Archyvas: Spalis 2014

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) pirmininkas Vaidas Laukys susitiko su Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku Algimantu Salamakinu. Vienas pagrindinių susitikimo tikslų buvo aptarti pastaruoju metu vykdomas reformas aplinkosaugos srityje bei naująją aplinkos inspektorių budėjimo tvarką – būdravimą. „Reformų vykdoma daug, tai nėra blogai. Tačiau mus neramina, kad po kiekvienos reformos vis sumažėja žemesniosios grandies pareigūnų, kurie ir atlieka pagrindinį darbą“, – sakė V. Laukys.

Dabar vykdomi funkcijų perskirstymai tarp Aplinkos ministerijai pavaldžių esamų ir naujai kuriamų įstaigų jau ne kartą neramino profesinę sąjungą. Dar Aplinkos ministerijai vadovaujant Valentinui Mazuroniui LAASDPS ne kartą teiravosi, kaip šios reformos bus vykdomos. Mat daugelį pareigūnų etatų buvo numatoma perkelti į sostinę. Tuomet tikėtina, jog ne vienas rajone dirbantis aplinkosaugininkas liktų be darbo, nes ne kiekvienas turi galimybę važinėti į sostinę. Juo labiau, kad pagrindines funkcijas vykdo ne „kabinetiniai“ darbuotojai, o žemesniosios grandies pareigūnai regionuose.

Profesinė sąjunga per susitikimus su Aplinkos ministerijos atstovais jau ne kartą kėlė klausimą ir dėl liepos mėnesį Seimo priimtų įstatymo pataisų dėl vadinamojo būdravimo, kai aplinkosaugininkas laisvu nuo darbo laiku yra pasirengęs priimti pranešimą ir, jei reikia, vykti į iškvietimą. Apie šį naują darbo metodą jau rašėme. Šias įstatymo pataisas inicijavęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas įsitikinęs, kad jos yra labai naudingos. „Manau, kad tokia tvarka yra gera ir tinkama. Jei kas nors kur nors stringa, tai ne dėl to, kad įstatymas netinkamas, bet dėl to, kad jis netinkamai vykdomas“, – po susitikimo su LAASDPS pirmininku sakė A. Salamakinas. Pasak jo, buvo aptartos aplinkosaugos srityje vykdomos reformos bei būdravimo tvarka.

Kaip teigė A. Salamakinas, lapkričio 5 d. komiteto posėdyje bus svarstomi šie klausimai – po susitikimo su profesinės sąjungos atstovu jis juos įtraukė į darbotvarkę. Iki to laiko komiteto pirmininkas ketina susitikti su vykdomosios valdžios atstovais ir, kaip sakė, pareikalaus, jog jam būtų pateikti ne tik visi poįstatyminiai šias problemas liečiantys teisės aktai, bet ir visi buvę ar esami nusiskundimai. Su ministru Kęstučiu Trečioku jis dar nesikalbėjo. „Leiskime jam šiek tiek susipažinti su nauju darbu. Aplinkosauga apima tiek daug sričių, nereikia dabar trukdyti žmogų kai jis neseniai paskirtas. Bet šias problemas, apie kurias kalbėjomės su profesinės sąjungos vadovu, reikia išsiaiškinti, apsvarstyti ir spręsti“, – sakė A. Salamakinas.

LAASDPS pirmininkas Vaidas Laukys sakė, kad profesinė sąjunga jau vakar raštu kreipėsi į suinteresuotas institucijas: Aplinkos ministeriją, Valstybės tarnybos departamentą bei Valstybinę darbo inspekciją, prašydama išsiaiškinti ar naujoji darbo tvarka – būdravimas – neprieštarauja Darbo kodekso nuostatoms. Apie tokius galimus naujos tvarkos prieštaravimus darbo teisei profesinė sąjunga jau ir anksčiau buvo informavusi ministeriją. Pasak V. Laukio, gerai, kad Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas ne tik atkreipė dėmesį į tai, jog esama problemų abiem minėtais klausimais, bet ir operatyviai ėmėsi jas spręsti. „Tai, kad jau netrukus Seimo komitetas svarstys šiuos klausimus – džiugina. Abiejų pusių noras bendradarbiauti visuomet duoda rezultatų. Manau, kad šitas mūsų susitikimas – tai tik bendro darbo pradžia“, – sakė V. Laukys.

LAASDPS informacija

Aplinkos apsaugos darbuotojams pradėtas taikyti naujas darbo režimas – būdravimas. Apie tokį darbo metodą iki šiol nebuvo girdėta. Aplinkos ministerijos (AM) atstovų teigimu tai leis sutaupyti nemažai lėšų, nes pareigūnams visas būdravimo laikotarpis nebus skaičiuojamas kaip darbo laikas, darbu bus laikomas tik tas laikas, kai pareigūnas vyks į iškvietimą. Tačiau Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) teigimu, tikėtina, kad tokia nauja tvarka gali pažeisti Darbo kodekso įstatymo nuostatas.

LAASDPS spalio 1 d., susitikime su AM atstovais, nurodė galimus tuomet dar projekto įvesti būdravimą trūkumus, o spalio 7 d. raštu kreipėsi į aplinkos ministrą Kęstutį Trečioką. Tačiau vis dėlto jau nuo spalio 15 d. aplinkosaugininkai dirba pagal būdravimo režimą. Spalio 10 dieną šią tvarką savo įsakymu patvirtino ministras, prieš tai vasarą priėmus atitinkamus įstatymo pakeitimus Seime.

Būdravimas reiškia, kad laisvu nuo darbo laiku  pareigūnas bei išreiškęs valią vykdyti tokia veiklą turi būti bet kada pasirengęs vykti į iškvietimą. Tokia būdravimo pamaina trunka savaitę. Būdravimas neskaičiuojamas kaip darbo laikas, už jį mokama tik priedas – 10 proc. nuo darbo užmokesčio. Darbo laikas ir pilnas atlyginimas skaičiuojamas tik nuo tos akimirkos kai būdraujantis aplinkosaugininkas gauna pranešimą iš nuo spalio 1 d. veikiančio Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos pranešimų centro, į kurį jis turi išvykti. Pažymėtina, kad yra nutarta, kad į smulkius įvykius, tokius kaip katinas medyje, ar ant kelio nutrenktas gyvūnas, aplinkosaugininkai nebevyks.

Aplinkos viceministras Linas Jonauskas pažymėjo, kad šiomis priemonėmis ministerija tikisi nemažai sutaupyti, o kiek – parodys bandomasis laikotarpis. Mat anksčiau toks darbas buvo laikomas budėjimu, t.y., pilnaverte tarnyba ir už tai buvo mokamas visas darbo užmokestis.

Abejonės dėl tokio tarnyboje taikomo darbo metodo kilo ne tik profesinei sąjungai. Šių metų gegužės 14 d. įvykusiame Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje nuspręsta buvo svarstomas Įstatymo projektas ir nuspręsta jam nepritarti. Posėdžio protokole pažymima, kad laikas, kai pareigūnas yra pasirengęs priimti pranešimus bei vykti į iškvietimus turi būti laikoma ne kuo kitu, o budėjimu. Be to, rašoma protokole, tai neatitinka Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų, nes jame numatoma, kad už budėjimą darbovietėje ar namuose tarnautojui turi būti suteiktas poilsio laikas. Antra: įstatyme nėra numatyta, kad valstybės tarnautojams kitais įstatymais gali būti nustatomos papildomos darbo apmokėjimo sąlygos.

Tas pats pažymėta ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktose išvadose. „…laikas, kai pareigūnas turi būti pasirengęs priimti pranešimus ir pradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ne darbo metu turėtų būti laikomas budėjimu, kuris pagal Darbo kodekso 155 straipsnį turėtų būti skiriamas tik ypatingais atvejais, nustatytu periodiškumu ir negali būti nuolatinio pobūdžio“, – rašoma dokumente.

LAASDPS pirmininkas Vaidas Laukys teikia, kad profesinės sąjunga čia įžvelgia ir realią Darbo kodekso nuostatų pažeidimo grėsmę. „Darbo kodeksas numato, kad kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų ar pamainų trukmė, dirbant įprasto darbo režimu negali trukti trumpiau kaip vienuolika valandų. Tačiau juk pareigūnai būdrauja laisvu laiku, o į tarnybą jis atvyksta įprastu metu. Jei jis naktį išvyks į iškvietimą, o į tarnybą privalės atvykti aštuntą ryto, tai apie jokias vienuolika valandų negali būti nė kalbos. O jei jis nevyks, tai jam, matyt, grėstų pravaikšta“, – sakė V. Laukys.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, pats inicijavęs minėtas įstatymo pataisas, su tokia profesinės sąjungos atstovų nuomone nesutinka. „Žmogui po naktinio darbo be jokių išlygų turi būti suteiktas poilsio laikas. O jei kokių nors įstaigų viršininkai išsidirbinėja, tai aš kviesiuosi ministrą ir kaip mat viską išsiaiškinsime“, – emocingai žėrė politikas.

Jis teigė inicijavęs įstatymo pataisas, nes ankstesnė tvarka, kurią buvo įvedęs buvęs aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. Pasak jo, tai tebuvęs rinkiminis triukas. „Jis (V. Mazuronis – pareigūnai.lt) ne tik aplinkos apsaugos inspektorius, bet ir miškininkus naktimis į miškus paleido. O ką gali padaryti miškininkai, kai jie nei įgūdžių neturi, nei protokolą surašyti teisės neturi. Be to, jie turi savo funkcijas, savo darbus. Tas miškininkų pasivaikštinėjimas biudžetui kainavo pusantro milijono litų. Dar ir baudas už menkiausias žalas pakėlė dešimčia kartų. Mano įsitikinimu tai tik rinkiminis triukas“, – sakė A. Salamakinas.

Jis teigė, kad mielai aptars su profesinės sąjungos atstovais visas jų keliamas problemas. „Tegus kreipiasi į mane, susitiksime ir viską išsiaiškinsime“, – pažadėjo politikas.

LAASDPS informacija