Ar Kęstutis Trečiokas kontroliuoja situaciją savo vadovaujamoje Aplinkos ministerijoje? Tokių abejonių kilo Seimo nariams – ir valdančiosios daugumos, ir opozicijos atstovams.
Į Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdį iškvietę „tvarkietį“ K.Trečioką politikai jį apipylė įtarimų ir priekaištų lavina.
Aplinkos ministrui kliuvo dėl užmojų leisti teršti žemės gelmes nuodingomis cheminėmis atliekomis, kurios liktų bandant išgauti skalūnų naftą, dėl esą ne nuo to galo pradėtos regioninių aplinkos departamentų reformos, dėl užmojų naikinti urėdijas.
Reforma neįteisinama
Atlaikęs kaltinimų bangą dėl skubotai teikiamų vienų pataisų, K.Trečiokas išgirdo kritikos dėl stringančių projektų, kuriais turėtų būti įteisinta atliekama regioninių aplinkos apsaugos departamentų reforma.
Tam reikėtų pakeisti mažiausiai devynis įstatymus.
„Jau atleista nemažai žmonių, kurie gali bandyti per teismus grįžti į darbą ar prisiteisti kompensacijas. O įstatymai dar ne tik nepakeisti, bet net nepateikti. Kas bus, jeigu Seimas šiai reformai nepritars?“ – kalbėjo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas.
„Viskas liks kaip buvę. Bet nuo ko nors reikėjo pradėti. Mus spaudė, išsukinėjo rankas“, – paaiškino K.Trečiokas ir pripažino, kad atlikti reformą ypač skubino Vyriausybės sudaryta darbo grupė, reikalavusi greitų ministerijai pavaldžių įstaigų konsolidavimo rezultatų.
Tariamasi už nugaros?
Prakalbus apie prieštaringai vertinamą urėdijų pertvarką ministras teigė, kad apie tai kalbėti dar per anksti: „Aš ir pats nežinau, kas bus siūloma. Naujasis generalinis miškų urėdas Rimantas Prūsaitis yra pasiraitojęs rankoves ir užsiminė, kad norėtų pokyčių.
Bet dar visiškai nežinia, kiek urėdijų liks – ar keturios, ar viena, ar visos.“
Tuomet Seimo komiteto nariai suabejojo, ar K.Trečiokas kontroliuoja situaciją jam pavaldžiose įstaigose, kurių vadovai jau garsiai kalba apie reformą.
Mat A.Salamakinas pranešė, kad R.Prūsaitis apie tai, jog ketinama mažinti urėdijų, jau prieš kelias dienas yra pranešęs savo pavaldiniams.
„Vyriausybės programoje aiškiai parašyta, kad miškų reforma jau baigta. Bet girdime, kad vėl kažkas bus daroma“, – traukė pečiais socialdemokratas Arūnas Dudėnas.
O konservatorius Paulius Saudargas įtarinėjo, kad tokia pertvarka gali būti siekiama į vienas rankas sutelkti pelningą prekybą mediena.
Išklausęs priekaištų K.Trečiokas tvirtino, kad generaliniam urėdui yra davęs nurodymą, kad kiekvienas žingsnis būtų gerai pasvertas: „Aš ir pats manau, kad sugriauti galima labai lengvai, o atkurti būtų daug sunkiau.Todėl tokie sprendimai nebus daromi greitai.“
Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) pirmininko Vaido Laukio komentaras
„Ilgą laiką besitęsianti diskusija dėl galimų reformų bet kuriuo atveju neigiamai veikia RAAD darbuotojus ir visa aplinkos apsaugos kontrolę. Paradoksas, tačiau Vyriausybės sprendimu Aplinkos ministerija priversta vykdyti reorganizacią, kuriami planai, strateguojama, bandoma kažką optimizuoti. Tačiau neaišku ką, nes realių paskaičiavimų nėra – tik pamąstymai ir spėliojimai, kad kitaip bus geriau.
Kita vertus, Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas A. Salamakinas kelia abejones, ar Seimas pritars pataisoms ir kas bus jeigu nepritars? Visa tai rodo, kad kairė nežino, ką daro dešinė. Nuo to kenčia aplinkosaugininkai.
Profesinė sąjunga ne kartą siūlė pateikti aiškius sprendimus dėl būsimos struktūros, naujų etatų sąrašą, o pareigūnams, kurių vykdomos funkcijos išlieka (keičiasi tik pareigūnų pavadinimas) iš anksto siūlytų pereiti į naujas pareigas be jokių atleidinėjimų. Tokia praktika ne nauja, tai numatyta darbo kodekse ir tokia galimybe prieš keletą metų pasinaudojo policija, kai buvo reorganizuojami policijos komisariatai”.
Daugiau informacijos: Aplinkosaugininkai reikalauja sumažinti neigiamą pertvarkymų poveikį
Lrytas.lt ir LAASDPS informacija
