Archyvas: Liepa 2015

Nors dar prieš tre­jus me­tus Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas kons­ta­ta­vo, kad gin­ti vie­šą­jį in­te­re­są jai pri­skir­to­je sri­ty­je yra kiek­vie­nos vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos, o ne tik pro­ku­ro­rų par­ei­ga, Vals­ty­bi­nė miš­kų tar­ny­ba (VMT) iki šiol ne­ga­li to da­ry­ti, nes to­kios tei­sės jai ne­su­tei­kia Miš­kų įsta­ty­mas.

Šio įsta­ty­mo pa­tai­sas Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja, ku­riai pa­val­di VMT, jau par­en­gė, ta­čiau ge­riau­siu at­ve­ju Sei­mas jas pri­ims tik me­tų pa­bai­go­je. Mat tiek spe­cia­lis­tai, tiek po­li­ti­kai ne­su­ta­ria, ar miš­kų prie­žiū­ra ir jos kon­tro­le už­sii­man­čiai ins­ti­tu­ci­jai ti­krai rei­kia tei­sės gin­ti vie­šą­jį in­te­re­są.

Pla­tes­nės teisės

Miš­kų įsta­ty­mas nu­ma­to, kad VMT par­ei­gū­nai pri­va­lo or­ga­ni­zuo­ti ir vyk­dy­ti miš­kų ap­sau­gą nuo ne­tei­sė­tų veiks­mų. Ga­vę pra­ne­ši­mą apie Miš­kų įsta­ty­mo ir ki­tų gam­tos iš­tek­lių nau­do­ji­mą reg­la­men­tuo­jan­čių tei­sės ak­tų pa­žei­di­mus, tu­ri im­tis prie­mo­nių jiems iš­aiš­kin­ti ir pa­žei­dė­jams nu­sta­ty­ti. Jei pa­tys ne­ga­li to pa­da­ry­ti, pri­va­lo in­for­muo­ti ki­tą vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­ją, kad ši im­tų­si prie­mo­nių.

Pa­tai­sų aiš­ki­na­ma­ja­me raš­te Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja ti­ki­na, kad bū­tų kur kas pa­pras­čiau ir ra­cio­na­liau, jei­gu VMT ga­lė­tų ne tik sa­va­ran­kiš­kai veik­ti, bet ir pri­rei­kus gin­ti vie­šą­jį in­te­re­są, par­eikš­ti ieš­ki­nius, pa­teik­ti par­eiš­ki­mus teis­me ar ki­taip at­sto­vau­ti vals­ty­bės in­te­re­sams. Tai įma­no­ma tik Miš­kų įsta­ty­me įtvir­ti­nus to­kias šios tar­ny­bos tei­ses.

Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas ne kar­tą kons­ta­ta­vo, kad vie­ša­sis in­te­re­sas yra kons­ti­tu­ci­nė ver­ty­bė. Tai, kad vi­sos vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos joms pa­ti­kė­to­se sri­ty­se pri­va­lo gin­ti vie­šą­jį in­te­re­są, net jei­gu ši tei­sė taip pat pri­skir­ta pro­ku­ro­rams, 2012 me­tais iš­aiš­ki­no ir Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas, iš­nag­ri­nė­jęs ka­sa­ci­nę by­lą dėl nuo­sa­vy­bės tei­sių at­kū­ri­mo į Bir­žų pi­lies kul­tū­ri­nio re­zer­va­to te­ri­to­ri­jo­je esan­čią že­mę.

Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja siū­lo, kad Miš­kų įsta­ty­mo pa­tai­sos bū­tų svars­to­mos ir pri­ima­mos per Sei­mo ru­dens se­si­ją, o įsi­ga­lio­tų nuo ki­tų me­tų pra­džios. Ma­no­ma, kad VMT tu­rės bū­ti įsteig­tos 1-2 spe­cia­lis­tų tei­si­nin­kų par­ei­gy­bės, o joms iš­lai­ky­ti kas­met pa­pil­do­mai rei­kės 13-26 tūkst. eu­rų.

Ne­rei­kė­tų tarpininkų

Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos Miš­kų de­par­ta­men­to Miš­kų ūkio plė­tros sky­riaus ve­dė­jas Ne­ri­jus Kups­tai­tis ne­slė­pė, kad mi­nė­tos pa­tai­sos par­eng­tos ne pa­čios mi­nis­te­ri­jos ini­cia­ty­va, o Vy­riau­sy­bės pa­ve­di­mu. Vis dėl­to su­teik­ti ga­li­my­bę VMT par­ei­gū­nams gin­ti vie­šą­jį in­te­re­są ver­ta vien dėl to, kad jiems pa­ly­gin­ti daž­nai ten­ka su­si­dur­ti su at­ve­jais, kai pa­si­kė­si­na­ma į vals­ty­bi­nės reikš­mės miš­kus. „Kai nu­sta­to­mas vals­ty­bi­nės reikš­mės miš­kų ne­tei­sė­tas užė­mi­mas (o to­kių at­ve­jų vis dar bū­na), VMT par­ei­gū­nai ga­lė­tų pa­tys kreip­tis į teis­mą ir ten gin­ti vie­šą­jį in­te­re­są“, – aiš­ki­no N. Kups­tai­tis.

LŽ kal­bin­ta Sei­mo Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­to na­rė, bu­vu­si Kur­šių ne­ri­jos na­cio­na­li­nio par­ko di­rek­to­rė Au­re­li­ja Stan­ci­kie­nė pri­ta­rė Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos su­ma­ny­mui. Ji ste­bė­jo­si, kaip ga­li­mas toks funk­ci­jų pa­skirs­ty­mas, kai vie­šą­jį in­te­re­są gi­na tik pro­ku­ra­tū­ra, o vi­sos ki­tos vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos lie­ka nuo­ša­ly­je, nors jos tie­sio­giai su­si­du­ria su pa­žei­di­mais.

„Man ne­sup­ran­ta­ma, ko­dėl Vals­ty­bi­nė te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo ir sta­ty­bos ins­pek­ci­ja tu­ri tei­sę gin­ti vie­šą­jį in­te­re­są, o VMT, Sau­go­mų te­ri­to­ri­jų tar­ny­ba, na­cio­na­li­nių par­kų di­rek­ci­jos – ne. Tai nė­ra tei­sin­ga, nes kol vie­to­je par­eng­ti do­ku­men­tai pa­sie­kia cen­tri­nę įstai­gą, kol spe­cia­lis­tai Vil­niu­je sė­din­tiems val­di­nin­kams ar pro­ku­ro­rams iš­aiš­ki­na pa­žei­di­mo es­mę, pra­ei­na daug lai­ko. Be to, be­si­krei­pian­tie­ji ne vi­sa­da bū­na su­pras­ti“, – kal­bė­jo A. Stan­ci­kie­nė.

Ji pa­žy­mė­jo, kad pro­ku­ro­ras ne­ga­li bū­ti vi­sų sri­čių spe­cia­lis­tas ir jo­se iš­ma­ny­ti. Gin­ti vie­šą­jį in­te­re­są tu­rė­tų tam ti­kros sri­ties kom­pe­ten­tin­gi spe­cia­lis­tai, ku­rie pa­tys ir fik­suo­ja pa­žei­di­mus.

Ne­sle­pia abe­jo­nių

VMT Miš­kų kon­tro­lės sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­jas Ma­rius Iva­naus­kas LŽ pa­sa­ko­jo, kad daž­niau­sias pa­žei­di­mas – ne­tei­sė­tas miš­ko že­mės pa­ver­ti­mas ki­to­mis naud­me­no­mis. Ypač daž­nai tai da­ro­ma pa­jū­ry­je, prie di­džių­jų mies­tų.

„To­kiais at­ve­jais krei­pia­mės į Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ją, ku­riai su­teik­ta tei­sė gin­ti vie­šą­jį in­te­re­są“, – sa­kė M. Iva­naus­kas. Anot jo, daž­niau­siai pa­gal miš­ki­nin­kų par­eng­tus do­ku­men­tus teis­muo­se vie­šą­jį in­te­re­są gi­na pro­ku­ro­rai, nes jie yra su­kau­pę ga­na daug pa­tir­ties tiek ren­giant do­ku­men­tus teis­mams, tiek da­ly­vau­jant jų po­sė­džiuo­se. „Mes, miš­ki­nin­kai, ne­sa­me to­kie ge­ri tei­sės ži­no­vai kaip pro­ku­ro­rai, to­dėl vie­ša­sis in­te­re­sas ga­li bū­ti ge­riau ap­gin­tas, kai tai da­rys bū­tent pro­ku­ro­ras, o ne mū­sų spe­cia­lis­tas“, – tvir­ti­no M. Iva­naus­kas.

Abe­jo­nių dėl siū­lo­mų pa­tai­sų ne­slė­pė ir Sei­mo Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Al­gi­man­tas Sa­la­ma­ki­nas. Anot jo, ir da­bar, jei miš­ki­nin­kai ap­tin­ka ko­kių nors pa­žei­di­mų, jie tu­ri tei­sę tai­ky­ti įvai­rias draus­mi­na­mą­sias prie­mo­nes. „Val­di­nin­kai tu­ri griež­tai apib­rėž­tas funk­ci­jas. Tad ne­la­bai aiš­ku, ko­kį vie­šą­jį in­te­re­są jie ga­lė­tų gin­ti. Mi­nis­te­ri­jos su­ma­ny­mas man ne­la­bai su­pran­ta­mas“, – LŽ tei­gė par­la­men­ta­ras.

Pa­sak jo, jei iš ti­krų­jų tar­ny­bos spe­cia­lis­tams teks at­sto­vau­ti teis­muo­se gi­nant vie­šą­jį in­te­re­są, pri­reiks kur­ti ge­rai tam pa­si­ren­gu­sių spe­cia­lis­tų gru­pę, o jai iš­lai­ky­ti rei­kės pa­pil­do­mų lė­šų. Kai pa­tai­sų pro­jek­tas pa­sieks Sei­mą, jis, anot A. Sa­la­ma­ki­no, bus la­bai kruopš­čiai iš­ana­li­zuo­tas.

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) pirmininko Vaido Laukio komentaras

„Viešoje erdvėje pasirodžiusi informacija išties kelia nerimą. Vyriausybės ir Aplinkos ministerijos planas priskirti papildomas funkcijas Valstybinei miškų tarnybai vietoje pagalbos mechanizmo prokurorams suformavimo atrodo keistai. Turint aiškius principus pareigūnai galėtų teikti aiškią informaciją prokurorams, kurie imtųsi reikiamų veiksmų.

Valstybinė miškų tarnyba ir miškų kontrolės funkcijos jau ne kartą bandyta reformuoti. Iš informacijos matyti, kad šį kartą vėlgi lieka neaišku, kokios funkcijos kam bus priskirtos. Be to, iš eilės siūlymų jau sunku suprasti, kokie sprendimai planuojami toliau. Šiuo metu Vyriausybėje diskutuojama dėl konsolidavimo principo, pagal kurį Valstybinės miškų tarnybos likimas dar nėra nuspręstas. Tuo tarpu tai ar ką dabar siūlo susiję su konsilidavimu kelia abejonių. Toks neapsisprendimas sudaro priešpriešą ir pareigūnams trukdo atlikti jiems priklausančias pareigas.

Vyriausybė turėtų taip pat aktyviai dalyvauti procese ir parodyti savo viziją, nes šiuo metu panašu, jog neapsisprendimo pasekmė – švaistomos valstybės lėšos ir pajėgumai taip kuriant chaosą tarnybose“.

Originalų tekstą galite rasti čia: http://lzinios.lt/lzinios/Lietuva/misku-priziuretojams-siulomas-prokuroru-vaidmuo/206380

 

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (LAASDPS) kreipėsi į Aplinkos ministrą Kęstutį Trečioką dėl valstybės biudžeto asignavimų Regionų aplinkos apsaugos departamentams (RAAD). Profesinė sąjunga prašo paaiškinti, kokiais principais ir kriterijais remiantis yra nustatomas ministerijai pavaldžių įstaigų darbo užmokesčio fondo dydis.

„2009-2010 metais dėl prastos ekonominės situacijos asignavimai biudžetinėms įstaigoms buvo mažinami valstybės mastu, tačiau pasibaigus sunkmečiui ministerijai skiriamos lėšos nuosekliai didėjo. Didėjo ir Aplinkos apsaugos agentūros darbo užmokesčio fondas, nors esminių įstaigos vykdomų funkcijų turinio ar apimties pokyčių nebuvo. Svarbu pabrėžti, kad, nepaisant pagerėjusios situacijos, RAAD atlyginimams skirtos lėšos nepasikeitė ir nepasiekė iki krizės buvusio lygio“, – teigė LAASDPS pirmininkas Vaidas Laukys.

Minėtu laikotarpiu RAAD darbo užmokesčio fondas buvo didinamas, tačiau dalis departamentams skirtų asignavimų yra susiję su objektyviomis priežastimis: minimalios mėnesio algos didėjimu, valstybės tarnautojų darbo užmokesčio atstatymu į 2009 metų lygį (LR Konstituciniam Teismui pripažinus, kad valstybės tarnautojų atlyginimų sumažinimas krizės metu prieštarauja Konstitucijai), darbuotojų viršvalandžiais.

LAASDPS, išnagrinėjusi informaciją apie Aplinkos apsaugos agentūrai ir regionų aplinkos apsaugos departamentams skirtus valstybės biudžeto asignavimus atlyginimams mokėti nuo 2008 m. iki 2014 m., Aplinkos ministerijai (AM) siūlė apsvarstyti galimybę didinti RAAD darbuotojų darbo užmokesčiui mokėti skiriamų asignavimų dydį ir atstatyti skiriamus asignavimus į iki ekonominė krizės buvusį lygį.

Aplinkos ministerija nepateikė konkrečių skaičių

AM atsakomajame rašte teigiama, kad krizės laikotarpiu biudžeto asignavimai buvo mažinami proporcingai visoms ministerijai pavaldžioms įstaigoms, departamentams sumažinti asignavimai išlaidoms buvo kompensuojami Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis, o sumažintas darbo užmokesčio fondas atstatytas 2012 m. Be  to, vertinant finansavimo apimčių pokyčius institucijose esą būtina atsižvelgti į struktūrinius pokyčius, kurie buvo atliekami dėl funkcijų perskirstymo.

Be to, ministerija informavo, kad 2015 m. Vyriausybės sprendimu asignavimai institucijų išlaikymui sumažinti 5 proc. Faktiškai asignavimai departamentams sumažinti 1 proc., kadangi 4/5 sumažintų asignavimų sumos kompensuota Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis. Rengiant 2016 m. valstybės biudžeto projektą padidinti asignavimus institucijų išlaikymui taip pat nenumatyta. Todėl, anot AM, padidinti darbo užmokesčio fondus departamentams nėra finansinių galimybių.

„Iš ministerijos negavome konkrečių skaičių, o tik prielaidomis bandymą pateisinti neproporcingą asignavimų paskirstymą. Šiuo klausimu būtina diskusija, todėl organizuosime susitikimus su AM vadovais“, – teigia LAASDPS pirmininkas V. Laukys.

LAASDPS informacija