Archyvas: Vasaris 2015

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) prie Aplinkos ministerijos darbuotojai pasakoja, kad neskaidrūs darbuotojų atrankos konkursai, darbuotojų vertinimo sistema skirstant priedus, nenoras į procesus įtraukti nepriklausomų atstovų dvelkia šališkumu. Anot profesinės sąjungos, atsakingi asmenys privalo prisiimti atsakomybę dėl ydingos sistemos sukūrimo ir nedelsiant imtis pokyčių.

LHMT vyresnioji sinoptikė ir Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros lektorė doc. Judita Liukaitytė, inicijavusi profesinės sąjungos sukūrimą tarnyboje, teigia, kad nuo pat pirmųjų narių atėjimo į organizaciją LHMT daro viską, kad būtų laikomasi atokiau nuo sprendimų priėmimo ir kitų procesų, be to, jau ne kartą pastebėti neskaidrūs darbuotojų atrankos konkursai.

Neskaidrūs konkursai tapo kasdienybe

„Pati su tuo tiesiogiai susidūriau prieš trejus metus, kai pretendavau į LHMT Informacijos skyriaus vedėjos pareigas. Konkurse dalyvavome trise, tačiau tiek proceso metu, tiek prieš jį buvo akivaizdu, kad laimėtojas jau buvo aiškus gerokai anksčiau. Nustebino ir tai, kad teste buvo klausimų, kurie nebuvo parengti iš pagal įstatymus numatytų teisės aktų o, paklausus kodėl, buvo pasiūlyta mažiau skaityti tuos įstatymus. Be to, galima sakyti – sutapimas, tačiau mažiausi balai kitiems pretendentams buvo skirti iš vertinimo komisijoje buvusių sutuoktinių: LHMT direktoriaus pavaduotojo ir Teisės ir persionalo skyriaus vedėjos“, – pasakoja J. Liukaitytė.

Vyresnioji sinoptikė tuomet LHMT pateikė skundą su prašymu panaikinti konkurso rezultatus. Žinoma, tai padaryta nebuvo. Tuomet J. Liukaitytė kreipėsi į teismą ir 2013 m. sausio mėn. pirmos instancijos ir 2013 m. rudenį aukštesniosios instancijos teismas nusprendė, kad konkursas buvo neskaidrus, neobjektyvus ir šališkas, o jo rezultatai laikomi negaliojančiais.

Nors apeliacinio teismo sprendimas buvo priimtas dar 2013 m. spalį, naujo konkurso skelbimas buvo vilkinamas iki 2014 m. pabaigos. Vasario 20 d. numatytas naujas konkursas į Informacijos skyriaus vedėjos pareigas, į kurį pretenduoja jau ir ankstesniame konkurse numatyta laimėtoja. Kiti kandidatai dalyvauti atsisakė, o norą dalyvauti konkurso komisijoje pareiškusiems profesinės sąjungos atstovams siunčiami raštai apie jų veiklos teisėtumą LHMT.

„Sutapimas ar ne, bet visi konkursai LHMT yra skelbiami esant vienam pretendentui, o atsiradus keliems tenka veltis į teisinius ginčus. Tai ne pirmas LHMT teisinis ginčas, kelis teismus yra laimėję ir neteisėtai atleisti darbuotojai“, – teigia J. Liukaitytė.

Darbuotojų vertinimo sistema pagrįsta ne realiu darbu, o šališkumu

Be kita ko, neskaidrių procesų netrūksta ir darbuotojų vertinimo procese. Metų pradžioje įstaigoje vyksta kasmetinis karjeros valstybės tarnautojų vertinimas, tuo tarpu profesinės sąjungos atstovus bijoma įsileisti į sprendimų primėmimo procesą. Nuo 2014 m. gruodžio mėnesio LHMT veikia profesinės sąjungos skyrius, todėl jos atstovai turi dalyvauti įstatymais numatytose veikiančiose komisijose tarp jų ir darbuotojų vertinimo. Vietoje to LHMT profsajungai atsiuntė raštą ragindama pasiaiškinti apie savo veiklos teisėtumą.

Patys darbuotojai teigia, kad proceso metu užduodami klausimai ne apie atliktas užduotis, o, pavyzdžiui, kaip jie vertina kitų kolegų darbą. Būta net atvejų, kai pati tarnybos direktorė nurodžiusi, kad nieko negalima vertinti labai gerai.

„Net ir be komisijos posėdžio jau yra žinoma, kaip bus vertinami labai gerai įvertinti darbuotojai, nors informacijos tikrumą bus galima patikrinti tik po oficialaus vertinimo. Daug diskusijų darbuotojų tarpe nuolat kyla ir dėl skiriamų priedų prie atlyginimų. Paradoksalu, bet kai kurie „globojami“ darbuotojai gali uždirbti ir daugiau už skyriaus vedėjus ar dirbti pusantro etato“, – įstaigos bėdas vardija J. Liukaitytė.

Šiųmetinis vertinimas – ne išimtis, norima vėl viską daryti už uždarų durų. Profesinė sąjunga nebuvo informuota apie komisijos sudarymą ir nė vienas organizacijos narys neįtrauktas į jos sudėtį. Nors Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas numato, kad vienas komisijos narių turi būti profesinės sąjungos atstovas.

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga, atstovaudama LHMT dirbančių savo narių teises ir teisėtus interesus kreipėsi į LHMT direktorę Vidą Augulienę ir Aplinkos ministrą Kęstutį Trečioką norėdama išsiaiškinti neskaidrių procesų aplinkybes. Jei bus nustatyta, kad procesai yra šališki, neskaidrūs, bus imtasi kraštutinių priemonių ir siekiama, kad darbuotojų vertinimas vyktų maksimaliai skaidriai dalyvaujant profesinės sąjungos atstovams.

LAASDPS

Sausio 31 d. Biržų rajone įvyko Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) ataskaitinė konferencija. Susitikime ne tik aptarti praėjusių metų prioritetiniai klausimai dėl apmokėjimo už darbą, viršvalandžius, pareigūnų skatinimo ir kitų socialinių garantijų įtvirtinimo, bet ir išgirstas Aplinkos ministerijos pažadas šiais metais naujomis uniformomis aprengti visus aplinkosaugininkus.

Konferencijoje dalyvavo profesinės sąjungos narių išrinkti delegatai ir svečiai – Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Vladimir Banel ir Aplinkos ministerijos (AM) Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės politikos skyriaus vedėjas Vaidas Jusis.

Pažadėjo aprengti pareigūnus ir gerinti darbo sąlygas

LAASDPS pirmininkas Vaidas Laukys pristatė 2014 m. profesinės sąjungos nuveiktus darbus, informavo, kaip įgyvendinami dar 2013 m. iškelti prioritetiniai klausimai. Jo teigimu, nors ir nemažai pasistūmėta, priimtų sprendimų stokojame.

„Apmokėjimo už darbą, viršvalandžius, pareigūnų skatinimo, aplinkosaugininkų socialinio draudimo, uniformos, funkcijų išgryninimo, statutinio pareigūno statuso suteikimo ir kiti darbo apmokėjimo bei socialinių garantijų klausimai yra labai svarbūs aplinkosaugininkams. Dėl jų sprendimo galimybių daugelį kartų diskutuota su ministerijos vadovais, giliuose debatuose ieškota optimaliausio varianto, spaudoje raginta kuo skubiau spręsti problemas. Ministerija teisinasi dideliais krūviais, laiko stoka, o pareigūnai priversti laukti“, – apgailestavo V. Laukys.

Aplinkos ministerijos atstovas V. Jusis pareigūnams pažadėjo, kad iki šių metų pabaigos visi aplinkosaugininkai bus aprūpinti uniformomis. Jis kalbėjo ir apie teorines galimybes pareigūnams, kurie atlieka ikiteisminius tyrimus, tapti statutiniais pareigūnais. Be to, pritarė profesinės sąjungos reikalavimams dėl būdravimo principo pakeitimų tam, kad tai neprieštarautų darbo kodeksui, o informacija visų pirma būtų analizuojama Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos Pranešimų priėmimo centras  ir būdraujantys pareigūnai nebūtų trukdomi be rimtos priežasties.

Konstruktyvus darbas ir palaikymas duoda teigiamų rezultatų

Aplinkosaugininkai susitikime kalbėjo, kad praėję 2014 m. buvo labai sumaištingi: perskirstytos regionų aplinkos apsaugos departamentų (RAAD) ir Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) funkcijos, kurių metu pasiekta, kad išsaugant etatus regionuose būtų įsteigti AAA regioniniai padaliniai; buvo užsimota panaikinti 39 rajono ir miesto agentūras, tačiau procesas buvo sustabdytas, pradėta RAAD prijungimo prie Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos procedūra, chaotiškai įvestas reagavimas į aplinkosauginius pranešimus (per Bendrą pagalbos centrą) po darbo valandų – budėjimai visą parą, kuriuos vėliau pakeitė būdravimas.

„Visuose šiuose procesuose profesinė sąjunga aktyviai dalyvavo ir teikė siūlymus ministerijai. Nepaisant visų išbandymų pavyko atlaikyti iššūkius ir nepamiršti ir planinių darbų, užsibrėžtų tikslų. Žinoma, viso to nebūtume pasiekę be koordinuoto, konstruktyvaus darbo ir mūsų narių, teisininkų ir pačio NPPSS kolektyvo pagalbos. Tik kartu veikdami, pasitikėdami vieni kitais, operatyviai keisdamiesi informacija ir patirtimi, galime sukurti palankias sąlygas dialogui, įtikinti mūsų socialinius partnerius, kad konstruktyvus dialogas idealiausia priemonė visų problemų ir klausimų sprendimui“, – kalbėjo V. Laukys.

NPPSS pirmininkas V. Banel teigė, kad mūsų profesinės sąjungos gebėjimai ir kompetencijos auga. Ateina laikas jas dar labiau išplėsti, ieškoti naujų aktyvių asmenybių, jas ugdyti, siekti iš jų išauginti naujus lyderius, kurie sustiprintų organizaciją.

Dėka naujai įkurto laisvalaikio komiteto ir jo vadovės Mantės Ramanauskienės be rimtos rezultatų aptarimo dalies turėjo ir seminarą „Nauji metai – nauji lūkesčiai“, kurio metu dalyviai buvo pamaloninti pažintine eksursija po Biržų rajono įžymybes. Susitikime dalyviai turėjo galimybę ne tik pasisemti naujų žinių, pasidalinti gerąja patirtimi, bet ir pasivaržyti savo išmintimi ir vikrumu, padiskutuoti su kolegomis iš skirtingų regionų.

LAASDPS vadovas, matydamas narių užsidegimą bendrauti, kurti ir generuoti naujas idėjas, teigė neabejojantis, kad kitąmet organizacija tik dar labiau sustiprės, o kitos konferencijos metu veiklos ataskaitą pateiks ne tik profesinės sąjungos vadovai, bet ir naujai parengti regiono lyderiai su jų nuveiktais darbais ir įgyvendintomis idėjomis.

LAASDPS informacija