Archyvas: Balandis 2015

Vakar, balandžio 22 d. Seimo Aplinkos apsaugos komitete (AAK) buvo svarstomas klausimas dėl Regionų aplinkos apsaugos departamentų (RAAD) reorganizavimo.

Posėdyje dalyvavo Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbutojų profesinės sąjungos (LAASDPS) atstovai – pirmininkas Vaidas Laukys ir teisininkas Martynas Austys.

Posėdžio metu AAK nariai klausė, kodėl Aplinkos ministerija priima sprendimus anksčiau negu pateikti tam reikiami įstatymo projektai, kodėl kuriama institucija, kuri prieš kurį laiką jau egzistavo ir buvo būtent reorganizuota į regionines įstaigas. Taip pat išreikštos abejonės, ar, esant tokiai situacijai, pavyks patvirtinti visus reikiamus teisės aktus, kad numatytu laiku būtų galima įgyvendinti RAAD reorganizavimą.

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas paaiškino, kad Vyriausybės programose jau senai yra numatytas ne tik aplinkos apsaugos, bet ir kitų priežiūrą atliekančių įstaigų konsolidavimas. Aplinkos ministerija Vyriausybės pavedimu ir vykdo numatytas pertvarkas. Be to, reikiami įstatymo projektai jau prieš tris savaites pateikti Vyriausybei, tačiau dar nesuderinti.

Kai AAK pirmininkas Algimantas Salamakinas paklausė profesinės sąjunogs atstovų, kaip šie vertina šias pertvarkas, LAASDPS pirmininkas V. Laukys pažymėjo, kad jau senai nebuvo reformos, orientuotos į atliekamas funkcijas, trūksta realių skaičiavimų, remiamasi tik butaforine vizija, kad kitaip bus geriau. „Nors apie reformas jau buvo žinoma prieš keletą metų politikai ir valdininkai sugeba paskutinei minutei palikti skubotas diskusijas dėl labai svarbių visai aplinkos apsaugos sistemai klausimų, paminami regionuose ir rajonuose dirbančių aplinkosaugininkų interesai“, – akcentavo jis.

A. Salamakino teigimu, tai ne reforma, o centralizavimas, kuris jau seniai uždraustas (valdžia turi būti decentralizuota).  „Pasiūlymus vertinu neigiamai. Aš nė karto nemačiau tokio supainiojimo, tokio įstatymų negerbimo kaip daroma ši reforma. Pirmiausia pasirodo Vyriausybės nutarimas, po to Aplinkos ministro parėdymai, kad reorganizuoju RAAD, po to sugalvojama, kad reikia pakeisti bent 9 įstatymus, o tų įstatymų net neatnešta į Seimą. Norint daryt reformų pirmiausiai reikėjo susitvarkyt įstatymų bazę, gauti įstatymų leidėjo – Seimo pritarimą arba nepritarimą, o po to daryti visus kitus žingsnius.

Priimti žmonės į Aplinkos apsaugos tarnybą, o įstatymų bazės nėra. Aš vakar komitete ministro ir klausiau, kas bus, jei Seimas nepritars – teks naikinti tarnybą, atleisti žmones, išmokėti išeitines pašalpas, tai iš kieno kišenės tai bus. Atsakymo nėra. Reformą nurima užbaigti rugsėjo 1 d., o iki to laiko aš labai abejoju, kad jie su įstatymais susitvarkys“, – teigė jis.

Pažymėtina, kad paraleliai vyksta dvejos reformos. Iki šių metų birželio 1 d. turi būti įgyvendinti RAAD vidinės struktūros pakeitimai. Profesinė sąjunga kelis kartus kreipėsi į RAAD dėl naikinamų ir naujai steigiamų pareigybių sąrašų, tačiau iki šiol jų negavo. Be to, yra žinoma, kad septyniuose RAAD šių metų kovo pab. dar nebuvo patvirtintų pareigybių aprašymų. Darbuotojai tik „selektyviai“ informuojami apie reformos eigą ir tikslus, o PS sulaukia kai kurių vadovų nepasitenkinimo, kai siekiame užtikrinti darbuotojų teises ir garantijas. Tikėtina, kad panašiai bus elgiamasi įgyvendinant ir RAAD prijungimo prie Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos (VAAT) procesą, jeigu jis žinoma įvyks.

LAASDPS objektyviai vertina visus pasikeitimus aplinkos apsaugos sistemoje, tačiau tai turi būti atliekama ne spėliojant, kaip bus geriau, o vertinant realias funkcijas ir nemažinant regionuose ir rajonuose dirbančių darbuotojų skaičiaus. Profesinei sąjungai kelia susirūpinimą tai, kad naikinamos darbuotojų pareigybės agentūrose ir vietoj jų steigiamos pareigybės RAAD centriniuose aparatuose (steigiami, gausinami skyriai), tačiau realaus, dokumentuoto funkcijų perskirstymo nėra, todėl agentūrų darbuotojams lieka visas darbo krūvis net ir sumažinus darbuotojų skaičių.

„Siektinas būtų Estijos aplinkosaugininkų pavyzdys, kur 70 proc. kontrolę vykdančių pareigūnų dirba regionuose, o tik 30 proc. yra centrinės įstaigos darbuotojai. Tuo tarpu jau dabar jaučiamas pareigybių mažėjimas miestų ir rajonų agentūrose, panaikintų referenčių funkcijos gula ant inspektorių pečių, dalis šių naikinamų etatų perkeliami į RAAD skyrius“, – aiškino V. Laukys.

Kol kas neatsižvelgiama į profesinės sąjungos siūlymus nedidinti RAAD ir VAAT skyrių skaičiaus, didinti kontrolę atliekančių pareigūnų skaičių miestų ir rajonų agentūrose, kas palengvintų reagavimą į pranešimus poilsio ir švenčių dienomis. Po AAK posėdžio LAASDPS pirmininkas sutarė su aplinkos ministru ateinančią savaitę susitikti ir dar kartą aptarti profesinės sąjungos keliamus klausimus.

LAASPDS informacija

Vakar, balandžio 16 d., Seimas patvirtino Aplinkos ministerijos parengtą naują Nacionalinę aplinkos apsaugos strategiją.

Naujoji Nacionalinė aplinkos apsaugos strategija numato aplinkos apsaugos viziją iki 2050 m., o jos įgyvendinimo tikslus – iki 2030 metų. Ši strategija išskiria keturias pagrindines ilgalaikės aplinkos apsaugos politikos sritis. Tai darnus gamtos išteklių naudojimas ir atliekų tvarkymas, aplinkos kokybės gerinimas, ekosistemų stabilumo išsaugojimas ir klimato kaitos švelninimas bei prisitaikymas prie klimato kaitos keliamų aplinkos pokyčių.

Iki šiol pagrindinis aplinkos sektoriaus ilgalaikis planavimo dokumentas buvo Valstybinė aplinkos apsaugos strategija, Seimo patvirtinta 1996-aisiais. Ji galiojo aštuoniolika metų. Per šį laikotarpį pasikeitė Lietuvos geopolitinė padėtis, ekonominė ir demografinė situacija, pakito aplinkos kokybė, atsirado nauji veiksniai, darantys įtaką aplinkai ir gamtos ištekliams. Todėl ši strategija nebėra aktuali ir neatitinka nei esamos situacijos, nei numatomų ateities iššūkių.

Aplinkos ministerijos informacija

 

Kur du pešasi – trečias kenčia. Taip Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (LAASDPS) apibūdina pastaruoju metu viešas diskusijas apie aplinkosaugos reformas.

Aplinkos ministerija, jai pavaldžių institucijų vadovai, politikai nuolat nesutaria tarpusavyje, aktyviai diskutuoja ir sprendžia dilemą „kas būtų geriau, kokių dar reformų imtis, ką keisti“. Savo ruožtu aplinkosaugininkai duria pirštu į ilgametes „tradicijas“ – įvairius bandymus reformuoti sistemą ir padarytas klaidas. Atpirkimo ožiais šioje situacijoje tampa ne kas kitas kaip eiliniai pareigūnai.

„Aplinkosaugos sistema jau nualinta metai iš metų nesibaigiančių reformų, pareigūnai nori pagaliau pradėti normaliai dirbti. Toks nepastovumas kenkia ir visai sistemai, ir patiems darbuotojams. Pastarieji turi gyventi pastovioje reformų baimėje, o kai kurie neapsikentę palieka tarnybą. Ne kartą reikalavome nemažinti regionuose ir rajonuose esančių pareigybių skaičiaus, nes per eilę metų augant darbų srautams ir funkcijų skaičiui, darbo vietų nedaugėjo. Rezultato – nėra“, – teigia LAASDPS pirmininkas Vaidas Laukys.

Galime pasimokyti iš kaimynų estų

Estijos aplinkos apsaugos inspekcijoje apie 70 proc. darbuotojų atlieka aplinkos apsaugos kontrolės funkcijas regionuose ir tik 30 proc. – atsakingi už administravimą, konsultacijas ar kontrolės koordinavimą.

„Palyginimui pas mus iš 573 pareigybių Regionų aplinkos apsaugos departamentuose (RAAD) 264 pareigybės yra miesto ir rajono agentūrose. Dar virš 40 pareigybių yra Valstybinėje aplinkos apsaugos tarnyboje (VAAT). Vadinasi, tiesiogiai aplinkos apsaugos kontrolės funkcijas atlieka mažiau nei 50 proc. darbuotojų“, – vardija LAASDPS vadovas.

LAASDPS ne kartą siūlė steigti kuo mažiau skyrių ir labiau orientuotis į ekspertus, kurie galėtų specializuotis atitinkamose veiklos srityse. Tokiu būdu sistema būtų mobilesnė, nereikėtų dažnų reformų. Taip pat būtų aiškiai atskirtos RAAD rajonuose ir skyriuose bei VAAT skyriuje dirbančių pareigūnų funkcijos, jos nesidubliuotų, būtų išsaugotas dirbančiųjų skaičius, sudarytos palankios sąlygos vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę, išlaisvinti nuo perteklinio „popierinio“ darbo.

Reformų buvo ne viena

2002 m. Valstybinė miškų kontrolė iš miškų urėdijų buvo perkelta į Valstybinę aplinkos apsaugos inspekciją (VAAI), o 2004 m. perduota RAAD. 2012 m. ši funkcija atiduota Valstybinei miškų tarnybai, tuo pačiu perkeliant ir darbuotojus. 2009 m. VAAI ir Jūrinių tyrimų centras buvo prijungti prie Aplinkos apsaugos agentūros (AAA), tačiau Vidaus auditas pripažino, kad tai buvo klaida.

2013 m. Aplinkos ministerija (AM) atliko AAA ir RAAD funkcijų vidaus auditą. Nuspręsta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūros funkcijas reikia koncentruoti naujai steigiamoje institucijoje – Valstybinėje aplinkos apsaugos tarnyboje, kuri 2014 m. birželį ir buvo įsteigta. Šiai naujajai tarnybai turėtų būti pavaldūs RAAD. Valstybinė kontrolė būtų atskirta nuo leidimų išdavimo šias funkcijas koncentruojant AAA.

Sparčiai įsukta reformų karuselė sustoti negali. Praėjusių metų rudenį buvo kilęs noras iš 59 rajono ar miesto agentūrų palikti tik 20, atitinkamai naikinant agentūrų vedėjų ir referenčių pareigybes. Sulaukus pasipriešinimo, apsiribota kuklesniais užmojais ir panaikintos tik kelios agentūros, bet atsisakyta referenčių, o jų darbą nuo šiol turi atlikti patys pareigūnai.

Dar buvo nutarta pertvarkyti RAAD vidines struktūras, kurios įsigalios nuo š. m. birželio 1 d., tačiau visa tai greitai gali vėl keistis, jeigu RAAD taps VAAT struktūriniais padaliniais.

„Prie pertvarkų neigiamo poveikio prisidėjo ir 2008-ųjų ekonominė krizė, kurios metu teko mažinti darbuotojų skaičių, nors darbo krūviai ir papildomos funkcijos nuo to laiko tik augo. Paradoksalu, tačiau, nepaisant visų buvusių bandymų, šiandien kalbame, kad reikia didinti efektyvumą.

Kodėl optimizavimas paprastai suprantamas kaip regioninių etatų perkėlimas į centrines įstaigas, kurios dažniausiai būna Vilniuje? Kodėl galvojama, kad vienas ar kitas skyrius, o ne darbuotojas įstaigoje atlieka konkretų darbą? Kodėl profesinių sąjungų atstovamas vengiama pateikti būsimų naujų ir naikinamų pareigybių sąrašus?“, – retorinius klausimus užduoda V. Laukys.

Būdravimą sugalvojo, o lėšų skirti pamiršo

VAAT vadovas Vytautas Eidikonis pastaruoju metu džiūgauja atsiradusiu būdravimu. Žinoma, tai geriau negu nieko, tačiau toli gražu ne visi regionuose dirbantys pareigūnai yra patenkinti šia naujove.

„Būdravimas – pasirengimas vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę – po darbo nors ir suteikia nedidelį priedą prie skurdaus pareigūno atlygio, tačiau labai suvaržo jo asmeninę laisvę. Tokie pavyzdžiai, kai dėl darbuotojų rajonuose ir regionuose trūkumo yra būdraujama apie mėnesį laiko, verčia susimąstyti ir pagalvoti ar toks darbo režimas neturės darbuotojams neigiamų sveikatos padarinių“, – svarsto V. Laukys.

2014 m. pabaigoje profesinės sąjungos, kartu su AM, RAAD, VAAT ir Valstybinės darbo inspekcijos atstovais diskutavo apie būdravimą, kur buvo įvardinta, kad tokio analogo Darbo kodekse nėra, o toks darbas atitinka budėjimą namuose. Anot LAASDPS pirmininko, tokiu režimu ir turėtų būti reaguojama į gyventojų pranešimus apie aplinkosaugos pažeidimus po darbo ir poilsio dienomis.

Viena iš bėdų, trukdančių sutvarkyti būdravimo sistemą, – lėšų trūkumas. Tuo tarpu patys aplinkosaugininkai įsitikinę, kad prieš priimant tokius sprendimus, būtina aiškiai įvardinti siekiamus tikslus, atlikti išsamią atliekamų funkcijų ir darbo krūvių analizę, išklausyti darbuotojų ir jų atstovų argumentus. Priešingu atveju neapibrėžtumas kelia įtampą darbuotojų tarpe, kelia daug abejonių, o aplinkos apsaugos sistemai neabejotiną žalą.

Profesinė sąjunga jau ne kartą savo nuogąstavimus dėl pareigūnams kylančių problemų ir nesibaigiančių reformų išsakė tiek AM, tiek RAAD vadovybei. Jeigu ir toliau pareigūnų atstovų siūlymai bus ignoruojami, aplinkosaugininkai žada imtis aktyvesnių veiksmų.

LAASDPS informacija

Vasario mėnesį Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (LAASDPS) kreipėsi į Aplinkos ministrą Kęstutį Trečioką, norėdama išsiaiškinti socialinio dialogo ignoravimo Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje (LHMT) priežastis ir galimai neteisėtus veiksmus organizuojant konkursus į valstybės tarnybą ir vertinant valstybės tarnautojų tarnybinę veiklą. Aplinkos ministerija (AM), sureagavusi į profesinės sąjungos skundą, ėmėsi tyrimo.

LHMT darbuotojai prieš kurį laiką pasakojo įtariantys, kad vyksta neskaidrūs darbuotojų atrankos konkursai, darbuotojų vertinimo sistema skirstant priedus, nenoras į procesus įtraukti profsąjungos atstovus dvelkia šališkumu (daugiau apie tai galite rasti ČIA). AM atliktas tyrimas parodė, kad tiesa buvo profesinės sąjungos pusėje.

Dėl LHMT organizuotų konkursų į valstybės tarnybą AM, siekdama, kad ateityje būtų išvengta panašaus pobūdžio ginčų (kai profesinės sąjungos atstovui neleidžiama dalyvauti atrankose), įpareigojo LHMT užtikrinti, kad būtų laikomasi Valstybės tarnybos įstatymo įtvirtintų reikalavimų ir profesinės sąjungos atstovai būtų įtraukiami stebėtojo teisėmis į organizuojamus konkursus į valstybės tarnautojo atrankas.

Dėl LHMT valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sudarymo (į kurią nebuvo įtraukiami profesinių sąjungų atstovai), AM pavedė LHMT direktorei Vidai Augulienei užtikrinti Valstybės tarnybos įstatymo nustatytų reikalavimų laikymąsi ir į komisiją įtraukti profesinės sąjungos atstovą.

Darbuotojai galės lengviau atsikvėpti

„Džiugu pažymėti, kad AM šiuo atveju objektyviai ištyrė LAASDPS pateiktą informaciją ir patvirtino, kad tarnyba ignoravo profesinių sąjungų atstovus, jų teikiamą informaciją, be to, buvo pažeisti Valstybinės tarnybos įstatymo reikalavimai. LHMT savivaliavimas ir šališkas sprendimų priėmimas sustabdytas.

Dabar šios tarnybos darbuotojai galės lengviau atsikvėpti, nes profesinės sąjungos atstovai stebės darbuotojų vertinimo ir priėmimo į darbą procesus, galės tinkamai pasirūpinti darbuotojais ir ginti jų teises“, – rezultatus komentavo LAASDPS pirmininkas Vaidas Laukys.

LHMT vyresnioji sinoptikė ir Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros lektorė dr. Judita Liukaitytė, inicijavusi profesinės sąjungos sukūrimą tarnyboje, teigė, kad nuo pat pirmųjų narių įstojimo į  LAASDPS, buvo ignoruojamas bet koks faktas, kad profesinė sąjunga egzistuoja ir darbuotojai turi teises.

„Toks AM sprendimas atveria galimybes tiek plėsti narių gretas, tiek skatinti darbuotojus aktyviau kovoti už savo teises ir siekti permainų. Įstaigoje, turinčioje apie 300 darbuotojų, didžiosios dalies atlyginimas mažai skiriasi nuo minimalaus, darbo sąlygos sudėtingos, naujo direktoriaus konkursas neįvyko jau trečią kartą, o visoje AM vykstančios reformos neaišku kaip palies LHMT veiklą. Tai tik dalis problemų, su kuriomis susiduriama, o jas išspręsti darbuotojui naudinga linkme reikalingas spendimų priėmimas atsižvelgiant į darbuotų ir jų profesinės sąjungos atstovų nuomonę.

Šiais metais profesinei sąjungai nebuvo leidžiama įsitraukti į darbuotojų vertinimą, bet tikimės, kad visų komisijų veiklose, kurias reglamentuoja įstatymai ir privalo dalyvauti profesinių sąjungų nariai, atsiras po vieną jos atstovą“, – teigė J. Liukaitytė.

LAASDPS atstovų teigimu, bus ir toliau siekiama, kad būtų užtikrintos visos teisės aktais reglamentuotos profesinės sąjungos ir jos narių teisės, o darbuotojams būtų užtikrintos tinkamos darbo sąlygos, karjeros galimybės ir darbo užmokestis, atitinkantis darbo pobūdį.

LAASDPS informacija

Vietoj planuotų penkių etatų – pusės ministerijos dydžio įvairiausių kontrolierių būrys. Tokie pernai pradėtos, bet stringančios aplinkos apsaugos sistemos pertvarkos rezultatai pribloškė parlamentarus.

Skambant šūkiams apie efektyvesnę aplinkos apsaugos kontrolę ir valdiškų institucijų funkcijų optimizavimą pernai Vyriausybė įsteigė Valstybinę aplinkos apsaugos tarnybą (VAAT).

Nors nauja valdiška įstaiga veikia jau beveik metus, skubotą pertvarką palaiminę Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai tik prieš kelias savaites susizgribo nelabai suprantantys, ką ji veikia.

Politikai stebėjosi, kad Aplinkos ministerijai pavaldi įstaiga auga lyg ant mielių, bet pertvarka įstrigo kažkur pusiaukelėje – projektai, kurie įteisintų vykstančius pokyčius, net nėra pasiekę Seimo.

Negana to, Seimo komiteto vadovas socialdemokratas Algimantas Salamakinas užsiminė, kad pradėtai reformai kyla grėsmė pakibti, mat parlamentas gali ir nepritarti siūlomiems įstatymų pakeitimams.

„Ką tada darysite?“ – aplinkos ministro „tvarkiečio“ Kęstučio Trečioko klausė politikas.

Pripažino padaręs klaidą

Kad iš A.Salamakino lūpų nuskambėję nuogąstavimai nėra tušti, liudija ir jo prisipažinimas dėl pernai padarytos klaidos, kai Seimo komitetas pritarė VAAT atsiradimui.

Socialdemokratas dabar ėmė apgailestauti dėl tokio sprendimo: „Jau tuomet komiteto nariai raukėsi abejodami, ar reikia nežinia kuo užsiimsiančios tarnybos. Bet niekas nemanė, kad bus toks chaosas.

Buvo padaryta klaida, dėl kurios turiu prisiimti kaltę ir aš, kaip komiteto pirmininkas. Tos tarnybos nereikėjo steigti.“

Aplinkos ministerijos vadovybė pernai įtikinėjo, kad tokia tarnyba bus naudinga – ji esą tikrins nusiskundimus dėl galimai neskaidrios regioninių aplinkos apsaugos departamentų pareigūnų veiklos, tirs skundus.

„Sutikau, kad būtų steigiama tokia kontroliuojanti institucija.

Bet buvo žadama, kad ji nebus didelė – viso labo kokie penki etatai.

Tikrai nesitikėjau, kad etatų atsiras per dvidešimt. Dar blogiau, kad niekas nesupranta, ką ji apskritai veikia ir iš ko finansuojama“, – „Lietuvos rytui“ sakė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas.

Pokyčiai kelia nepatogumų

Bet kalbėdamas apie VAAT etatus A.Salamakinas ir vėl suklydo, mat jo duomenys buvo gerokai pasenę – tarnyboje jau darbuojasi daugiau kaip 40 žmonių.

Ir tai, ko gero, dar ne pabaiga. Mat jeigu pritars Seimas, prie VAAT dar turi būti prijungti aštuoni regioniniai aplinkos apsaugos departamentai.

Savarankiškai veikę padaliniai anksčiau dalydavo įvairius leidimus, atlikdavo ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, bet pernai nutarta šias funkcijas perduoti į vienas rankas – VAAT.

Todėl dabar, pavyzdžiui, pajūrio verslininkams reikiamų leidimų, kuriuos anksčiau išduodavo Klaipėdos regioninis aplinkos apsaugos departamentas, tenka vykti į sostinę.

„Žmogus veža popierius agentūrai į Vilnių, bet ji nė velnio nežino, ką reikia daryti, ir tuos popierius siunčia atgal į Klaipėdą, kur vietiniai aplinkosaugininkai viską toliau tvarko. Nesuprantu tokios reformos prasmės“, – stebėjosi A.Salamakinas.

Politiko nuomone, pakeitimai nepašalina ir galimų korupcijos apraiškų šioje sistemoje, pasikeitė tik tai, kad verslininkai ilgiau užtrunka laukdami, kol jų prašymai dėl įvairių leidimų keliauja iš vieno Lietuvos krašto į kitą.

Tikisi daugiau skaidrumo

Pernai aplinkos ministru tapęs K.Trečiokas pripažino, jog pradėta reforma, jeigu jai nebus pritarta Seime, nueis šuniui ant uodegos.

„Tvarkietis” taip pat neslėpė, kad Vyriausybėje jam buvo „išsukinėjamos“ rankos kuo skubiau pradėti pertvarką.

Vis dėlto K.Trečiokas „Lietuvos rytui” tvirtino, kad iki šiol veikusi sistema turėjo ypač daug trūkumų, todėl ją esą buvo būtina keisti: „Regionų departamentų vadovai labai neobjektyviai tikrindavo ūkio subjektus – vienų pažeidimus matydavo, kitų ne.

Pradėję tikrinti jų veiklą, radome daug apleistų teritorijų – kai kur atliekų krūvos lipa per tvorą, bendruomenės kėlė triukšmą, bet regioninių aplinkos apsaugos departamentų vadovai kažkodėl to nematė.

Bet sunku tuo patikėti. Vis dėlto drįstu manyti, kad tos netvarkos kai kur nematė todėl, kad nenorėjo matyti.“

Anot ministro, jeigu Seimas nepritartų pertvarkai, regionuose ir toliau liktų karaliukai, kurie vienus purtytų, o kitų nematytų.

„Nenoriu viešai apie tai kalbėti, bet mes turėjome daug signalų, jog kažkas jiems tas akis galbūt uždengia. O dabar, kai viena institucija leidimus išduoda, o kita kontroliuoja, kaip jų laikomasi, iš karto atkrinta noras tai daryti“, – pokyčius gynė „tvarkietis“.

Etatų nei daugėja, nei mažėja?

Aplinkos ministro tvirtinimu, neefektyvi buvo ir aštuonių regioninių departamentų struktūra. Pavyzdžiui, visi jie turėjo atskiras buhalterijas ir bendrųjų reikalų skyrius, kurių dabar neliks.

„Nuo šių pareigų atsilaisvinę darbuotojai galės perimti tiesioginės kontrolės funkcijas.

Taip bus sutaupoma ir pinigų, ir atlaisvinama etatų. Juos dabar galime skirti žmonėms, kurie tiesiogiai rūpinsis aplinkosauga“, – dėstė K.Trečiokas.

Ministerijos vadovas taip pat neigė politikų įtarimus dėl pernelyg išsipūtusios VAAT – esą vienur etatų sumažėjo, kitur padaugėjo, bet naujų neatsirado.

Pažėrė valdiškų burtažodžių

Vis dėlto kuo konkrečiai užsiima naujoji tarnyba, kurios vadovu praėjusių metų pabaigoje tapo buvęs Aplinkos ministerijos darbuotojas 33 metų Vytautas Eidikonis?

Pavyzdžiui, iš įstaigos interneto svetainėje skelbiamos informacijos gali susidaryti įspūdis, kad pagrindinė jos veikla – gautus skundus apie galimus aplinkosaugos pažeidimus perduoti rajonuose dirbantiems inspektoriams.

Ar tam mestos ne per didelės pajėgos?

Jei leidimus išduoda VAAT, o regioniniai aplinkos apsaugos departamentai ir toliau kontroliuoja, kaip laikomasi patvirtintų sąlygų, ką gi veikia naujai įsteigta tarnyba?

„Be tiesioginės cheminių medžiagų kontrolės, kurią atlieka tik trys pareigūnai, tarnyba vykdo regioninių departamentų kontrolės valstybinę priežiūrą, metodiškai jiems vadovauja – aiškina, kaip vienoje ar kitoje situacijoje elgtis.

Mes vertiname kontrolės efektyvumą ir jos kokybės atlikimą.

Tikriname, kaip pareigūnai pildo procedūrinius dokumentus, stebime, kaip vyksta ūkio subjektų vertinimas, taip pat iš naujo patikrinamos jų teritorijos siekiant išsiaiškinti, ar teisingai buvo atliktas vertinimas“, – biurokratinius burtažodžius „Lietuvos rytui“ vardijo V.Eidikonis.

Be to, anot tarnybos direktoriaus, jo pavaldiniai tiria skundus dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų arba pareigų neatlikimo.

Tiesa, liko neaišku, ar tuo neturėtų užsiimti teisėsauga.

Mažai analizės, bet daug blaškymosi

Vaidas Laukys

Aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos vadovas

„Sistema ne kartą buvo reformuojama, bet visuomet tai daryta pernelyg skubotai ir chaotiškai – iš pradžių daroma, o tik vėliau analizuojamos pasekmės.

Vyriausybės sprendimu ministerija priversta vykdyti reorganizaciją, kuriami planai, strateguojama, bandoma kai ką optimizuoti. Tačiau neaišku ką, nes realių skaičiavimų nėra – tik pamąstymai ir spėliojimai, kad kitaip bus geriau.

Po kiekvienos tokios reformos dažniausiai mažėdavo žemiausios grandies specialistų, bet daugėdavo vadovų.

Atrodo, kad taip gali nutikti ir šįkart, nes ir dabar mažai analizės, o daug blaškymosi.“

Lrytas.lt informacija

 

Mielieji, nuoširdžiausi sveikinimai Jums Šv. Velykų proga! Kiekvienas pavasarinis spindulys mums dovanoja atgaivą ir džiaugsmą. Tegul bundanti žemė Šv. Velykų varpais neša Jums gerumo, vilties ir palaimos jausmą