Archyvas: Birželis 2015

Konkursą Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LHMT) direktoriaus pareigoms užimti laimėjo Saulius Balys. Konkurse dalyvavo devyni pretendentai.

42 metų Saulius Balys turi nemažą vadovaujamo darbo Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje patirtį – čia nuo 2006 m. ligi šiol dirba direktoriaus pavaduotoju. Vadovo patirties jis įgijo ir ankstesnėse darbovietėse privačiame sektoriuje. Yra baigęs verslo vadybos ir administravimo studijas Klaipėdos universitete.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos direktoriumi Saulius Balys bus paskirtas po teisės aktų nustatytų procedūrų.

S. Balys pakeis dabartinę vadovę V. Augulienę.

Aplinkos ministerijos informacija

Seimas siūlo keisti valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės vykdymą, o aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą palikti Aplinkos ministerijai. Pačių aplinkosaugininkų teigimu, politikai ir valdininkai blaškosi ir trikdo realų pareigūnų darbą.  

Prieš keletą dienų Seimo narių grupė pateikė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo straipsnių pakeitimų projektą, kuriame valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės vykdymas perleidžiamas Regionų aplinkos apsaugos departamentui, Aplinkos apsaugos agentūrai, Valstybinei miškų, Valstybinei saugomų teritorijų, Lietuvos geologijos tarnyboms, parkų ir rezervatų direkcijoms kartu iš sąrašo išbraukiant Valstybinę aplinkos apsaugos tarnybą (VAAT).

Pernai dar buvęs Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis inicijavo kontrolės pasiskirstymą, dabar viską vėl norima keisti. Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) vadovas Vaidas Laukys tikina, kad pareigūnams jau įgriso nesusikalbėjimas ir blaškymasis.

„Nuo VAAT įkūrimo dedasi keisti dalykai: ši buvusio ministro idėja tarytum buldozeriu buvo prastumta per seimūnų rankas – niekam neužkliuvo, Vyriausybė taip pat norėjo globalios tarnybos. Dabar tautos išrinktieji uoliai įrodinėja, kad prieš metus jų pačių priimtą įstatymo pataisą reikia keisti.

Akivaizdu, kad keisti mes sugebam puikiai, tačiau gal pradėkime prieš keisdami galvoti ir geriau ne vieną, o daug kartų, diskutuokime ir tik tada priimkime sprendimus. Nesutarimai ir dažnos reformos mokesčių mokėtojams labai brangiai kainuoja, o naudos nesuteikia“, – įsitikinęs V. Laukys.

Aplinkosaugininkams belieka apgailestauti, kad lig šiol neteko girdėti ir matyti veiksmų, kurie būtų nukreipti į aplinkos apsaugos kontrolės sistemos tobulinimą, joje dirbančių pareigūnų gerovę, jų mokymą ir kvalifikacijos kėlimą. Pagrindiniai aspektai dedami į ambicijas ir asmeniškumus.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas savo išvadoje taip pat akcentuoja Seimo ir Vyriausybės nesusikalbėjimą. Anot departamento, projektu siūloma nustatyti kitokį aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės modelį nei siūlo Vyriausybė, be to, priėmus įstatymą, būtų reorganizuojama Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba, o tam reikalingas Vyriausybės sutikimas. Kartu, manytume, kad projektu siūlomas reguliavimas galimai pareikalaus valstybės biudžeto lėšų (darbuotojams mokėtinos išeitinės kompensacijos, papildomi etatai naujoms funkcijos vykdyti ir pan.).

Buvusio aplinkos ministro, europarlamentaro, Darbo partijos pirmininko Valentino Mazuronio komentaras:

Išties, kontrolės perskirtymas buvo mano inicijuotas, tačiau nuo pirminio sumanymo dabar, manau, yra smarkiai nutolta. Pirminė idėja buvo tokia: naujasis VAAT vykdo kontrolę ir yra pakankamai nedidelis, turintis iki 10 žmonių, perkeltų iš Aplinkos apsaugos agentūros, tuo tarpu Rajonų aplinkos apsaugos departamentai (RAAD) pavaldūs naujajam VAAT.

Iki tol RAAD buvo pavaldūs ministrui, tačiau nemanau, kad tai buvo efektyvu, juk ministras neturi nei laiko, nei galimybių įsigilinti į jų darbą. Buvo bėdų ir su Aplinkos apsaugos agentūra, kuri ir teikė leidimus, ir tuo pačiu juos kontroliavo, o tai buvo atviras kelias, sudaromos galimybės korupcijai.

Mano žiniomis, dabar VAAT išsiplėtė ar žada išsiplėsti iki 50 žmonių ir kai kuriais atvejais pradės dubliuoti kai kurias RAAD funkcijas.  Tokia reforma – netinkamas kelias. Manau, kad RAAD privalo tapti pavaldūs VAAT, tačiau VAAT negali būti toks, kokiu dabar norima jį padaryti.

Įstatymų projektai:

Seimo siūlymas: http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1038658

Aplinkos ministerijos siūlymas: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1028788&p_tr2=2

LAASDPS informacija

Trečiadienį Seime buvo pristatyta Aplinkos apsaugos būklės ataskaita, kuri rengiama kas penkerius metus. Pasak aplinkos ministro Kęstučio Trečioko, pateikti duomenys verčia visus europiečius galvoti apie permainas.

„Ataskaita apie dabartinę Europos aplinkos būklę – tai, ko mums šiuo metu labai reikia, kad galėtume įvertinti ir aptarti, kokie mūsų tikslai, ką turime ir ką galime realiai nuveikti“, – sakė K.Trečiokas per Europos aplinkos agentūros (EAA) parengtos ataskaitos pristatymą. Ji verčia visus europiečius, pasak ministro, galvoti apie permainas.

Ataskaitoje padaryta išvada, kad siekiant įveikti sudėtingus iššūkius, su kuriais susiduria Europa, ir įgyvendinti ES 2050 m. viziją apie geresnį, bet planetos galimybių neviršijantį gyvenimą, reikia platesnio užmojo aplinkos politikos, geresnių žinių ir išmintingesnių investicijų svarbiausioms sistemoms – maisto pramonės, energetikos, būsto, transporto, finansų, sveikatos ir švietimo – iš esmės pertvarkyti.

Apie tai kalbėjo ataskaitą „Europos aplinka: būklė ir raidos perspektyvos 2015“ pristatęs EAA vykdomasis direktorius dr. Hansas Bruyninckx‘as. „Šis leidinys – tai ne dviejų šimtų dešimties EAA darbuotojų, bet ES šalių aplinkosaugos institucijų, teikusių medžiagą ataskaitai, triūsas“, – pažymėjo H. Bruyninckx‘as.

Tokią ataskaitą EAA rengia kas penkerius metus, bendradarbiaudama su 39 Europos šalis vienijančiu Europos aplinkos informacijos ir stebėsenos tinklu ir Europos Komisijos tarnybomis. Joje išsamiai įvertinta Europos aplinkos būklė, jos tendencijos ir perspektyvos, palyginti su viso pasaulio aplinkos būkle, išnagrinėtos galimybės patikslinti dabartines aplinkos politikos strategijas.

Dabar, pasak EAA vadovo, dėl sumažėjusios taršos akivaizdžiai yra pagerėjusi Europos oro ir vandens kokybė, bet daug rūpesčių kelia prastėjantis dirvožemio derlingumas, žemės eikvojimas ir klimato pokyčiai. Tai pasakytina ir apie Lietuvą. Medžiagą apie mūsų šalį ataskaitos rengėjams pateikė Aplinkos apsaugos agentūra (AAA).

Per ataskaitos pristatymą nemažai kalbėta apie aplinkos būklę Lietuvoje. Jos esminius pokyčius ir iššūkius aptarė AAA Aplinkos būklės vertinimo departamento direktorius Mindaugas Gudas. Naują Nacionalinę aplinkos apsaugos strategiją apžvelgė Aplinkos ministerijos Ekonomikos ir tarptautinių ryšių departamento direktorė Vilija Augutavičienė, o su Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo veiksmų planu supažindino Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja Lina Čaplikaitė-Denisovienė.

Renginio dalyvių nuomone, naujausių duomenų ir faktų apie dabartinę Europos aplinkos būklę analize pagrįsta EAA ataskaita turėtų paskatinti plačias diskusijas apie būtinybę iš esmės atsižvelgti į šios būklės vertinimo rezultatus.

Originalų tekstą rasite čia: http://grynas.delfi.lt/aplinka/ministras-laikas-galvoti-apie-permainas.d?id=68210124

Birželio 5-ąją tarptautinė bendruomenė pažymi Pasaulinę aplinkos dieną. Ją minėti buvo nuspręsta 1972 m. Stokholme vykusios pasaulinės konferencijos, skirtos žmonijos aplinkos problemoms ir davusios pradžią darnaus vystymo idėjai, metu.

Šios dienos tikslas – skatinti aplinkos apsaugą visame pasaulyje. Lietuva taip pat ne išimtis. Tik bendradarbiaudami ir dėdami visas pastangas mes galime prisidėti prie gamtos išsaugojimo.

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (LAASDPS) sveikina sistemoje dirbančius ir gamtai neabejingus piliečius ir ragina kiekvieną dieną bent dalele prisidėti prie gamtos puoselėjimo.

Kiekvienais metais Aplinkos apsaugos diena skiriama vis kitai aktualiai aplinkos apsaugos problemai. Šiais metais ji skirta darniam ir sąmoningam vystymuisi. Minint šią dieną siekiama atkreipti gyventojų dėmesį į aktualias aplinkos apsaugos problemas pasaulyje ir priminti, kad kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie aplinkos išsaugojimo. Visuomenė vis didesnį dėmesį skiria ekologijai, sveikatai bei jos stiprinimui.

Visa tai galime pasiekti tik pradėdami nuo savęs: mažindami aplinkos taršą ir stengdamiesi tausojančiai naudoti gamtos išteklius. Kiekvienas mažas darbas sukuria didelę vertę, puoselėkime tai, ką turime!

LAASPDS informacija