Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) vadovas Vaidas Laukys šią savaitę Seime susitiko su Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku Algimantu Salamakinu. Tai jau ne pirmasis profesinės sąjungos atstovų susitikimas Seime. Susitikime taip pat dalyvavo Aplinkos ministerijos viceministras Algirdas Genevičius. Profesinės sąjungos inicijuoto susitikimo metu buvo aptarti itin aktualūs šiuo metu klausimai: dėl vykdomų reformų aplinkos apsaugos sistemoje bei dėl aplinkos apsaugos sistemą reglamentuojančių valstybinės kontrolės teisės aktų.
Dabar vykdomi funkcijų perskirstymai tarp Aplinkos ministerijai pavaldžių esamų ir naujai kuriamų įstaigų jau ne kartą neramino profesinę sąjungą. Dar Aplinkos ministerijai vadovaujant Valentinui Mazuroniui LAASDPS ne kartą teiravosi, kaip šios reformos bus vykdomos. Mat daugelį pareigūnų etatų buvo numatoma perkelti į sostinę. Tuomet tikėtina, jog ne vienas rajone dirbantis aplinkosaugininkas liktų be darbo, nes ne kiekvienas turi galimybę važinėti į sostinę. Juo labiau, kad pagrindines funkcijas vykdo ne „kabinetiniai“ darbuotojai, o žemesniosios grandies pareigūnai. Kaip teigė V. Laukys, profesinė sąjunga atkreipė tiek Seimo, tiek ministerijos atstovų dėmesį, kad būtų pasirūpinta žemesniąja grandimi – būtent, inspektuojantiesiems pareigūnams. LAASDPS jau ne kartą minėjo, kad „kabinetinių“ pareigūnų yra gerokai per daug. Šiuo metu Lietuvoje tokie pareigūnai sudaro apie 50 procentų. Atitinkamai realiai atliekančių inspektavimą irgi yra apie 50 procentų.
Profesinės sąjungos delegacija kartu sun Aplinkos ministerijos atstovais neseniai buvo nuvykusi į Estiją, kuri turi nemenką patirtį šioje srityje. Kaip teigė Estijos kolegos, jų aplinkos apsaugos sistemoje inspektuojančių pareigūnų yra dauguma – apie 70 procentų. Jie atlieka pagrindinį darbą vykdant valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę. Tuo tarpu dabar Lietuvoje vykdomos reformos esminių pokyčių šioje srityje nenumato.
Prieš keletą mėnesių įvestas aplinkosaugininkų būdravimas, profesinės sąjungos nuomone, problemos ne tik neišsprendžia, bet ir yra neteiktinas teisiniu požiūriu. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktoje išvadoje teigiama, kad vadinamasis būdravimas, kai pareigūnas būna namie, tačiau esant reikalui, privalo vykti į iškvietimą, turi būti prilyginamas budėjimui. Už budėjimą turi būti ir atitinkamai apmokama. Tačiau šiuo metu už būdravimą aplinkosaugininkams mokama tik 10 procentų nuo darbo užmokesčio, išskyrus tą laiką, kai jis realiai vyksta į iškvietimą.
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas A.Salamakinas, pats inicijavęs tokias įstatymo pataisas, teigia, kad tai yra nauja – ir gera – tvarka, leidžianti sutaupyti lėšų. Tiesa, kol kas nėra aišku, kiek tų lėšų pavyks sutaupyti. Kaip teigia ministerijos atstovai, tai paaiškės po keleto mėnesių.
Aplinkos viceministras A. Genevičius tvirtino, kad visuomet mielai išklausys profesinės sąjungos nuomonę ir kartu tarsis dėl galimų sprendimų. „Dėl būdravimo profesinės sąjungos atstovai yra pateikę tikrai daug pasiūlymų, mes į juos atsižvelgėme, tą patirtį perėmėme. Bet jei kalbėsime apie reformas, tai jokių realių pasiūlymų nebuvo. Profesinei sąjungai galiu pasakyti, kad jie visuomet yra laukiami, jei tik svarstomas koks nors jiems rūpimas klausimas, visuomet gali atvykti – argi tam reikia dar kažkokiu specialių kvietimų. Reformos vykdomos tam, kad darbas vyktų efektyviau. Aš matau, kad kai kur sėdi keturi inspektoriai ir per metus atlieka kokia aštuoniolika patikrinimų. Taip neturėtų būti. Dėl to, kad eiliniai pareigūnai gali nukentėti, manau, nereikėtų baimintis. Numatyta naikinti nemaža referentų, pavaduotojų pareigybių, tas inspektorių atlyginimai gal net galima tikėtis, jog padidės. Profesinė sąjunga turi visas galimybes teikti pasiūlymus, ir, kaip jau minėjau, ministerija tikrai dėkinga jausdama pagalbą ir paramą. Bendradarbiavimas nenutrūks – netrukus profsąjungos atstovai vėl turėtų atvykti į ministeriją ir toliau derinti svarbiausius klausimus“, – sakė viceministras.
LAASDPS informacija
