budėti galima pavesti tik įstatyme numatytu periodiškumu, o toks periodiškumas numatytas Darbo kodekse.“

Darbo kodeksas numato, kad darbdavys darbuotojui gali pavesti budėti ne dažniau kaip kartą per mėnesį, o darbuotojui sutinkant – ne dažniau kaip kartą per savaitę.

Sėdi namuose – dirbi tik pusiau

I.Janukevičienė teigė, kad budėjimo laikas įskaitomas į darbo laiką: „Jei darbuotojas sėdi darbe ir laukia iškvietimo – tai prilyginama jo darbo laikui, o jei budima namuose – tai prilyginama pusei darbo laiko.

Turi būti laikomasi nepertraukiamo poilsio nuostatų: nepertraukiamas darbuotojo paros poilsis turi būti ne mažesnis nei 11 valandų, o nepertraukimas savaitės – ne trumpesnis nei 35 val. Darbdaviai, nustatydami budėjimus namuose, turi atsižvelgti ir šiuos dalykus.

Į Darbo inspekciją darbuotojai skųstis neplūsta. Neseniai būta atvejo, kai būdravimo klausimą kėlė aplinkos apsaugos srityje dirbantys specialistai. „VDI nekontroliuoja valstybės tarnautojų darbo ir poilsio režimo ir šiuos klausimus sprendžia Valstybės tarnybos departamentas, tad mes jokių veiksmų imtis negalime, tik pateikėme paaiškinimą, kad būdravimas ir budėjimas iš esmės yra tas pat“, – sakė pašnekovė.

Būdravimas gali sukelti papildomą stresą

Psichoterapeutė Neringa Mikalauskaitė, paklausta, ar ilgalaikis būdravimas gali sukelti papildomą darbinį stresą, sakė: „Viskas priklauso nuo paties žmogaus psichikos, nes reakcija gali būti labai skirtinga. Žmogus, kuris darbe savo pareigas pratęs vykdyti labai sąžiningai ir atsakingai, reaguos vienaip, o kitas gali to per daug nesureikšminti.“

Geriausia, kai darbai dirbami darbe. Tokie atvejai, kai uždaręs kabineto duris įmonės vadovas pas vaikus ir žmoną grįžta direktorius, o ne tėtis, – dar viena atskira tema. Reikėtų atskirti darbus nuo namų rūpesčių.

Kalbėdama apie situaciją, kai elektroninis paštas tikrinamas kiaurą parą, o darbiniai skambučiai nesiliauja, N.Mikalauskaitė teigė, kad tai prie gero neveda.

„Žmogus produktyvus būna tuomet, kai turi daug veiklos, bet su ta veikla susitapatina čia ir dabar. Jeigu jau plauni indus, tai ir plauk, bet moteris plaudama indus mintimis gali nuskristi iki Sicilijos, pabūti prie jūros ir sugrįžti. Negebėjimas susikaupti, negebėjimas būti čia ir dabar įlieja dar daugiau sumaišties“, – kalbėjo psichologė ir pridūrė, kad noras padaryti visko daug ir darbo reikalų tvarkymas po darbo dažnai lemia tai, kad darbai atliekami nekokybiškai.

Siūlo tartis su darbdaviu

Galimos išeitys iš nemalonios situacijos? Štai ką į tai atsakė N.Mikalauskaitė: „Pats efektyviausias būdas būtų labai griežtai ir aiškiai su darbdaviu susitarti dėl taisyklių. Žmogui tikrai naudingiau žinoti savo pareigas ir atsakomybes. Jei vadovas pasako viena ir paskui elgiasi visai kitaip, tai ima kelti stresą. Kai taisyklės ir darbo principai apibrėžti, atkrinta labai daug problemų.“

Anot jos, kai įvairios profesinių atsakomybių ribos išsitrina, žmogaus gyvenimas tampa kupinas papildomo streso.

Galimybę dirbti bet kur ir bet kada bei rinktis patį produktyviausią paros laiką psichologė vertino atsargiai: „Žmonės labai skirtingi ir jų branda bei valia skiriasi. Kuo žmogus jaunesnis, tuo labiau jam reikia disciplinos. Reikia būti pakankamai psichologiškai subrendusiam, kad žinodamas, jog šiuo metu jaučiate įkvėpimą darbui, eitumėte ir dirbtumėte.“

Jei tenka laukti darbdavio nurodymų ir reikia būti pasiruošus darbuotis, tokia veikla atitinka budėjimo požymius ir už tai turi būti mokamas atlyginimas.

Originalų tekstą rasite čia: http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/aktualijos/darbdavius-dziugina-nauja-darbo-forma-budravimas-20150909152154.htm?p=2