Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAADPS) iniciatyva įvyko susitikimas su Aplinkos ministerijos atstovais, kuriame dalyvavo ir Regioninių aplinkos apsaugos departamentų (RAAD) vadovai. Susitikimo metu vėl – jau nebe pirmą kartą – buvo kalbėta apie neseniai įsigaliojusią naują budėjimo tvarką – vadinamąjį būdravimą. Kompetentingų institucijų išvadose teigiama, kad ši naujoji tvarka prieštarauja Darbo kodeksui, todėl reikia pakeisti jos pobūdį arba jos atsisakyti. Tai ne kartą yra pabrėžę profesinės sąjungos atstovai.
Susitikime dalyvavusi Darbo inspekcijos Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Irena Janukevičienė pateikė parengtas išvadas. Priminsime, kad būdravimu vadinama tokia veikla, kai aplinkosaugininkas budi namuose ir turi būti pasirengęs bet kuriuo metu išvykti į iškvietimą. Naujoji tvarka reiškia, kad darbo laikas – ir pilnas darbo užmokestis – pareigūnui skaičiuojamas tik nuo tos akimirkos, kai jis priima iškvietimą ir į jį išvyksta. Kitu metu jo, švelniai tariant, sėdėjimas ant pavadėlio, laikomas būdravimu ir už jį mokama tik 10 procentų nuo atlyginimo dydžio. Tuo tarpu Darbo inspekcijos išvadose aiškiai pasakyta, kad pagal Darbo kodeksą nuolatinis pasirengimas išvykti į įvykį yra laikomas niekuo kitu, kaip budėjimu – nesvarbu ar pareigūnas budi tarnyboje, ar namuose. Ir už jį turi būti mokama 50 procentų nuo atlyginimo dydžio. Panašią išvadą – kad būdravimas yra ne kas kita, bet tas pats budėjimas – jau gerokai anksčiau yra pateikę Seimo kanceliarijos Teisės departamento specialistai.
LAASDPS jau ne kartą yra kreipusis į ministeriją su pasiūlymais dėl būdravimo. Pirmiausia, jis turi būti teisingai apmokėtas ir laikomas tuo kuo iš tiesų ir yra – budėjimu. Profesinės sąjungos pirmininkas Vaidas Laukys pateikdamas pasiūlymus teigė, kad naujoji tvarka kelia neaiškumų. Pvz., neaišku, kaip taikyti Darbo kodekso nuostatą dėl privalomo 11 valandų nepertraukiamo poilsio. Europinėje praktikoje tokie budėjimai ne naujiena, tačiau tvarka dažniausiai kitokia. Pavyzdžiui, kai kuriose šalyse budėti (mūsiškai – būdrauti) pareigūnas gali dukart per mėnesį – nurodžius darbdaviui arba kartą per savaitę – savo noru. Tuomet nesunku sudėlioti darbo ir poilsio grafiką. Tuo tarpu mūsų aplinkosaugininkams tenka budėti daugiau. Tad jam naktį išvykus į iškvietimą, ryte jis vistiek privalo būti darbe – tad 11 valandų poilsio jam jau nebelieka. V. Laukys ypač pabrėžė ir kitą opią problemą. Kadangi darbo laikas skaičiuojamas tik išvykus į iškvietimą, kitu būdravimo metu darbuotojas neturi jokių socialinių garantijų, kurios galioja budėjimo metu. Jam susižalojus ar kitaip nukentėjus jis jokių kompensacijų negautų. „Nereikia laukti, kol taip įvyks ir kils skandalas, reikia spręsti problemą jau dabar“, – teigė jis.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės politikos skyriaus vedėjas Vytautas Eidikonis tvirtino, kad būdravimą specialiu įstatymu įtvirtino Seimas. „Ne mes išleidome tą įstatymą, todėl nereikia mums prikaišioti būdravimo. Įstatymas yra įstatymas, jo privalu laikytis“, – tvirtino jis.
Tačiau I. Janukevičienė pabrėžė tai, kad joks teisės aktas neturi pabloginti darbuotojo padėties. Tai prieštarauja Darbo kodeksui. O, beje, kas labai svarbu, kodeksas yra viršesnis už įstatymą.
Atsirado prieštaraujančių, jog būdravimą pareigūnai renkasi tik savo noru – niekas jų neverčia. „Dabar visur apkarpomos lėšos, visose institucijose, mažėja ir atlyginimai, o mes juk duodame žmonėms papildomai uždirbti – gal net po keletą šimtų“, – sakė susitikime dalyvavęs aplinkos viceministras Linas Jonauskas.
Tačiau apie tai paklausta I. Janukevičienė teigė, kad net jei darbuotojas tokį darbą renkasi laisvu susitarimu, net ir toks susitarimas negalioja kaip prieštaraujantis Darbo kodeksui. Pasak darbo teisės specialistės, bet kuris taip dirbantis pareigūnas turi pagrindą kreiptis į administracinį teismą, kuris reguliuoja darbo santykius, ir prašyti teisingo ir teisėto atlygio. „Jei tokių atsirastų ir teismas nuspręstų pareigūno naudai, kas tuomet padengs visas tas išlaidas. Sutinku, kad kol kas tokia problema dar nekilo, bet reikia nustatyti tokias sąlygas, kad ji ir nekiltų“, – sakė V. Laukys.
Pastebėjęs, kad vien šio susitikimo metu tokių problemų nepavyks išspręsti, viceministras L. Jonauskas pasiūlė sudaryti darbo grupę, kurios veikloje dalyvautų visų suinteresuotų pusių atstovai. Darbo grupę, pasak ministerijos atstovų bandys ieškoti alternatyvų dabar galiojančiai būdravimo tvarkai ir patenkintų tiek darbdavius, tiek darbuotojus.
LAASDPS informacija
