Archyvas: Kovas 2015

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (LAASDPS), siekdama suderinti darbuotojų ir darbdavio interesus, o kartu užtikrinti efektyvią aplinkos apsaugos sistemos veiklą, kreipėsi į Aplinkos ministrą Kęstutį Trečioką inicijuodama derybas dėl šakos kolektyvinės sutarties sudarymo.

Pastaruoju metu socialinio dialogo srityje Lietuvoje buvo pasiektas proveržis – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2013 m. buvo pasirašytos ir registruotos tik 2 šakos kolektyvinės sutartys, o 2014 m., vien sausio – lapkričio mėn. buvo pasirašyta ir registruota 10 šakos kolektyvinių sutarčių. Toks pagyvėjimas socialinio dialogo srityje sietinas su Europos Sąjungos parama socialinio dialogo iniciatyvoms ir pačių socialinių partnerių siekiu geriau atstovauti darbuotojų interesus, darniai bendradarbiauti socialinio dialogo srityje.

„Manome, jog aplinkos apsaugos sistema, konkrečiai – valstybinę aplinkos apsaugą vykdančios įstaigos turetų neatsilikti ir kartu su darbuotojais, darbuotojų atstovais siekti efektyvesnės aplinkos apsaugos sistemos. Todėl siekiama inicijuoti šakos kolektyvinių derybų procesą ir socialinį dialogą aplinkos apsaugos sitemoje pakelti į kokybiškai naują lygį“, – teigia LAASDPS pirmininkas Vaidas Laukys.

Profesinė sąjunga prašo inicijuoti Vyriausybės nutarimą, kuriuo Aplinkos ministerija būtų įgaliota derėtis dėl šakinės kolektyvinės sutarties valstybinės aplinkos apsaugos srityje. Be to, siekiant aptarti visus klausimus, siūloma surengti susitikimą, kuriame būtų aptarti tolimesni bendradarbiavimo rengiantis pasirašyti sutartį klausimai.

LAASDPS informacija

Ar Kęstutis Trečiokas kontroliuoja situaciją savo vadovaujamoje Aplinkos ministerijoje? Tokių abejonių kilo Seimo nariams – ir valdančiosios daugumos, ir opozicijos atstovams.

Į Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdį iškvietę „tvarkietį“ K.Trečioką politikai jį apipylė įtarimų ir priekaištų lavina.

Aplinkos ministrui kliuvo dėl užmojų leisti teršti žemės gelmes nuodingomis cheminėmis atliekomis, kurios liktų bandant išgauti skalūnų naftą, dėl esą ne nuo to galo pradėtos regioninių aplinkos departamentų reformos, dėl užmojų naikinti urėdijas.

Reforma neįteisinama

Atlaikęs kaltinimų bangą dėl skubotai teikiamų vienų pataisų, K.Trečiokas išgirdo kritikos dėl stringančių projektų, kuriais turėtų būti įteisinta atliekama regioninių aplinkos apsaugos departamentų reforma.

Tam reikėtų pakeisti mažiausiai devynis įstatymus.

„Jau atleista nemažai žmonių, kurie gali bandyti per teismus grįžti į darbą ar prisiteisti kompensacijas. O įstatymai dar ne tik nepakeisti, bet net nepateikti. Kas bus, jeigu Seimas šiai reformai nepritars?“ – kalbėjo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas.

„Viskas liks kaip buvę. Bet nuo ko nors reikėjo pradėti. Mus spaudė, išsukinėjo rankas“, – paaiškino K.Trečiokas ir pripažino, kad atlikti reformą ypač skubino Vyriausybės sudaryta darbo grupė, reikalavusi greitų ministerijai pavaldžių įstaigų konsolidavimo rezultatų.

Tariamasi už nugaros?

Prakalbus apie prieštaringai vertinamą urėdijų pertvarką ministras teigė, kad apie tai kalbėti dar per anksti: „Aš ir pats nežinau, kas bus siūloma. Naujasis generalinis miškų urėdas Rimantas Prūsaitis yra pasiraitojęs rankoves ir užsiminė, kad norėtų pokyčių.

Bet dar visiškai nežinia, kiek urėdijų liks – ar keturios, ar viena, ar visos.“

Tuomet Seimo komiteto nariai suabejojo, ar K.Trečiokas kontroliuoja situaciją jam pavaldžiose įstaigose, kurių vadovai jau garsiai kalba apie reformą.

Mat A.Salamakinas pranešė, kad R.Prūsaitis apie tai, jog ketinama mažinti urėdijų, jau prieš kelias dienas yra pranešęs savo pavaldiniams.

„Vyriausybės programoje aiškiai parašyta, kad miškų reforma jau baigta. Bet girdime, kad vėl kažkas bus daroma“, – traukė pečiais socialdemokratas Arūnas Dudėnas.

O konservatorius Paulius Saudargas įtarinėjo, kad tokia pertvarka gali būti siekiama į vienas rankas sutelkti pelningą prekybą mediena.

Išklausęs priekaištų K.Trečiokas tvirtino, kad generaliniam urėdui yra davęs nurodymą, kad kiekvienas žingsnis būtų gerai pasvertas: „Aš ir pats manau, kad sugriauti galima labai lengvai, o atkurti būtų daug sunkiau.Todėl tokie sprendimai nebus daromi greitai.“

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) pirmininko Vaido Laukio komentaras

„Ilgą laiką besitęsianti diskusija dėl galimų reformų bet kuriuo atveju neigiamai veikia RAAD darbuotojus ir visa aplinkos apsaugos kontrolę. Paradoksas, tačiau Vyriausybės sprendimu Aplinkos ministerija priversta vykdyti reorganizacią, kuriami planai, strateguojama, bandoma kažką optimizuoti. Tačiau neaišku ką, nes realių paskaičiavimų nėra – tik pamąstymai ir spėliojimai, kad kitaip bus geriau.

Kita vertus, Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas A. Salamakinas kelia abejones, ar Seimas pritars pataisoms ir kas bus jeigu nepritars? Visa tai rodo, kad kairė nežino, ką daro dešinė. Nuo to kenčia aplinkosaugininkai.

Profesinė sąjunga ne kartą siūlė pateikti aiškius sprendimus dėl būsimos struktūros, naujų etatų sąrašą, o pareigūnams, kurių vykdomos funkcijos išlieka (keičiasi tik pareigūnų pavadinimas) iš anksto siūlytų pereiti į naujas pareigas be jokių atleidinėjimų. Tokia praktika ne nauja, tai numatyta darbo kodekse ir tokia galimybe prieš keletą metų pasinaudojo policija, kai buvo reorganizuojami policijos komisariatai”.

Daugiau informacijos: Aplinkosaugininkai reikalauja sumažinti neigiamą pertvarkymų poveikį

Lrytas.lt ir LAASDPS informacija

Minėdami Pasaulinę miškų dieną, miškininkai kviečia ją įprasminti gerais darbais. Vienas jų – pasirūpinti sugrįžusiais paukščiais ir suteikti jiems naujus namus. Jau trečius metus rengiamos akcijos „Paukščiai grįžta namo“ metu bus iškelta šimtai inkilų, pranešė Generalinė miškų urėdija.

Tęsdama žymaus Lietuvos gamtininko profesoriaus Tado Ivanausko pradėtą gamtosauginę veiklą bei daugiau nei prieš 90 metų jo inicijuotą Paukščių dienos paminėjimą, Generalinė miškų urėdija kartu su visomis 42 miškų urėdijomis kasmet rengia paukščių sutiktuvių šventę „Paukščiai grįžta namo“. Šiemet šventę globoja aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

Miškininkų pakviesti dalyvauti akcijoje jaunieji miško bičiuliai patys stengiasi pasirūpinti ir inkilais. Padedami girininkų, mokytojų patys gamina namelius paukščiams. Įtraukdami į šią gamtosauginę veiklą moksleivius, miškininkai siekia, kad vaikai pajustų šios veiklos svarbą, žinotų jos naudą.

„Paukščiai – tai mūsų gamtos sanitarai, kurie reguliuoja vabzdžių ir smulkių graužikų skaičių, naikina kenkėjus, taip pat jie padeda išplatinti augalų sėklas. Todėl svarbu pasirūpinti, kad miškuose paukščių populiacija būtų tinkama ir dėti pastangas, kad ji nemažėtų. Inkilų kėlimas pavasarį  prisideda prie tinkamos aplinkos sukūrimo, kad sugrįžę paukščiai turėtų naujus, jaukius savo namus. Šiais metais akcijos metu Alytaus miškų urėdijos teritorijoje esančiuose miškuose planuojame įkelti per 200 inkilų zylėms, musinukėms, bei pelėdoms. Iš viso jų yra maždaug 4000“, – sako  Alytaus miškų urėdas Vytautas Zelenius.

Kviesdami paminėti Pasaulinę miškų dieną, miškininkai primena, kad inkilus galima kelti visur: miškuose, parkuose, skveruose, soduose. Nespėjusius inkilo iškelti dabar patikina, kad net ir vėliau iškeltuose inkiluose sparnuočiai būtinai įsikurs.

Kovo 23-iąją kone visose miškų urėdijose mažiesiems sparnuočiams bus iškelti inkilai. Kai kurios miškų urėdijos inkilėlius kelia jau nuo praėjusios savaitės, kitos akcijos renginius planuoja visą ateinančią savaitę.

15min.lt informacija

Šiandien, Pasaulinę žemės dieną ir Tarptautinės miškų dienos išvakarėse, abiejų šių dienų vėliavos bus iškeltos ir Aleksandro Stulginskio universitete, kur vyks jauniesiems miško bičiuliams skirta šventė. Ją kartu su universitetu organizuoja Aplinkos ministerija. Šventėje dalyvaus apie 350 jaunųjų miško bičiulių. Juos sveikins aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

Lietuvoje Žemės diena pažymima nuo 1992 m., o Tarptautinė miškų diena – nuo 2013 metų.

Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai įteisino 1971 metais. Jai buvo pasirinktas pavasario lygiadienio laikas – kovo 20 diena. Atsiliepdama į Žemės dienos iniciatoriaus Johno McConnello kreipimąsi, 1992 m. tuometinė Lietuvos Aukščiausioji Taryba nutarė kovo 20-ąją paskelbti Žemės diena ir mūsų šalyje.

Žemės vėliava šiandien vidurdienį, kaip ir kasmet, bus iškelta sostinės Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo rūmų. Pasaulinės Žemės dienai skirtus renginius organizuoja aplinkos apsaugos institucijos, savivaldybės, aukštosios ir bendrojo lavinimo mokyklos, visuomeninės organizacijos.

Kovo 21-oji Tarptautine miškų diena paskelbta taip pat Jungtinių Tautų iniciatyva. Kviesdamos minėti šią dieną, Jungtinės Tautos pirmiausia siekė atkreipti pasaulio bendruomenės dėmesį į miškų ekosistemų svarbą, jų nykimo problemas.

Pasaulio miškai dengia daugiau kaip 30 proc. visos Žemės sausumos teritorijos. Juose auga daugiau kaip 60 tūkst. rūšių medžių, bet kasmet prarandama daugiau kaip 13 mln. ha šių miškų – dukart už Lietuvą didesnė teritorija. Tokie praradimai verčia susirūpinti visą pasaulio bendruomenę. Neatsitiktinai pagrindiniai Tarptautinei miškų dienai skirti renginiai yra susiję su naujų miškų ar ne miškuose augančių medžių sodinimu.

Aplinkos ministerijos informacija

Šiandien, kovo 9 d., Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (LAASDPS) kreipėsi į Aplinkos ministrą Kęstutį Trečioką, Vyriausybę ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką Algimantą Salamakiną su reikalavimu nedelsiant imtis veiksmų, kuriais būtų sumažintas neigiamas pertvarkymų poveikis.

Prieš kurį laiką profesinė sąjunga kreipėsi į Aplinkos ministeriją (AM) prašydama pateikti konkrečius duomenis apie vykdomus regionų aplinkos apsaugos departamentų pertvarkymus: kokia apimtimi bus paveikti darbuotojų darbo, socialiniai ir ekonominiai interesai. Kad ir kaip būtų, gauta bendro pobūdžio informacija, anot atstovų, nėra tinkama – būtina tiksli informacija apie tai, kaip bus paveiktos darbuotojų teisės.

Šiandieniniu raštu LAASDPS prašo patikslinti informaciją, pateikiant duomenis apie tai, kaip bus pertvarkomas kiekvienas regioninis aplinkos apsaugos departamentas: kaip keičiama struktūra, kiek pareigybių ketinama naikinti, kiek pareigybių ketinama steigti.

Atsižvelgdami į turimą informaciją, atstovai pateikė pastabas dėl struktūrinių pertvarkymų proceso:

1. Dėl suplanuotų dvigubų pertvarkymų, ekonominio efektyvumo vertinimo nebuvimo

LAASDPS atkreipia dėmesį, jog AM planuoja įgyvendinti pertvarkymus du kartus. Šiuo metu yra pakeistos regioninių aplinkos apsaugos departamentų (RAAD) struktūros, todėl dalis darbuotojų gaus įspėjimo lapelius apie numatomą jų atleidimą. Profesinės sąjungos žiniomis, pertvarkymai turi būti įgyvendinti iki 2015 m. birželio 1 d. Tuo pačiu metu yra numatyta, kad Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba (VAAT) bus išplečiama prijungiant prie jos regioninius aplinkos apsaugos departamentus ir tai numatyta padaryti iki 2015 m. rugsėjo 1 d.

Tokiu atveju daliai darbuotojų šiuo metu jau gavusių įspėjimo lapelius iki birželį numatomų pertvarkymų, tokius pačius lapelius reikės įteikti dėl reorganizacijos numatytos rugsėjį. Kitaip tariant, nuo 2015 m. pr. iki 2015 m. rugsėjo, o realiai – dar ir ilgiau, kol bus paskirti vadovai ir nusistovės nauja tvarka, visa valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės sistema veiks „pertvarkymų ir reorganizacijų“ režimu.

Organizacijų valdymo teorija ir geroji vadybos praktika sako, kad ilgas pertvarkymų procesas neigiamai paveikia funkcijų vykdymą – vien dėl streso ir įtampos, kurį darbuotojams sukelia nežinomybė, susijusi su kiekvieno tarnautojo ateitimi toje struktūroje. Dėl šios priežasties, siūlome: a) gerinti komunikaciją su sistemos tarnautojais; b) aiškiai įvardinti numatomų pertvarkų rezultatą ir kaip tos pertvarkos gali paliesti kiekvieną tarnautoją; c) supaprastinti pertvarkas: pertvarkymus įvykdyti vienu kartu ir/arba atšaukti/atidėti dalį pertvarkymų.

Be to, profesinė sąjunga įsitikinusi, kad pertvarkymų tikslas turėtų būti efektyvesnė valstybinė aplinkos apsaugos kontrolė ir efektyvesnis valdymas, todėl būtina atlikti ir ekonominį šių pertvarkymų efektyvumo vertinimą. Tikėtina, kad pertvarkymai bus formalūs, institucijų lėšos bus naudojamos neefektyviai.

2. Dėl funkcijų centralizavimo ir administracijos pareigūnų skaičiaus didinimo

LAASDPS susipažinusi su pirminiais planais, kaip ketinama pertvarkyti RAAD ir Valstybinę aplinkos apsaugos tarnybą, pastebėjo, jog planuojama išplėsti VAAT struktūrą papildant ją naujais funkciniais padaliniais. Šių padalinių veikimui užtikrinti numatoma įsteigti nuo 20 iki 30 papildomų valstybės tarnautojų pareigybių. Siekiant nedidinti bendro tarnautojų skaičiaus, šios pareigybės greičiausiai bus komplektuojamos iš šiuo metu RAAD esančių pareigybių.

Centrinės įstaigos specifika organizuojant valstybinę aplinkos apsaugos tarnybą realiai lems tai, kad struktūrinių padalinių tarnautojai „koordinuos, formuos“ kontrolės politiką,tačiau neatliks konkrečios kontrolės funkcijos. Tuomet kyla klausimas, kaip tokia reforma gali pagerinti aplinkosauginės kontrolės vykdymą.Norint pasiekti pagrindinį reformos tikslą, efektyvinti aplinkosauginę kontrolę ir regionuose dirbančių pareigūnų krūvio mažinimą, komplektuojant centrinės įstaigos skyrius agentūrų pareigybių sąskaita, kartu su perduodamomis pareigybėmis turi būti paimamos ir vykdomos funkcijos, pavyzdžiui metodinis vadovavimas kontrolei.

Antras, ne mažiau svarbus argumentas yra tai, kad siūlymas koncentruoti ekspertus centriniuose padaliniuose VAAT kelia problemų dar ir dėl to, kad centriniuose padaliniuose telkiami ekspertai nevykdys tiesioginių aplinkos apsaugos kontrolės funkcijų. Dėl šios priežasties, atrenkant pretendentus, tikėtina neatsiras kandidatų, kurie turi ekspertinių žinių ir patirties tam tikrose srityse. Be to – ekspertai, dirbantys VAAT centriniuose padaliniuose, nevykdydami praktinės veiklos, tikėtina, ilgainiui praras kvalifikaciją.

Aplinkosaugininkų nuomone, žymiai efektyvesnis būdas, atskiroms užduotims įgyvendinti būtų ekspertų, vykdančių kontrolės funkcijas, pasitelkimas: ekspertai dirba regionuose, vykdo tam tikras funkcijas, o esant reikalui parengti tam tikrą metodiką, konsultacijas – jie įtraukiami į tos problemos sprendimo grupę ir pasidalina savo ekspertiškumu.

Be to, planuojama „padidinti“ aplinkos apsaugos inspektorių skaičių naikinant referentų pareigybes ir vietoj jų steigiant aplinkos apsaugos inspektorių pareigybes. Pats pertvarkymas iš esmės nesprendžia problemos – referentų funkcijos buvo ir yra vykdomos iki pertvarkymo, jos bus faktiškai vykdomos ir po pertvarkymo. Esminis skirtumas yra tai, kad tokias pareigas šiuo metu eina asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis, o vėliau, šias funkcijas turės vykdyti karjeros valstybės tarnautojai. Techninės (referentų) funkcijos vykdymui bus pasitelkta aukštesnės kvalifikacijos darbo jėga t.y. referentų funkcijų vykdymas bus faktiškai brangesnis. Tuo tarpu panaikinus referentų pareigybes, aplinkos apsaugos inspektoriai privalės atlikti daugiau techninių, žemesnės kvalifikacijos,funkcijų patys (tiek jau dirbantys, tiek naujai priimami).

Referentų funkcijų vykdymas galėtų būti optimizuotas sukuriant ir įdiegiant elektroninę inspektoriaus darbo vietą – dalis techninio darbo šiuolaikinėmis priemonėmis būtų supaprastinta ir inspektoriaus veikla būtų vykdoma efektyviau, tačiau tokios vieningos sistemos, elektroninės inspektoriaus darbo vietos iki šiol nėra sukurta.

3. Dėl gerosios praktikos taikymo ir priemonių įtampoms sumažinti

Anot LAASDPS, pertvarkymai ir įspėjimo lapeliai sukelia neigiamų emocijų bei psichologinę įtampą, todėl labai svarbu, kad pertvarkymai būtų vykdomi maksimaliai skaidriai, laikantis įstatymuose, visų pirma – Darbo kodekse, nustatytų reikalavimų ir būtų atliekami teisėtai.

Aplinkosaugininkų nuomone, nedelsiant būtina taisyti susiklosčiusią situaciją – visų pirma pagerinti darbuotojų atstovų, darbuotojų informavimą apie numatomus vykdyti veiksmus, supažindinti darbuotojų atstovus, darbuotojus su preliminariais sprendimais ir su jau priimtais sprendimais. Taip pat būtina peržiūrėti numatytą pertvarkymų eigą: padarytų klaidų ištaisymas leistų padidinti valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės funkcijų vykdymo efektyvumą, sumažintų įtampą ir užtikrintų darbuotojų apsaugą kaip tai numatyta Darbo kodekse.

Atsižvelgdami į tai LAASDPS siūlo nedelsiant imtis veiksmų, kuriais būtų sumažintas neigiamas pertvarkymų poveikis. Taip pat tam, kad pertvarkos būtų įgyvendinamos efektyviai, siūloma surengti bendrą susitikimą, kurio metu Aplinkos ministerijos, VAAT, RAAD ir LAASDPS atstovai galėtų aptarti kokiu būdu turėtų būti įgyvendinta struktūros pakeitimo vizija.

LAASDPS informacija