Valstybinė darbo inspekcija nustatė, kad pačių aplinkosaugos pareigūnų inicijuota ir įvesta būdravimo praktika pažeidžia jų teises. Mat būdrauti paskirtas pareigūnas, atidirbęs darbo laiką, turi nuolat budėti, pasirengęs vykti į įvykio vietą. Kartais tenka taip būdrauti dvi dienas, kartais – ir 40 dienų iš eilės. Aplinkosaugininkai šią tvarką tobulins, bet budėjimų neatsisakys ir ramybės gamtos niokotojams nežada.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI), gavusi aplinkosaugininkų atstovų skundą dėl netinkamo darbo organizavimo Valstybinėje aplinkos apsaugos tarnyboje (VAAT) ir Regionų aplinkos apsaugos departamentuose (RAAD), konstatavo, kad šių įstaigų aprašuose yra nurodoma, jog būdravimas – tai laikas, kada pareigūnas yra pasirengęs pradėti vykdyti aplinkosaugos kontrolę ne darbo metu.
Kaip teigiama VDI pranešime, Darbo kodeksas nereglamentuoja būdravimo, tačiau iš patikrinimo metu surinktos informacijos darytina išvada, kad būdravimas iš esmės atitinka budėjimo namuose sąlygas, numatytas Darbo kodekse. „Mes ir siekiame, kad būdravimas būtų prilygintas budėjimui namuose. Gerai, kad yra sistema, bet ji nėra tobula. Todėl mes šios praktikos griežtai nestabdome, juolab kad ir ministerija žadėjo prisidėti prie sistemos tobulinimo“, – LŽ kalbėjo Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Vaidas Laukys.
Pasak jo, profsąjungos nariams darbo apmokėjimas už būdravimą yra antraeilis dalykas, o svarbiausia yra laiko, kuris turėtų būti skirtas poilsiui ir šeimai problema. „Būdravimo esmė yra tai, kad pareigūnas, atidirbęs savo darbo laiką, kai paskiriamas būdrauti, turi ištisai būti budėjimo režime. Tuo laiku kad ir ką jis veiktų, turi ištempęs ausis laukti, ar kas neiškvies vykti į pranešto įvykio vietą. Reikia būti pasirengus per pusę valandos išlėkti. Kai tenka būdrauti dvi dienas, nieko blogo, bet yra žmonių, kurie taip „ilsisi“ ir 40 dienų iš eilės. Tai galėtų būti prilyginama karo stoviui. Žinoma, žmonės vienas kitą susitarę pavaduoja, bando ieškoti išeičių, bet akivaizdu, kad reikia kažką tobulinti ir keisti“, – pasakojo profesinės sąjungos lyderis.
Pasak jo, jau praėjusių metų pabaigoje profsąjunga siūlė ministerijai ieškoti galimybių, gal ir lėšų keisti padėtį galiojančių teisės aktų ribose. „Papildomų lėšų, matyt, gauti nepavyks. Nors pranešimų apie gamtos pažeidimus gausėja, žmonių aktyvumas auga ir ti turėtų būti įvertinta“, – svarsto V. Laukys. Pasak jo, dėl būdravimo esama įvairių nuomonių, bet profsąjungos siūlo pirmiausia suskaičiuoti, kiek turima lėšų, ir nustatyti, kiek galima „pavežti“ nauju režimu.
„Jei dabar yra keli ekipažai teritorijoje, tai gal užtektų pabandyti dirbti su vienu. Jei nespėsim, tai ką darysi. Matome, koordinacijos trūkumą. Kai tokia padėtis, turėtų ministerija labiau pasukti galvas, o ne spausti žmones jų sąskaita“, – profsąjungos narių teises primena pirmininkas.
Inspekcija primena Darbo kodeksą
VDI nuomone, darbdavys gali pavesti darbuotojui budėti ne dažniau kaip kartą per mėnesį, o darbuotojui sutikus – ne dažniau kaip kartą per savaitę. Budėjimo laikas pagal atskirą darbdavio pavedimą kartu su darbo dienos ar pamainos negali viršyti Darbo kodekse nustatytos darbo dienos trukmės, o budėjimo trukmė poilsio ir švenčių dienomis, taip pat namuose negali viršyti 8 valandų per parą. Budėjimas įmonėje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose – ne mažiau kaip pusei darbo laiko.
Be to, kasdienio nepertraukiamo poilsio tarp darbo dienų trukmė negali būti trumpesnė kaip 11 valandų iš eilės. Savaitės nepertraukiamas poilsis turi trukti ne mažiau kaip 35 val.
„Ilgą laiką nuosekliai aiškinome Aplinkos ministerijos atstovams, kad būdravimas savo esme yra budėjimas namuose, todėl būtina jį tinkamai apskaityti ir apmokėti, tai yra prilyginti pusei darbo laiko. VDI dar 2014 metų pabaigoje mūsų iniciatyva buvo pateikusi vertinimą, jog būdravimas turi būti apskaitomas kaip budėjimas namuose suteikiant papildomą poilsio laiką arba papildomai apmokant kaip pusę darbo laiko, tačiau nei ministerija, nei RAAD nereagavo į tokius vertinimus“, – apgailestauja Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos vadovas V. Laukys.
VDI, atlikusi tyrimą ir nustačiusi pažeidimus, taip pat konstatavo, kad neturi jurisdikcijos paskirti baudą įstaigų vadovams, todėl vienintelis būdas aplinkosaugos pareigūnams apsiginti – individualiai kreiptis į administracinį teismą, juolab kad profesinės sąjungos nariai, kurių teisės pažeidžiamos, gali gauti nemokamą teisinę pagalbą inicijuojant administracinius ginčus ir rengiant ieškinius.
Dabar būdraujančiam pareigūnui mokama 10 procentų pagrindinės algos, o kai išvykstama į iškvietimo vietą, užmokestis skaičiuojamas kaip už įprastą darbo laiką.
Dar eksperimentas
Būdravimo praktika aplinkosaugos institucijose buvo įvesta 2014 metų spalio 15 dieną kaip eksperimentinė, numačius galimybes tikrinti, kaip veiks, ir prireikus tobulinti. „Mes patys raginome tokią praktiką įvesti, nes anksčiau visi pareigūnai bet kuriuo paros metu po darbo valandų turėdavo vykti į iškvietimo vietą. Kartais tekdavo įklimpti ir į tokias kvailas aplinkybes, kad protokolas pažeidėjui, surašytas ne darbo laiku, galėdavo būti ginčijamas prokuratūroje“, – teigia V. Laukys.
Pareigūnų būdravimo režimas minėtose aplinkosaugos agentūrose buvo įvestas aplinkos ministro 2014 m. spalio 10 d. įsakymu. Šis režimas reiškė, kad pareigūnai lauks pranešimo apie aplinkosaugos pažeidimą ir darbo laikas būdraujantiems pareigūnams bus skaičiuojamas tik gavus konkretų iškvietimą.
Įvedus būdravimo režimą, inspektoriai jau neprivalo budėti visą parą, o būdrauti. „Tai reiškia, kad jie bus parengtyje – tai nėra darbas ir už tai jie gaus 10 proc. priedą. Tarkime, jei valandos darbas įvertintas 20 litų, inspektorius gaus gaus 2 litus“, – tada kalbėjo Aplinkos ministerijos viceministras Linas Jonauskas.
Atsirenka patys
Nuo praėjusių metų spalio pranešimai iš Bendrojo pagalbos centro nukreipiami į VAAT pranešimų centrą. Gavus pranešimą apie nusižengimą gamtai, būdraujantis pareigūnas siunčiamas į įvykio vietą ir tik tuomet skaičiuojama, jog jis pradeda dirbti.
Įvedus būdravimo praktiką, taip pat nustatyta, kad į smulkius įvykius nebus reaguojama. Apie įvykio svarbumą sprendžia pats būdraujantis žmogus. „Yra reglamentuota, kad jei katinukas medyje, tai nėra tas atvejis, dėl kurio žmogus turi būti naktį keliamas iš lovos ir važiuoti“, – tada žurnaklistams kalbė viceministras. Jis taip pat pabrėžė, kad iš pradžių būdravimo tvarka bus tikrinama ir, pastebėjus naujovės netobulumų, bus taisoma.
Originalų tekstą rasite čia: http://lzinios.lt/lzinios/Gimtasis-krastas/aplinkosaugos-pareigunai-pavargo-be-poilsio-tykoti-pazeideju/206931
