Vietoj planuotų penkių etatų – pusės ministerijos dydžio įvairiausių kontrolierių būrys. Tokie pernai pradėtos, bet stringančios aplinkos apsaugos sistemos pertvarkos rezultatai pribloškė parlamentarus.
Skambant šūkiams apie efektyvesnę aplinkos apsaugos kontrolę ir valdiškų institucijų funkcijų optimizavimą pernai Vyriausybė įsteigė Valstybinę aplinkos apsaugos tarnybą (VAAT).
Nors nauja valdiška įstaiga veikia jau beveik metus, skubotą pertvarką palaiminę Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai tik prieš kelias savaites susizgribo nelabai suprantantys, ką ji veikia.
Politikai stebėjosi, kad Aplinkos ministerijai pavaldi įstaiga auga lyg ant mielių, bet pertvarka įstrigo kažkur pusiaukelėje – projektai, kurie įteisintų vykstančius pokyčius, net nėra pasiekę Seimo.
Negana to, Seimo komiteto vadovas socialdemokratas Algimantas Salamakinas užsiminė, kad pradėtai reformai kyla grėsmė pakibti, mat parlamentas gali ir nepritarti siūlomiems įstatymų pakeitimams.
„Ką tada darysite?“ – aplinkos ministro „tvarkiečio“ Kęstučio Trečioko klausė politikas.
Pripažino padaręs klaidą
Kad iš A.Salamakino lūpų nuskambėję nuogąstavimai nėra tušti, liudija ir jo prisipažinimas dėl pernai padarytos klaidos, kai Seimo komitetas pritarė VAAT atsiradimui.
Socialdemokratas dabar ėmė apgailestauti dėl tokio sprendimo: „Jau tuomet komiteto nariai raukėsi abejodami, ar reikia nežinia kuo užsiimsiančios tarnybos. Bet niekas nemanė, kad bus toks chaosas.
Buvo padaryta klaida, dėl kurios turiu prisiimti kaltę ir aš, kaip komiteto pirmininkas. Tos tarnybos nereikėjo steigti.“
Aplinkos ministerijos vadovybė pernai įtikinėjo, kad tokia tarnyba bus naudinga – ji esą tikrins nusiskundimus dėl galimai neskaidrios regioninių aplinkos apsaugos departamentų pareigūnų veiklos, tirs skundus.
„Sutikau, kad būtų steigiama tokia kontroliuojanti institucija.
Bet buvo žadama, kad ji nebus didelė – viso labo kokie penki etatai.
Tikrai nesitikėjau, kad etatų atsiras per dvidešimt. Dar blogiau, kad niekas nesupranta, ką ji apskritai veikia ir iš ko finansuojama“, – „Lietuvos rytui“ sakė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas.
Pokyčiai kelia nepatogumų
Bet kalbėdamas apie VAAT etatus A.Salamakinas ir vėl suklydo, mat jo duomenys buvo gerokai pasenę – tarnyboje jau darbuojasi daugiau kaip 40 žmonių.
Ir tai, ko gero, dar ne pabaiga. Mat jeigu pritars Seimas, prie VAAT dar turi būti prijungti aštuoni regioniniai aplinkos apsaugos departamentai.
Savarankiškai veikę padaliniai anksčiau dalydavo įvairius leidimus, atlikdavo ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, bet pernai nutarta šias funkcijas perduoti į vienas rankas – VAAT.
Todėl dabar, pavyzdžiui, pajūrio verslininkams reikiamų leidimų, kuriuos anksčiau išduodavo Klaipėdos regioninis aplinkos apsaugos departamentas, tenka vykti į sostinę.
„Žmogus veža popierius agentūrai į Vilnių, bet ji nė velnio nežino, ką reikia daryti, ir tuos popierius siunčia atgal į Klaipėdą, kur vietiniai aplinkosaugininkai viską toliau tvarko. Nesuprantu tokios reformos prasmės“, – stebėjosi A.Salamakinas.
Politiko nuomone, pakeitimai nepašalina ir galimų korupcijos apraiškų šioje sistemoje, pasikeitė tik tai, kad verslininkai ilgiau užtrunka laukdami, kol jų prašymai dėl įvairių leidimų keliauja iš vieno Lietuvos krašto į kitą.
Tikisi daugiau skaidrumo
Pernai aplinkos ministru tapęs K.Trečiokas pripažino, jog pradėta reforma, jeigu jai nebus pritarta Seime, nueis šuniui ant uodegos.
„Tvarkietis” taip pat neslėpė, kad Vyriausybėje jam buvo „išsukinėjamos“ rankos kuo skubiau pradėti pertvarką.
Vis dėlto K.Trečiokas „Lietuvos rytui” tvirtino, kad iki šiol veikusi sistema turėjo ypač daug trūkumų, todėl ją esą buvo būtina keisti: „Regionų departamentų vadovai labai neobjektyviai tikrindavo ūkio subjektus – vienų pažeidimus matydavo, kitų ne.
Pradėję tikrinti jų veiklą, radome daug apleistų teritorijų – kai kur atliekų krūvos lipa per tvorą, bendruomenės kėlė triukšmą, bet regioninių aplinkos apsaugos departamentų vadovai kažkodėl to nematė.
Bet sunku tuo patikėti. Vis dėlto drįstu manyti, kad tos netvarkos kai kur nematė todėl, kad nenorėjo matyti.“
Anot ministro, jeigu Seimas nepritartų pertvarkai, regionuose ir toliau liktų karaliukai, kurie vienus purtytų, o kitų nematytų.
„Nenoriu viešai apie tai kalbėti, bet mes turėjome daug signalų, jog kažkas jiems tas akis galbūt uždengia. O dabar, kai viena institucija leidimus išduoda, o kita kontroliuoja, kaip jų laikomasi, iš karto atkrinta noras tai daryti“, – pokyčius gynė „tvarkietis“.
Etatų nei daugėja, nei mažėja?
Aplinkos ministro tvirtinimu, neefektyvi buvo ir aštuonių regioninių departamentų struktūra. Pavyzdžiui, visi jie turėjo atskiras buhalterijas ir bendrųjų reikalų skyrius, kurių dabar neliks.
„Nuo šių pareigų atsilaisvinę darbuotojai galės perimti tiesioginės kontrolės funkcijas.
Taip bus sutaupoma ir pinigų, ir atlaisvinama etatų. Juos dabar galime skirti žmonėms, kurie tiesiogiai rūpinsis aplinkosauga“, – dėstė K.Trečiokas.
Ministerijos vadovas taip pat neigė politikų įtarimus dėl pernelyg išsipūtusios VAAT – esą vienur etatų sumažėjo, kitur padaugėjo, bet naujų neatsirado.
Pažėrė valdiškų burtažodžių
Vis dėlto kuo konkrečiai užsiima naujoji tarnyba, kurios vadovu praėjusių metų pabaigoje tapo buvęs Aplinkos ministerijos darbuotojas 33 metų Vytautas Eidikonis?
Pavyzdžiui, iš įstaigos interneto svetainėje skelbiamos informacijos gali susidaryti įspūdis, kad pagrindinė jos veikla – gautus skundus apie galimus aplinkosaugos pažeidimus perduoti rajonuose dirbantiems inspektoriams.
Ar tam mestos ne per didelės pajėgos?
Jei leidimus išduoda VAAT, o regioniniai aplinkos apsaugos departamentai ir toliau kontroliuoja, kaip laikomasi patvirtintų sąlygų, ką gi veikia naujai įsteigta tarnyba?
„Be tiesioginės cheminių medžiagų kontrolės, kurią atlieka tik trys pareigūnai, tarnyba vykdo regioninių departamentų kontrolės valstybinę priežiūrą, metodiškai jiems vadovauja – aiškina, kaip vienoje ar kitoje situacijoje elgtis.
Mes vertiname kontrolės efektyvumą ir jos kokybės atlikimą.
Tikriname, kaip pareigūnai pildo procedūrinius dokumentus, stebime, kaip vyksta ūkio subjektų vertinimas, taip pat iš naujo patikrinamos jų teritorijos siekiant išsiaiškinti, ar teisingai buvo atliktas vertinimas“, – biurokratinius burtažodžius „Lietuvos rytui“ vardijo V.Eidikonis.
Be to, anot tarnybos direktoriaus, jo pavaldiniai tiria skundus dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų arba pareigų neatlikimo.
Tiesa, liko neaišku, ar tuo neturėtų užsiimti teisėsauga.
Mažai analizės, bet daug blaškymosi
Vaidas Laukys
Aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos vadovas
„Sistema ne kartą buvo reformuojama, bet visuomet tai daryta pernelyg skubotai ir chaotiškai – iš pradžių daroma, o tik vėliau analizuojamos pasekmės.
Vyriausybės sprendimu ministerija priversta vykdyti reorganizaciją, kuriami planai, strateguojama, bandoma kai ką optimizuoti. Tačiau neaišku ką, nes realių skaičiavimų nėra – tik pamąstymai ir spėliojimai, kad kitaip bus geriau.
Po kiekvienos tokios reformos dažniausiai mažėdavo žemiausios grandies specialistų, bet daugėdavo vadovų.
Atrodo, kad taip gali nutikti ir šįkart, nes ir dabar mažai analizės, o daug blaškymosi.“
Lrytas.lt informacija
