Archyvas: Gruodis 2014

Valstybės saugomų teritorijų tarnyboje, kaip, beje, ir visoje aplinkos apsaugos sistemoje bręsta reformos. Planuojama iš 34 saugomų teritorijų direkcijų palikti funkcionuoti aštuonių o gal tik šešių administracinių vienetų struktūrą. Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (LAASDPS) ne kartą yra pareiškusi, jog su tokia reforma sutikti negali, juolab kad Aplinkos ministerija (AM) iki šiol nėra nurodžiusi aiškių būsimosios reformos gairių.

Kaip teigia AM atstovai, būsimoji reforma vykdoma tam, kad būtų sutaupyta lėšų. Skelbiama, jog stambinant saugomų teritorijų valdymą kai kurios funkcijos gali būti atliekamos centralizuotose įstaigose. „Buhalterinės paslaugos, viešieji pirkimai – visa tai galima atlikti centralizuotai. Netrukus pateiksime savo pasiūlymus Vyriausybės strateginiam komitetui“, – teigė aplinkos viceministras Linas Jonauskas. Tačiau konkrečiai įvardinti pasiūlymų jis dar negalėjo. Pasak jo, yra galimi trys variantai. Vienas iš jų – stambinti padalinius. Kitas – apjungti padalinius. Trečias – iš dalies palikti dabar veikiančią sistemą.

Nors Valstybės saugomų teritorijų tarnybos dar pavasarį pateiktuose pasiūlymuose sutinkama, kad išlaikyti 34 nacionalinių ir regioninių parkų direkcijas yra labai brangu, tačiau juose pabrėžiama, kad saugomos teritorijos tai specialus teritorijos statusas, garantuojantis pripažintų vertybių išsaugojimą ir tvarkymą, suteikiamas Seimo ar Vyriausybės sprendimu. „Nacionaliniuose (toliau – NP), regioniniuose (toliau – RP) parkuose gyvena gyventojai, vyksta įvairios veiklos, veikia daug institucijų. Valstybės funkcijoms ST įgyvendinti steigiamos ST direkcijos. Jų įsteigimas nereiškia, kad sustabdomas teritorijos naudojimas arba perimamos kitų institucijų funkcijos.

Visose valstybėse didžiausias garantas ST vertybėms išsaugoti – konkrečios ST direkcijos veikla. ST direkcijų veiklos erdvė: 1) kraštovaizdžio, 2) biologinės įvairovės, 3) gamtos ir 4) kultūros paveldo vertybių, 5) gamtos išteklių apsauga.

ST direkcijų veiklos sritys labai įvairios: 1) strateginis ir teritorijų planavimas, 2) moksliniai tyrimai, stebėsena (monitoringas), 3) teritorijų, objektų apsauga ir tvarkymas, 4) veiklos reguliavimas ir kontrolė, 5) švietimas, mokymas, 6) tradicijų puoselėjimas, 7) pažintinio turizmo organizavimas, kt. Tai darnaus vystymosi principu ir daugiafunkcinę veiklą vykdančios institucijos“, – rašoma tarnybos rašte, adresuotame Aplinkos ministerijai.

Be kita ko, baiminamasi, kad vykdant tokią – iki šiol neaiškiai apibrėžtą reformą – gali prasidėti aplinkosaugininkų atleidimų banga. Ministerijos atstovai teigia, kad darbuotojai galės dirbti nuotolinį darbą. Tačiau LAASDPS pirmininkas Vaidas Laukys susitikimų ministerijoje metu ne kartą yra pabrėžęs, jog nuotolinio darbo sistema iki šiol nėra sutvarkyta taip, kad pareigūnai galėtų konstruktyviai dirbti. Tam būtina parengti realiai veikiančią kompiuterinę sistemą – o jos iki šiol nėra.

Pasak viceministro L. Jonausko, šiuo metu iš biudžeto skiriamų darbo užmokesčiui lėšų trūksta apie 15 procentų. „Mūsų tikslas – kad nereikėtų žmonių leisti nemokamų atostogų“, – teigė jis. Tačiau kaip tos lėšos ir kiek jų bus sutaupyta, ministerijos vadovai dar nėra aiškiai pasisakę. Kokius pasiūlymus pateiks ministerija nežino nė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas.

Teigiama, kad juridinio statuso neteks tos įstaigos, kuriose esama mažiau negu 20 darbuotojų. Tačiau Valstybės saugomų teritorijų tarnyba ne kartą yra išreiškusi savo nuomonę, kad įstaigos, kuriose dirba aštuoni ar šeši darbuotojai, atlieka ne vieną svarbią funkciją ir jos neturėtų būti naikintinos kaip juridiniai asmenys.

Profesinė sąjunga, nors ne kartą to teiravosi, irgi nėra sulaukusi aiškaus atsakymo dėl saugomų teritorijų reformos. V. Laukio teigimu, baiminamasi, kad gali būti atleista nemaža darbuotojų. Tuo tarpu pirmasis ir pagrindinis profesinės sąjungos tikslas – išsaugoti žmonėms darbo vietas. Kokios darbo vietos – ar tik išeitinės pašalpos – gali būti pasiūlytos galimai atleidžiamiems darbuotojams, irgi nėra aišku.

LAASDPS informacija

Tegul šventinė nuotaika, pripildžius širdis šviesos, džiaugsmo Ir viltingo laukimo, neapleidžia Jūsų visus metus. Lai ateinančiais metais Jus lydi puikios idėjos, energija ir gerovė. Tebus tai naujų galimybių ir sėkmingo bendradarbiavimo metai.

Linksmų šv. Kalėdų ir laimingų Naujųjų Metų!

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darnuotojų profesinė sąjunga

Susitikimas, kuriame dalyvavo aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, ministerijos vadovybė, Regioninių aplinkos apsaugos departamentų (RAAD) vadovai bei Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos lyderiai Vaidas Laukys bei Viktoras Mindžiulis, neatnešė laukiamų rezultatų. Nors jame vėl buvo kalbėta apie numatomas RAAD‘ų reformas, galutiniai sprendimai dėl jų vis dar nebuvo priimti.

Susitikime, kuris vyko gruodžio 18 d., RAAD‘ų vadovai, nors jiems šis klausimas itin aktualus, didelio aktyvumo neparodė. Kalbėję viceministras Algirdas Genevičius bei ministerijos kancleris Robertas Klovas pabrėžė, kad direktoriai nebūtų naivūs, neieškotų užtarimo, o siūlytų konkrečius ir motyvuotus struktūrinius variantus. Ministras pyko, kad „užsižaidė“ su reforma. Pasiūlė, kad iki 2015-01-10 būtų organizuojamas susitikimas, kuriame būtų galima apsvarstyti konkrečius reformos scenarijus. Paragino kalbėti su socialiniais partneriais, tai yra, profesine sąjunga, įstaigų darbuotojais, viešinti šį klausimą ir plačiau diskutuoti.

Profesinės sąjungos pirmininkas Vaidas Laukys jau nebe pirmą kartą priminė susirinkusiesiems, kad prieš dvejus metus pradėtas bendradarbiavimas su ministerija jau kurį laiką smarkiai stringa. Jis pareiškė, kad teisėtai profesinės sąjungos reikalaujama informacija apie būsimas reformas ne tik kad neteikiama, bet galbūt net tyčia slepiama. Todėl ją reikia rankiotis iš pašalinių šaltinių, o tai ne tik sudaro tikimybę ją gauti iškreiptą, bet ir labai apsunkina bendradarbiavimą. Neatmetama tikimybė, kad AM yra pilkųjų kardinolų, kurie nenori, kad AM ir PS produktyviai bendradarbiautų ir teiktų naudą visai sistemai.

Jis atkreipė dėmesį, kad sausio 31-ąją numatyta konferencija ir koks bus priimtas sprendimas dėl planuojamų reformų galima tik spėti. „Pirmiausia turi būti aiškiai įvardinti reformų tikslai, įvardintos funkcijos ir tik tada sprendžiama, kokio veiksmo imtis. Visiškai netinkamas kai kurių RAAD noras agentūrų etatus “perpumpuoti” į RAAD, o gal net ir VAAT skyrius“, – sakė V. Laukys.

Ministerijos atstovai teisinosi, kad tokiais būdais ketinama stiprinti kai kurias grandis , mokesčių, atliekų ir pan. kontrolę. Tačiau tokių bandymų jau būta ir, deja, jų rezultatai buvo apgailėtini. Tokie skyriai buvo steigiami, bet pagrindinis darbas visuomet likdavo agentūroms.

Plačiai ministerijos reklamuojamas nuotolinis darbas profesinei sąjungai irgi kelia rimtų abejonių. V. Laukys priminė Valstybinės miško tarnybos pavyzdį: praėjo jau treji metai, kai tai bandoma organizuoti, bet iš esmės didesnio efektyvumo nepasiekta, sudėtingesnis veiksmų koordinavimus, atsirado daugiau popierinio darbo ir pan.. Pirmiausia reikia sukurti tinkamą pareigūno darbo vietą, “elektroninę” darbo vietą, kad pareigūnui nereikėtų klaidžioti informacinių technologijų koridoriuose, ieškant vienos ar kitos programos ar tinklalapio, bet operatyviai ir paprastai būtų įvedama ir gaunama informacija.

Anksčiau įvykusiame LAASDPS valdybos posėdyje buvo kalbėta, kad konkretūs sprendimai dėl RAAD agentūrų stambinimo ir nutolusių darbo vietų steigimo turėtų būti priimami po RAAD prijungimo prie VAAT. Vykdant pertvarkymus reikia atsižvelgti į tai, ar pagal turimus resursus (tiek žmogiškųjų išteklių, tiek techninius, tiek finansinius) agentūrų stambinimas sudarys realias galimybes užtikrinti kokybišką ir operatyvų pavestų funkcijų įgyvendinimą bei efektyvų nutolusiose darbo vietose dirbančių pareigūnų darbo organizavimą, koordinavimą ir kontrolę. Tolygiam darbo krūviui užtikrinti pirmiausia tikslinga išnaudoti turimas organizacines priemones, o RAAD agentūrų pertvarką vykdyti tik kraštutiniu atveju, nepavykus šio klausimo išspręsti kitais būdais. Tokius savo siūlymus – beje, jau ne pirmą kartą – profesinė sąjunga ketina artimiausiu metu pateikti AM.

LAASDPS informacija

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) lyderiai Vaidas Laukys ir Viktoras Mindžiulis susitiko su aplinkos ministru Kęstučiu Trečioku bei viceministru Algirdu Genevičiumi. Susitikimo tikslas – aptarti Aplinkos ministerijos (AM) vykdomą reformą, mat aiškių atsakymų, kokie šios reformos tikslai bei jos vizija, profesinė sąjunga iki šiol taip ir nėra gavusi, nors apie tai kalbėta ne kartą. „Mums svarbu išsiaiškinti, kas bus toliau, juk negalima žengti vieno žingsnio, nežinant, koks bus antrasis. Profesinei sąjungai ypač svarbu, kiek tai palies eilinį darbuotoją, – sakė LAASDPS pirmininkas V. Laukys.

Kaip jau ne kartą buvo rašyta, iš Regionų aplinkos apsaugos departamentų (RAAD) turi būti atleista nemaža dalis darbuotojų – pavaduotojų, referentų ir pan. Kaip RAAD‘ai tvarkysis savo viduje iki šiol nėra aiškaus atsakymo. Gali būti, kad atleistieji galės dirbti eiliniais inspektoriais. „RAAD‘ų vadovai turi vienokią poziciją, o mums pirmiausia rūpi sukurti kokybišką darbo aplinką eiliniam darbuotojui, apsaugoti jį nuo bereikalingo popierizmo“, – sakė V. Laukys.

Kaip tvarkysis viduje, RAAD‘ų vadovai ministerijai turėjo pranešti iki gruodžio 1 d., tačiau šis terminas nukeltas iki gruodžio 9 d. Ministras K. Trečiokas pažadėjo, kad kai tik bus gauti RAAD‘ų pasiūlymai, jų aptarti bus pakviesti profesinių sąjungų atstovai. Taip pat jis pripažino, kad profesinės sąjungos atstovų pastabos dėl dialogo stokos yra pagrįstos. Ministras paminėjo, kad ateityje bus labiau užtikrinamas informacijos keitimosi procesas, ypač tuomet, kai klausimai yra aktualūs profesinėms sąjungoms.

Jau ne kartą buvo minėta, kad reformų buvo ne viena ir ne dvi, tačiau niekas nėra įvertinęs, kokia buvo tų reformų nauda ir kokie trūkumai. Panašu, kad ir ši reforma vykdoma aklai. Jau nekalbant apie tai, kad atskiruose jos punktuose yra nemaža neaiškumų ir šios problemos bei dvejonės nesprendžiamos, iki šiol taip ir nėra nubrėžtos reformos ilgalaikės gairės, siekiai bei nenurodyti paskaičiavimai, ką apskritai ši reforma turėtų duoti. Galiausiai apskritai neaišku, kas ir kaip vykdys valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę.

LAASDPS atstovai ne kartą yra konstatavę, kad 2013 m. sausio mėn. konferencijos metu sėkmingai prasidėjęs socialinis dialogas šiuo metu šlubuoja. Nėra atgalinio ryšio, nėra konkretumo, vykdytojų ir terminų.

Pavyzdžiui, prieš porą savaičių įvykusio susitikimo metu, kai buvo aptariama būdravimo problema, viceministras Linas Jonauskas pasiūlė įsteigti darbo grupę šioms problemoms spręsti, į kurią esą bus įtraukti ir profesinės sąjungos atstovai. Deja, panašu, kad šis pažadas, kaip jau ne kartą yra buvę, nugrimzdo užmarštin.

Ministras patikino, kad šis klausimas tikrai bus primintas, o ateityje abipusis bendradarbiavimas turėtų būti kokybiškesnis, nes profesinių sąjungų klausimams kuruoti paskirta ministro patarėja.  Tikėtina, kad keliami klausimai bus sprendžiami efektyviau ir greičiau.

LAASDPS dar kartą pabrėžia, kad yra atvira socialiniam dialogui ir pasiryžusi kartu, siekiant protingų ir abipusiai priimtinų kompromisų, užtikrinti, kad vykdoma reforma atneštų tik naudą visoms suinteresuotoms pusėms.

LAASDPS informacija