Archyvas: Lapkritis 2014

Praėjusią savaitę Seime įvyko Aplinkos apsaugos komiteto (AAK) posėdis dėl parlamentinės kontrolės vykdant aplinkos apsaugos sistemos reformą. Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (LAASDPS) jau ne kartą yra pabrėžusi, kad reformos vykdymo procese esama daug neaiškumų, o Aplinkos ministerija (AM) ne tik nėra pateikusi savo pozicijos daugeliu klausimų, bet ir nesiima šių neaiškumų spręsti. „Nors jau daugiau kaip prieš metus esame užmezgę su ministerija socialinį dialogą ir tai džiugina, tačiau jis, deja, nevyksta taip kaip norėtųsi“, – sakė LAASDPS pirmininkas Vaidas Laukys.

AAK posėdyje, be komiteto narių dalyvavo profesinės sąjungos pirmininkas, aplinkos viceministras Algirdas Genevičius, Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) direktorius Raimondas Sakalauskas, Vilniaus, Klaipėdos bei Šiaulių regionų aplinkos apsaugos departamentų (RAAD) direktoriai. Mat planuojamos reformos daugiausia palies būtent RAAD‘us.

Pernai AM atliko AAA ir RAAD funkcijų vidaus auditą. Išnagrinėjus funkcijų perskirstymą tarp šių dviejų įstaigų auditoriai pateikė siūlymą, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūros funkcijas reikia koncentruoti naujai steigiamoje institucijoje – Valstybinėje aplinkos apsaugos tarnyboje, kuri šiemet birželį ir buvo įsteigta. Šiai naujajai tarnybai turėtų būti pavaldūs RAAD‘ai. Valstybinė kontrolė atskirta nuo leidimų išdavimo šias funkcijas koncentruojant AAA.

Remiantis AM šių metų papildomai atliktomis audito išvadomis atsisakoma vedėjų, referenčių, stambinamos agentūros. Tačiau LAASDPS jau ne kartą yra pateikusi klausimus, į kuriuos aiškaus atsakymo iki šiol nėra gauta. Ar tik pareigų pakeitimas išspręs kylančius kontroliuojančių įstaigų klausimus ir kokie jie? Kokia ilgalaikė kontrolės vizija RAAD atžvilgiu? Kokią aplinkos apsaugos kontrolę ir kontroliuojančias institucijas įsivaizduoja ateityje? Kaip bus pasielgta su esamais etatais regionuose (šiuo metu patvirtintas RAAD pareigybių skaičius yra 573,5)? Kokia LRV sprendimo konsoliduoti valstybines įstaigas vizija AM sistemoje? Šiais klausimais trūksta dialogo tarp socialinių partnerių, neanalizuojama visa eilė funkcijų ir su jais susijusių aspektų, ignoruojama Darbo kodekso 47 str. numatyta darbuotojų atstovų teisė į informavimą ir konsultavimą.

Seimo AAK pirmininkas Algimantas Salamakinas po posėdžio teigė, kad apie planuojamą reformą ministerijos atstovai patys nelabai suvokia. „Jie man pažadėjo pateikti dar devynias įstatymo pataisas, susijusias su reforma, bet taip ir nepaaiškino, kokia ta reforma bus ir ko iš jos realiai tikimasi. Jie nori, kad patys ir leidimus išduotų ir patys tai kontroliuotų, bet to negali būti“, – sakė A. Salamakinas. Jis teigė susidaręs įspūdį, jog reformos vizija nėra aiški patiems jos vykdytojams. „Panašu, kad jie ten tik kėdes pastumdys ir tiek. Mes, komiteto nariai, išsiskirstėme nieko nesupratę“, – sakė komiteto pirmininkas.

Tuo tarpu viceministras A. Genevičius buvo pasipiktinęs tokia komiteto pirmininko nuomone. „Jei kažkam kažkas neaišku, tai ir nesėdėkite tame politiniame lygyje. Gal komiteto nariai pavargę buvo, jei jie mūsų nesuprato“, – sakė jis. Pasak jo, RAAD‘ai bijo, jog jie po reformos esą nevaldys finansų, tačiau taip tikrai nebus.

Profesinė sąjunga ne kartą išsakė pastabą apie tai, jog atleidžiamiems darbuotojams teks mokėti išeitines kompensacijas. LAASDPS žiniomis, vien Klaipėdos apskrityje tam gali prireikti apie 100 tūkst. litų. Tad apie kokį taupymą galima kalbėti?

Viceministras į šį argumentą atsakė, jog šios išlaidos atsipirks. „Aš dirbu savo darbą ir galiu patikinti, kad jos atsipirks dar šiais metais. O sutaupyti pavaduotojų, referentų atlyginimai nusikreips į inspektūrą“, – sakė A. Genevičius.

Reikia priminti, kad „reformų“ buvo ne viena. 2002 m. valstybinė miškų kontrolė iš miškų urėdijų buvo perkelta į Valstybinę aplinkos apsaugos inspekciją (VAAI), o 2004 m. buvo perduota RAAD. Tačiau 2012 m. ši funkcija buvo perduota Valstybinei miškų tarnybai, tuo pačiu perkeliant ir darbuotojus. 2009 m. VAAI ir Jūrinių tyrimų centras buvo prijungti prie Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) (Vidaus auditas pripažino, kad tai buvo klaida). Tačiau praėjusiais metais AAA ir RAAD funkcijos buvo perskirstytos, įsteigta nauja institucija VAAT. Pastarosios įkūrimui buvo panaudota virš 20 etatų perkeliant iš RAAD ir panašiai tiek pat iš AAA. Prie pertvarkų neigiamo poveikio prisidėjo 2008 m. ekonominė krizė, kurios metu teko mažinti darbuotojų skaičių, nors darbo krūviai ir papildomos funkcijos nuo to laiko tik augo. Nepaisant visų buvusių bandymų, šiandien kalbame, kad reikia didinti efektyvumą?! O dar diskutuojama apie Valtsybinės miškų, Geologjios ir Hidrometeorologijos tarnybų jungimą? Kas bus su regioninių parkų direkcijomis? Kur viso šio proceso vizija, kokia turėtų būti aplinkos apsaugos kontrolė?

Kur reformų nauda, kaip ji įvertinta ir ko tikimasi?

Prieš priimant sprendimus tokiais svarbiais klausimais, kai paliečiamos šimtų aplinkosaugininkų darbo sąlygos ir socialinės garantijos, būtina aiškiai įvardinti siekiamus tikslus, atlikti išsamią atliekamų funkcijų ir darbo krūvių analizę, išklausyti aplinkosaugininkų ir jų atstovų argumentus. Priešingu atveju neapibrėžtumas kelia įtampą darbuotojų tarpe, o tai kenkia Aplinkos ministerijos įstaigų sklandžiam darbui. Dažnai kuriamos naujos „REFORMOS“, tačiau tinkamai neanalizuojama kas iš buvusių reformų buvo gerai, o kas ne.

LAASDPS informacija

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAADPS) iniciatyva įvyko susitikimas su Aplinkos ministerijos atstovais, kuriame dalyvavo ir Regioninių aplinkos apsaugos departamentų (RAAD) vadovai. Susitikimo metu vėl – jau nebe pirmą kartą – buvo kalbėta apie neseniai įsigaliojusią naują budėjimo tvarką – vadinamąjį būdravimą. Kompetentingų institucijų išvadose teigiama, kad ši naujoji tvarka prieštarauja Darbo kodeksui, todėl reikia pakeisti jos pobūdį arba jos atsisakyti. Tai ne kartą yra pabrėžę profesinės sąjungos atstovai.

Susitikime dalyvavusi Darbo inspekcijos Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Irena Janukevičienė pateikė parengtas išvadas. Priminsime, kad būdravimu vadinama tokia veikla, kai aplinkosaugininkas budi namuose ir turi būti pasirengęs bet kuriuo metu išvykti į iškvietimą. Naujoji tvarka reiškia, kad darbo laikas – ir pilnas darbo užmokestis – pareigūnui skaičiuojamas tik nuo tos akimirkos, kai jis priima iškvietimą ir į jį išvyksta. Kitu metu jo, švelniai tariant, sėdėjimas ant pavadėlio, laikomas būdravimu ir už jį mokama tik 10 procentų nuo atlyginimo dydžio. Tuo tarpu Darbo inspekcijos išvadose aiškiai pasakyta, kad pagal Darbo kodeksą nuolatinis pasirengimas išvykti į įvykį yra laikomas niekuo kitu, kaip budėjimu – nesvarbu ar pareigūnas budi tarnyboje, ar namuose. Ir už jį turi būti mokama 50 procentų nuo atlyginimo dydžio. Panašią išvadą – kad būdravimas yra ne kas kita, bet tas pats budėjimas – jau gerokai anksčiau yra pateikę Seimo kanceliarijos Teisės departamento specialistai.

LAASDPS jau ne kartą yra kreipusis į ministeriją su pasiūlymais dėl būdravimo. Pirmiausia, jis turi būti teisingai apmokėtas ir laikomas tuo kuo iš tiesų ir yra – budėjimu. Profesinės sąjungos pirmininkas Vaidas Laukys pateikdamas pasiūlymus teigė, kad naujoji tvarka kelia neaiškumų. Pvz., neaišku, kaip taikyti Darbo kodekso nuostatą dėl privalomo 11 valandų nepertraukiamo poilsio. Europinėje praktikoje tokie budėjimai ne naujiena, tačiau tvarka dažniausiai kitokia. Pavyzdžiui, kai kuriose šalyse budėti (mūsiškai – būdrauti) pareigūnas gali dukart per mėnesį – nurodžius darbdaviui arba kartą per savaitę – savo noru. Tuomet nesunku sudėlioti darbo ir poilsio grafiką. Tuo tarpu mūsų aplinkosaugininkams tenka budėti daugiau. Tad jam naktį išvykus į iškvietimą, ryte jis vistiek privalo būti darbe – tad 11 valandų poilsio jam jau nebelieka. V. Laukys ypač pabrėžė ir kitą opią problemą. Kadangi darbo laikas skaičiuojamas tik išvykus į iškvietimą, kitu būdravimo metu darbuotojas neturi jokių socialinių garantijų, kurios galioja budėjimo metu. Jam susižalojus ar kitaip nukentėjus jis jokių kompensacijų negautų. „Nereikia laukti, kol taip įvyks ir kils skandalas, reikia spręsti problemą jau dabar“, – teigė jis.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės politikos skyriaus vedėjas Vytautas Eidikonis tvirtino, kad būdravimą specialiu įstatymu įtvirtino Seimas. „Ne mes išleidome tą įstatymą, todėl nereikia mums prikaišioti būdravimo. Įstatymas yra įstatymas, jo privalu laikytis“, – tvirtino jis.

Tačiau I. Janukevičienė pabrėžė tai, kad joks teisės aktas neturi pabloginti darbuotojo padėties. Tai prieštarauja Darbo kodeksui. O, beje, kas labai svarbu, kodeksas yra viršesnis už įstatymą.

Atsirado prieštaraujančių, jog būdravimą pareigūnai renkasi tik savo noru – niekas jų neverčia. „Dabar visur apkarpomos lėšos, visose institucijose, mažėja ir atlyginimai, o mes juk duodame žmonėms papildomai uždirbti – gal net po keletą šimtų“, – sakė susitikime dalyvavęs aplinkos viceministras Linas Jonauskas.

Tačiau apie tai paklausta I. Janukevičienė teigė, kad net jei darbuotojas tokį darbą renkasi laisvu susitarimu, net ir toks susitarimas negalioja kaip prieštaraujantis Darbo kodeksui. Pasak darbo teisės specialistės, bet kuris taip dirbantis pareigūnas turi pagrindą kreiptis į administracinį teismą, kuris reguliuoja darbo santykius, ir prašyti teisingo ir teisėto atlygio. „Jei tokių atsirastų ir teismas nuspręstų pareigūno naudai, kas tuomet padengs visas tas išlaidas. Sutinku, kad kol kas tokia problema dar nekilo, bet reikia nustatyti tokias sąlygas, kad ji ir nekiltų“, – sakė V. Laukys.

Pastebėjęs, kad vien šio susitikimo metu tokių problemų nepavyks išspręsti, viceministras L. Jonauskas pasiūlė sudaryti darbo grupę, kurios veikloje dalyvautų visų suinteresuotų pusių atstovai. Darbo grupę, pasak ministerijos atstovų bandys ieškoti alternatyvų dabar galiojančiai būdravimo tvarkai ir patenkintų tiek darbdavius, tiek darbuotojus.

LAASDPS informacija

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) vadovas Vaidas Laukys šią savaitę Seime susitiko su Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku Algimantu Salamakinu. Tai jau ne pirmasis profesinės sąjungos atstovų susitikimas Seime. Susitikime taip pat dalyvavo Aplinkos ministerijos viceministras Algirdas Genevičius. Profesinės sąjungos inicijuoto susitikimo metu buvo aptarti itin aktualūs šiuo metu klausimai: dėl vykdomų reformų aplinkos apsaugos sistemoje bei dėl aplinkos apsaugos sistemą reglamentuojančių valstybinės kontrolės teisės aktų.

Dabar vykdomi funkcijų perskirstymai tarp Aplinkos ministerijai pavaldžių esamų ir naujai kuriamų įstaigų jau ne kartą neramino profesinę sąjungą. Dar Aplinkos ministerijai vadovaujant Valentinui Mazuroniui LAASDPS ne kartą teiravosi, kaip šios reformos bus vykdomos. Mat daugelį pareigūnų etatų buvo numatoma perkelti į sostinę. Tuomet tikėtina, jog ne vienas rajone dirbantis aplinkosaugininkas liktų be darbo, nes ne kiekvienas turi galimybę važinėti į sostinę. Juo labiau, kad pagrindines funkcijas vykdo ne „kabinetiniai“ darbuotojai, o žemesniosios grandies pareigūnai. Kaip teigė V. Laukys, profesinė sąjunga atkreipė tiek Seimo, tiek ministerijos atstovų dėmesį, kad būtų pasirūpinta žemesniąja grandimi – būtent, inspektuojantiesiems pareigūnams. LAASDPS jau ne kartą minėjo, kad „kabinetinių“ pareigūnų yra gerokai per daug. Šiuo metu Lietuvoje tokie pareigūnai sudaro apie 50 procentų. Atitinkamai realiai atliekančių inspektavimą irgi yra apie 50 procentų.

Profesinės sąjungos delegacija kartu sun Aplinkos ministerijos atstovais neseniai buvo nuvykusi į Estiją, kuri turi nemenką patirtį šioje srityje. Kaip teigė Estijos kolegos, jų aplinkos apsaugos sistemoje inspektuojančių pareigūnų yra dauguma – apie 70 procentų. Jie atlieka pagrindinį darbą vykdant valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę. Tuo tarpu dabar Lietuvoje vykdomos reformos esminių pokyčių šioje srityje nenumato.

Prieš keletą mėnesių įvestas aplinkosaugininkų būdravimas, profesinės sąjungos nuomone, problemos ne tik neišsprendžia, bet ir yra neteiktinas teisiniu požiūriu. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktoje išvadoje teigiama, kad vadinamasis būdravimas, kai pareigūnas būna namie, tačiau esant reikalui, privalo vykti į iškvietimą, turi būti prilyginamas budėjimui. Už budėjimą turi būti ir atitinkamai apmokama. Tačiau šiuo metu už būdravimą aplinkosaugininkams mokama tik 10 procentų nuo darbo užmokesčio, išskyrus tą laiką, kai jis realiai vyksta į iškvietimą.

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas A.Salamakinas, pats inicijavęs tokias įstatymo pataisas, teigia, kad tai yra nauja – ir gera – tvarka, leidžianti sutaupyti lėšų. Tiesa, kol kas nėra aišku, kiek tų lėšų pavyks sutaupyti. Kaip teigia ministerijos atstovai, tai paaiškės po keleto mėnesių.

Aplinkos viceministras A. Genevičius tvirtino, kad visuomet mielai išklausys profesinės sąjungos nuomonę ir kartu tarsis dėl galimų sprendimų. „Dėl būdravimo profesinės sąjungos atstovai yra pateikę tikrai daug pasiūlymų, mes į juos atsižvelgėme, tą patirtį perėmėme. Bet jei kalbėsime apie reformas, tai jokių realių pasiūlymų nebuvo. Profesinei sąjungai galiu pasakyti, kad jie visuomet yra laukiami, jei tik svarstomas koks nors jiems rūpimas klausimas, visuomet gali atvykti – argi tam reikia dar kažkokiu specialių kvietimų. Reformos vykdomos tam, kad darbas vyktų efektyviau. Aš matau, kad kai kur sėdi keturi inspektoriai ir per metus atlieka kokia aštuoniolika patikrinimų. Taip neturėtų būti. Dėl to, kad eiliniai pareigūnai gali nukentėti, manau, nereikėtų baimintis. Numatyta naikinti nemaža referentų, pavaduotojų pareigybių, tas inspektorių atlyginimai gal net galima tikėtis, jog padidės. Profesinė sąjunga turi visas galimybes teikti pasiūlymus, ir, kaip jau minėjau, ministerija tikrai dėkinga jausdama pagalbą ir paramą. Bendradarbiavimas nenutrūks – netrukus profsąjungos atstovai vėl turėtų atvykti į ministeriją ir toliau derinti svarbiausius klausimus“, – sakė viceministras.

LAASDPS informacija

Dėl netikėtos VMT MKS Vilniaus teritorinio poskyrio vyresniojo specialisto, Aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos nario Juozo Kvetkausko mirties, nuoširdžiai užjaučiame velionio artimuosius, draugus ir kolegas. Liūdime kartu su Jumis.

Aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga