Archyvas: Rugsėjis 2014

Lietuvos aplinkosaugininkai apsilankė pas Estijos kolegas, norėdami susipažinti su jų patirtimi reaguojant į skubius iškvietimus. Estai jau keleri metai yra nustatę tvarką kai į tokius iškvietimus reaguojama per Bendrąjį pagalbos centrą, iš kurio pranešimai perduodami budintiems aplinkosaugininkams. Lietuvoje iki šiol tokios praktikos nebuvo. Tad, sutarus su Aplinkos ministerija, šis profesinės sąjungos inicijuotas pasidalinimas patirtimi turėtų padėti Lietuvoje įdiegiant panašią sistemą.

Rugsėjo 23-24 dienomis Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) atstovai Vaidas Laukys ir Romualdas Sližauskas, Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos (VAAT) atstovas Tomas Želvys, kuris netrukus pradės vadovauti VAAT pranešimų priėmimo centrui bei kiti suinteresuotų įstaigų darbuotojai apsilankė Estijos aplinkos apsaugos inspekcijoje. Per ganėtinai trumpą vizito laiką Lietuvos delegacijai pavyko išsiaiškinti daug svarbių klausimų, gyvai pažiūrėti, kaip veikia daugelį metų Estijoje funkcionuojanti reagavimo į aplinkosauginius pranešimus sistema trumpuoju telefono numeriu 1313.

Jau buvo rašyta, kad daugiau kaip pusę metų pranešimai apie aplinkos apsaugos pažeidimus teikiami per BPC trumpąjį numerį 112, vykdomi budėjimai reaguojant į aplinkosauginius pranešimus po darbo valandų. LAASDPS ne kartą yra informavusi AM dėl šios veiklos trūkumų, neatitikimų Darbo kodekso reikalavimams. Nuo šių metų liepos 1 d. įsigaliojus naujoms aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nuostatoms atsiranda nauja dar iki šiol Darbo kodekse neaptarta sąvoka „pasirengimas vykdyti kontrolę“. Pastarosios naujovės irgi kelia daug diskusijų. LAASDPS aptariant šiuos klausimus su AM atstovais pavyko juos įtikinti, kad reikia susilaikyti nuo skubaus naujovių įvedimo. Per susitikimą su naujuoju aplinkos ministru Kęstučiu Trečioku buvo sutarta bendrai ieškoti tinkamiausio sprendimo. Profsąjungos atstovams pavyko įtikinti, kad verta pasidomėti mūsų kolegų iš Estijos ilgamete patirtimi.

Estai mielai sutiko pasidalinti savo patirtimi. Estijos AM sudėtyje yra šeši aplinkos apsaugos departamentai (EAAD) ir viena aplinkos apsaugos inspekcija (EAAI). EAAD pagrindinės funkcijos yra išduoti leidimus, licencijas, derinti projektus ir kt. Joje dirba apie 460 darbuotojų. EAAI dirba apie 230 darbuotojų. Tame tarpe apie 60 darbuotojų inspekcijos centrinėje įstaigoje. Regioniniuose biuruose (įvairiose aplinkos apsaugos kontrolės srityse besispecializuojančių) inspektorių yra 142 (apie 70 % nuo visų EAAI dirbančiųjų skaičiaus).

Tačiau šiuo atveju pagrindinis vizito tikslas buvo sužinoti, kaip veikia pranešimų apie aplinkosaugos pažeidimus sistema (1313). Koks materialinių ir žmogiškųjų resursų poreikis, kiek ir kokių kitokių priemonių Estijos aplinkosaugininkai naudoja šiai funkcijai užtikrinti, kokios operatorių funkcijos ir reikalavimai jų atliekamam darbui, kokia pranešimų statistika, na ir, žinoma, praktiniai klausimai: kaip reaguoja į pranešimus inspektoriai (po darbo valandų, savaitgaliais ir švenčių dienomis), kokiu mastu reaguoja į pranešimus (visame regione, tik savo rajone ar kt.), kokių priemonių inspektoriai imasi įvykio vietoje (jų kompetencija), kokias palieka kitoms institucijoms, kokio dydžio išlaidos skiriamos planuojant šią veiklą metams, kokias patiriate realiai (inspektorių atlyginimams už papildomą darbą, transporto išlaidos, aprūpinimas kitomis darbui būtinomis priemonėmis), kaip vykdoma darbo laiko apskaita, kai inspektoriai po darbo valandų reaguoja į pranešimus ir pan.

Nuo 2000 m. Estijoje buvo įgyvendintas vieno telefono 1313 projektas aplinkosaugos pranešimams visą parą priimti. Pradinis tikslas buvo registruoti grįžtančius iš žvejybos laivus, jų laimikį, taip pat kontroliuoti išplaukiančius laivus. Tačiau jau ir tada būdavo priiminėjami pranešimai apie aplinkosaugos pažeidimus. Tuo metu prie telefono budėdavo 6-7 operatoriai (EAAI darbuotojai), kurie registruodavo pranešimus nuo 17 iki 8 val. Dirbama buvo  ir savaitgaliais bei švenčių dienomis.

Svarbius pranešimus operatoriai perduodavo budinčio ekipažo regionuose inspektoriams, kurie reaguodavo ir patikrindavo informaciją įvykio vietoje. Ekipažą sudarė du inspektoriai. Į jį paprastai būdavo skiriami skirtingų sričių specialistai, kad būtų galima panaudoti kuo platesnį spektrą žinių. Už šį papildomą darbą jį atliekantys darbuotojai gaudavo priedą prie atlygio. 1313 pranešimai skirstomi į dvi kategorijas: tuos, kurie atitikdavo inspekcijos kompetenciją bei tuos, kurie būdavo perduodami kitoms įstaigoms.  Atkreiptinas dėmesys, kad kasmet pranešimų vis daugėjo, o tai reiškia, kad gyventojai  įvertino šios funkcijos naudą ir tapo vis aktyvesni.

1313 pranešimų statistika:

2001 m.  priimta 2357 pranešimų;

2006 m. – 8220 pranešimų;

2013 m. – 30607 pranešimų.

2006 metais kilo mintis 1313 pranešimų priėmimo funkciją perduoti valstybinei įstaigai Pranešimų centrui. Tai lėmė keletas priežasčių. Visų pirma, nepakako inspekcijos turimų techninių priemonių efektyviam pranešimų priėmimui ir apdorojimui. Be to, operatoriai – vietiniai inspektoriai – buvo per daug apkrauti darbu, dėl papildomo didelio krūvio jų veikla buvo sunkiai suderinama su jų tiesioginėmis pareigomis.

2008 metais buvo pradėtas 1313 pranešimų priėmimo funkcijos perdavimas, kuris užtruko apie metus laiko. 2009-05-01 ši funkcija pradėjo veikti Pranešimų centre. Tam buvo ganėtinai ilgai ruošiamasi, rasta privati bendrovė, kuri atliko pranešimų analizę ir parengė pranešimų nuorodas, kitaip tariant, jų klasifikatorių. Klasifikatoriuje numatyta virš 120 įvairių pranešimų variantų, tam, kad operatoriams, kurie nėra aplinkosaugos specialistai, būtų paprasčiau priimti sprendimą dėl pranešimo įvertinimo ir priskyrimo vienam ar kitam svarbumo laipsniui.

Panašius sprendimus, (visų jų čia nedetalizuosime), profesinių sąjungų atstovai  jau pateikė Aplinkos ministerijai. Smulkesnė ataskaita apie vizitą į Estiją bei kolegų patirtį netrukus bus galima perskaityti LAASDPS tinklalapyje. Dar šią savaitę turėtų įvykti AM ir LAASDPS atstovų susitikimas, kurio metu bus dar kartą aptartas reagavimo į aplinkosaugos pranešimus visą parą tvarkos projektas.

LAASDPS informacija

Po susitikimo su naujuoju aplinkos ministru Kęstučiu Trečioku aplinkosaugininkai atgavo viltį, kad jų problemos bus sprendžiamos. Profesinė sąjunga reikalauja užbaigti nesibaigiančią naujų reformų karuselę, skirti lėšų uniformoms, atnaujinti socialinį dialogą ir siekia pasirašyti kolektyvinę sutartį. 

Aplinkosaugininkai pasakoja, kad praeitais metais užsimezgęs pozityvus dialogas tarp profesinės sąjungos ir Aplinkos ministerijos šlubuoja. Ne todėl, kad nieko nedaroma, bet trūksta konkretumo: nepaskirti vykdytojai, terminai, bendradarbiavimas planuojamas neturint aiškios vizijos.

Susitikime su ministru Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (LAASDPS) stengėsi atnaujinti užstrigusį procesą. Jie kalbėjo apie reagavimą į pranešimus po darbo, nepakankamus pareigūnų atlyginimus, saugos ir sveikatos komitetų steigimą, uniformų trūkumą. Ministras K. Trečiokas pritarė, kad šie klausimai yra svarbūs ir neturi likti be atsako.

Aplinkosaugininkai neturi uniformų, bet turi būti parengtyje 24 val. per parą

Profesinė sąjunga pasakoja, kad dalis aplinkos apsaugos darbuotojų   neturi tinkamos uniformos arba turi tik nusidėvėjusią. Tai, žinoma, prestižo neprideda, o visuomenė neuniformuotais pareigūnais nepasitiki.

„Jau kelerius metus ministerija netiekia naujų uniformų, o per pastaruosius 2-3 meuts pradėjusieji dirbti  vis dar nėra gavę pirminio aprangos paketo. Norėta drabužius ir avalynę keisti iš esmės, bet viskas pernelyg užtruko“, – apgailestauja LAASDPS pirmininkas Vaidas Laukys.

Be uniformų likę, pareigūnai kritikuoja tiek iki šiol vykdytą, tiek naujai rengiamą tvarką, numatančią aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnų pasirengimą vykdyti kontrolę ir reaguoti į pranešimus. Nuo liepos 1 d. pasikeitus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nuostatoms, atsirado naujas terminas „pasirengimas vykdyti kontrolę“.

Tai reiškia, kad atitinkamą susitarimą pasirašę pareigūnai, kurie sutinka būti parengtyje, numatytu laiku po darbo namie būna pasirengę reaguoti į pranešimus. Už tokį budėjimą jie gauna 10 proc. priedą prie atlyginimo. Gavęs pranešimą iš operatorių, pareigūnas privalo vykti į įvykio vietą. Nuo to momento jam skaičiuojamas darbo laikas (viršvalandžiai ir naktinis darbas).

„Numatoma, kad pareigūnas tiek „būdamas pasirengęs“, tiek ir „nebūdamas pasirengęs“ privalės priimti informaciją apie pažeidimą ir pradėti vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę, nors pirmieji privalo, o antrieji turi teisę. Kitaip sakant, tie, kas nebus išreiškę valios būti parengtyje, prieš jų pačių valią taip pat gali būti įtraukti į reagavimo procesą.

Lieka neaišku, kas bus su turėjusiais teisę reaguoti, bet nesureagavusiais. Taisyklės nekonkrečios ir neaišku kam taikomos. T odėl siūlome kontrolę vykdyti tik pagal patvirtintą grafiką parengtyje esantiems pareigūnams“, – teigia V. Laukys.

„Nauja valdžia – nauja reforma“ eros pabaiga?

Profesinė sąjunga ministerijai vis primena, kad nuo 2004 m. prasidėjusios vadinamosios reformos, Aplinkos apsaugos sistemos struktūriniai pakeitimai, funkcijų perskirstymas, naujų įstaigų steigimas dažniausiai vykdomas užkraunant jos vykdymo naštą žemiausios grandies pareigūnams.

„Tiesioginę aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę atliekančių pareigūnų skaičius jau seniai mažėja, tačiau gausėja „kabinetinių“ pareigūnų būrys, ypač centrinėse įstaigose. Todėl didėja tiek atsakomybės, tiek realaus darbo našta eiliniams darbuotojams“, – apgailestauja V. Laukys.

Aplinkosaugininkai pabrėžia, kad prieš priimant sprendimus, paveiksiančius šimtų sistemos darbuotojų darbo salygas ir socialines garantijas, būtina aiškiai įvardinti tikslus ir atlikti išsamią situacijos analizę. „Neapibrėžtumas kelia įtampą, o tai kenkia sklandžiam įstaigos darbui. Kiekviena nauja valdžia neanalizuoja, tik vis sukuria savo reformą. Tai ydinga situacija, kurią būtina keisti“, – pabrėžia LAASDPS pirminkas.

Neseniai atlikas Aplinkos ministerijos auditas parodė, kad atsisakoma vedėjų, referenčių, o pačios agentūros stambinamos. Anot profesinės sąjungos, pasikeičia tik pareigų pavadinimas, bet tai nesprendžia kontroluojančių įstaigų problemų.

Susitikime ministras užtikrino, kad vidaus auditui pavesta pateikti išsamesnę informaciją dėl galimų reformų. K. Trečiokas taip pat pažadėjo išklausyti profesinės sąjungos nuomonę ir neskubėti su sprendimais.

Kolektyvinės sutartys atvers naujas galimybes

Profesinė sąjunga informavo ministrą, kad šiuo metu vykdo parengiamuosius darbus kolektyvinės sutarties pasirašymui.

„Neseniai pasirašytos Kalėjimų, Policijos departamentų kolektyvinės sutartys paskatino ir mus imtis veiksmų. Nors Kęstutis Trečiokas per susitikimą sakė, jog socialinis dialogas vyksta jau dabar, problemų turime. Tikimės, kad šis susitikimas bus stiprus žingsnis link abipusės partnerystės ir aplinkosaugininkų darbo sąlygų gerinimo“, – teigia V. Laukys. Ministras pritarė tokiai minčiai ir teigė palaikąs.

Kolektyvinė sutartis, planuojama, padės gerinti pareigūnų darbo sąlygas ir socialines garantijas, leis dėl pagrindinių klausimų tartis tiesiogiai su Aplinkos ministerijos atstovais. Todėl pavaldžios įstaigos turės mažiau galimybių savaip interpretuoti ir piktnaudžiauti darbo teises reglamentuojančiomis nuostatomis.

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) atstovai susitiko su naujuoju aplinkos ministru Kęstučiu Trečioku, siekdami supažindinti su savo tikslais, aptarti svarbiausius klausimus bei tolesnį bendradarbiavimą. Susitikime taip pat dalyvavo viceministras Algirdas Genevičius.

Kaip teigė LAASDPS pirmininkas, profesinė sąjunga nenorėjo veikti skubotai, kad ministras galėtų susipažinti su atliktais darbais, todėl susitikimas įvyko tik dabar, rugsėjo 19 d., nors K. Trečiokas ministru paskirtas jau prieš du mėnesius.  Per tą laiką ir profesinė sąjunga pasiruošė susitikimui, parengė išsamią apibendrinančią informaciją apie svarbiausius derybinius klausimus. Be to, susitikimo pradžioje ministrui buvo trumpai pristatyta profesinės sąjungos veikla nuo 2011 metų, kai ji buvo įsteigta.

Vienas iš prioritetinių LAASDPS veiklos tikslų – šakinės kolektyvinės sutarties pasirašymas su AM. Pažymėtina, kad, suvokdami kolektyvinių sutarčių socialiniame dialoge svarbą, tokias sutartis jau pasirašė Policijos ir Kalėjimų departamentai, artimiausiu metu tai ketina padaryti ir Muitinės departamentas. Kaip teigia LAASDPS vadovai, šiuo metu vyksta parengiamieji darbai šakinės kolektyvinės sutarties su AM pasirašymui, analizuojama situacija, nustatomi derybų prioritetai. Tikėtina, kad dar šiais metais AM gali būti informuota apie derybinį procesą. Ministras iš principo pritarė tokiai idėjai.  Pasak K. Trečioko, susipažinęs su situacija ir turima informacija jis įsitikino, kad socialinis dialogas vyksta jau dabar. Numatoma sutartis, ko gero būtų tik dar vienas žingsnis sustiprinant abipusę partnerystę.

Problema ta, ir tai iš dalies buvo viena iš priežasčių susitikti su naujuoju ministerijos vadovu, kad profesinės sąjungos dialogas su AM, sėkmingai  prasidėjęs 2013 metų sausį per LAASDPS konferenciją, pastaruoju metu šlubuoja. Nors  ministerija ėmėsi pokyčių, tačiau jie kol kas yra labai nekonkretūs, neaiškūs nei vykdytojai, nei terminai, dėmesys sutelktas į detales, o bendros aiškios vizijos nėra. Profesinės sąjungos atstovai atkreipė ministro dėmesį į prioritetinius klausimus, kuriuos būtina spręsti: dėl reagavimo į pranešimus po darbo, dėl mažų pareigūnų kvalifikacinių kategorijų, uniformų, dėl darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų steigimo, socialinio draudimo, trumpojo telefono numerio linijos, kuria galima būtų ne tik reaguoti, bet ir konsultuoti įkūrimo ir kt. Į visus šiuos ir į daugelį kitų klausimų profesinė sąjunga iki šiol pasigenda aiškaus atsakymo. K. Trečiokas sutiko, kad atsakymų reikia ieškoti ir kuo skubiau bei pažadėjo, kad jei kokio nors klausimo nebus įmanoma išspręsti abiem pusėms priimtinu būdu, ministerija pateiks argumentus, kodėl to negalima padaryti.

Taip pat susitikime buvo aptartas itin svarbus pastaruoju metu klausimas dėl AM vykdomos reformos. Ministerija atliko vidaus auditą. AM audito išvados: atsisakoma vedėjų, referenčių, stambinamos agentūros. Tačiau LAASDPS pirmininkas Vaidas Laukys pabrėžė, kad profesinės sąjungos pozicija šiuo atveju gerokai skiriasi nuo ministerijos pozicijos, juolab, kad ir kalbant apie reformą kyla daug pagrįstų ir iki šiol neatsakytų klausimų.  Ar tik pareigų pakeitimas išspręs kylančius kontroliuojančių įstaigų klausimus ir kokie jie? Kokia AM ilgalaikė strategija ir vizija RAAD atžvilgiu? Kokią aplinkos apsaugos kontrolę ir kontroliuojančias institucijas AM įsivaizduoja ateityje? Kaip bus pasielgta su esamais etatais regionuose (šiuo metu patvirtintas RAAD pareigybių skaičius yra 573,5)? Ar aplinkos ministras pritaria idėjai, kad regionuose dirbantys specialistai reorganizuojant AM įstaigas galėtų išlaikyti darbo vietas regionuose?

Reikia priminti, kad „reformų“ buvo ne viena. 2004 m. RAAD buvo perduota valstybinė miškų kontrolė. Todėl Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos (VAAI) teritorinių padalinių pareigūnai buvo keliami į RAAD. Tačiau 2012 m. šią funkciją perdavė Valstybinei miškų tarnybai, tuo pačiu perkeliant ir darbuotojus. 2009 m. VAAI ir Jūrinių tyrimų centras buvo prijungti prie Aplinkos apsaugos agentūros (AAA). Tačiau praėjusiais metais AAA ir RAAD funkcijos buvo perskirstytos, įsteigta nauja institucija VAAT. Prie pastarosios ketinama jungti RAAD. Tik ar daugiau kaip 600 darbuotojų turinti įstaiga veiks efektyviau? Kur viso šio proceso vizija, kokia turėtų būti aplinkos apsaugos kontrolė?

Aplinkos apsaugos sistemos struktūriniai pakeitimai, funkcijų perskirstymas, naujų valstybinių įstaigų steigimas, dažnai vykdoma užkraunant jos vykdymo naštą ant žemiausios grandies pareigūnų. Tiesiogiai aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę atliekančių pareigūnų skaičius jau seniai „įšaldytas“ arba mažėja, gausėja „kabinetinių“ pareigūnų, ypač centrinėse įstaigose. Tokia praktika yra ydinga. Prieš priimant sprendimus tokiais svarbiais klausimais, kai paliečiamos šimtų aplinkosaugininkų darbo sąlygos ir socialinės garantijos, būtina aiškiai įvardinti siekiamus tikslus, atlikti išsamią esamos situacijos analizę, išklausyti aplinkosaugininkų ar jų atstovų argumentus. Priešingu atveju neapibrėžtumas kelia įtampą darbuotojų tarpe, o tai kenkia įstaigos sklandžiam darbui. Kiekviena naujai atėjusi valdžia vis kuria savo reformas. Tačiau tinkamai neanalizuojama, kas iš buvusių reformų buvo gerai, o kas ne.

Yra žinoma, kad RAAD bus jungiami prie VAAT. Ar agentūrų stambinimas, tai dalis šio jungimo plano? Kam reikalinga pastaroji tarpinė audito išvada, kuri iš peties „kerta“ per svarbiausią aplinkosaugos grandį – agentūras ir jos darbuotojus?

Aptariant šiuos klausimus K.Trečiokas paminėjo, kad AM vidaus auditui yra pavesta papildoma užduotis pateikti išsamesnę, tam tikrais iki šiol neaptartais pjūviais įvertinti informaciją dėl galimų reformų. Šiuo klausimu, anot ministro, ne tik LAASDPS, bet ir kitų suinteresuotų pusių nuomonės bus dar papildomai išklausytos.

Jau daugiau kaip pusę metų pranešimai apie aplinkos apsaugos pažeidimus teikiami per BPC trumpąjį numerį 112, vykdomi budėjimai dėl reagavimo į aplinkosauginius pranešimus po darbo valandų. LAASDPS ne kartą yra informavusi AM dėl šios veiklos trūkumų, neatitikimų Darbo kodekso reikalavimams. Nuo šių metų liepos 1 d. įsigaliojus naujoms aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nuostatoms atsiranda nauja dar iki šiol Darbo kodekse neaptarta sąvoka „pasirengimas vykdyti kontrolę“. Pastarosios naujovės irgi kelia daug diskusijų ir klausimų. Galima pasidžiaugti tik tuo, kad sprendžiant šį klausimą AM atstovai susilaikė nuo skubių naujovių įvedimo, ryžosi diskutuoti ir ieškoti tinkamiausio sprendimo. Reikia manyti, kad AM atsižvelgs į LAASDPS raštu pateiktus siūlymus ir priims teisingus sprendimus.

Įgyvendinant vieno aplinkosauginio telefono numerio idėją liko neįgyvendinta vieningo konsultavimo funkcija. LAASDPS tikisi, kad aplinkos ministras susipažinęs su šia idėja palaikys ją, o jos įgyvendinimas pakels AM įvaizdį visuomenėje. Sutarta, kad po kelionės į Estiją, kuri vyksta šiomis dienomis, t.y. rugsėjo 22-24, LAASDPS pateiks aplinkos ministrui informaciją apie kelionės metu įgytą patirtį apie Estijos kolegų darbą vykdant reagavimą į pranešimus visą parą.

V. Laukys pažymėjo, kad tiek jam, tiek susitikime dalyvavusiam LAASDPS pirmininko pavaduotojui Viktorui Mindžiuliui susitikimas paliko gerą įspūdį. Abi pusės bendravo geranoriškai, argumentuotai ir galima tikėtis, kad sėkmingai prasidėjęs bendradarbiavimas leis efektyviai spręsti kylančius klausimus. Be to, K. Trečiokas pasiūlė tokius susitikimus rengti nuolat, kad būtų galima aptarti ir suderinti abiejų pusių veiksmus.

LAASDPS informacija

Nuoširdžiai sveikiname Jus su  profesine švente -  Miškininko  diena. Jūsų nuoširdžių ir prasmingų darbų dėka  Lietuvos didžiausias ir  brangiausias turtas – Miškai- atkuriami, tausojami ir puoselėjami .Linkime sveikatos, kantrybės ir ištvermės Jūsų darbe.

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) pasiūlymai, kurie buvo aptarti susitikimo Aplinkos ministerijoje (AM) metu, padarytų naujai kuriamą tvarką dėl reagavimo į pranešimus po darbo laiko labiau palankią pareigūnams. Savo siūlymus profesinė sąjunga buvo pateikusi ir anksčiau, tačiau ministerija atsižvelgė tik į kai kuriuos iš jų. Šį kartą vykusiame susitikime profesinės sąjungos atstovai dar kartą pabrėžė, kokie jos pasiūlymai turėtų būti įgyvendinti siekiant palankesnių sąlygų darbuotojams.

Jau rašėme, kad profesinės sąjungos atstovai buvo susitikę su Aplinkos ministerijos kancleriu Robertu Klovu bei viceministru Linu Jonausku. Susitikimas įvyko rugsėjo 2-ąją. Be jau anksčiau tinklapyje aptartos AM vidaus audito parengtos ataskaitos apie Aplinkos apsaugos agentūros (AAA), Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos (VAAT) ir Regionų aplinkos apsaugos departamentų (RAAD) funkcijų paskirstymą ir kitus planuojamus struktūrinius pertvarkymus, buvo nagrinėta ir kita šiuo metu itin svarbi ir opi problema – nauja tvarka, reglamentuosianti aplinkosaugininkų darbą reaguojant į pranešimus po darbo laiko.

Ne kartą diskutavome apie prieštaringą situaciją, kai viena iki šiol vykdyta, bet kritikuotina, reagavimo į pranešimus tvarka keičią kitą nuo liepos 1 d. turėjusią įsigalioti, bet dar tik rengiamą, tvarką – Laiko, kada aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turi būti pasirengęs vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, nustatymo, pranešimų, susijusių su aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimais, priėmimo, perdavimo ir reagavimo į juos tvarkos aprašą. Dėl pastarosios situacijos ir rengiamo Aprašo LAASDPS taip pat pateikė savo argumentus AM. Tačiau patikslintame Apraše  iš esmės atsižvelgta tik į kelis prieš tai teiktus siūlymus.

Todėl susitikimo metu teko dar kartą pateikti profesinės sąjungos pastabas ir argumentus dėl Aprašo tobulinimo. Naujame Aprašo projekte atsirado nauja sąvoka “pareigūnas, nebūdamas pasirengęs” – iš to darytina išvada, kad kiekvienas pareigūnas, tiek “būdamas pasirengęs” tiek ir “nebūdamas pasirengęs” privalės priimti informaciją apie pažeidimą ir pradėti vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę, nors pirmieji privalo, o antrieji turi teisę, bet ne prievolę. Tačiau visiškai neaišku, kokios pasekmės bus turėjusiems teisę reaguoti, bet nesureagavusiems? Kokių veiksmų jie turėtų imtis tuo atveju, jei nepasinaudos savo teise nepradėti vykdyti aplinkos apsaugos kontrolės? Turėtų būti reglamentuota ką jie privalo daryti tokiu atveju: informuoti vadovą, informuoti atsakingą pareigūną ar kt.
Šios nuostatos kertasi su Aprašo numatytu tikslu – nustatyti laiko, kada pareigūnas pasirengęs vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ne darbo metu. Tokiu būdu tvarka tampa nekonkreti, taikytina neapibrėžtam pareigūnų ratui. Mūsų manymu ji turėtų būti taikoma tik pagal patvirtintą grafiką esantiems parengtyje pareigūnams ir reglamentuoti jų pareigas.

Apraše nėra aiškiai reglamentuota informacijos apie daromą aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimą pateikimo/gavimo tvarka – todėl turėtume pabrėžti, kad aiškumo dėlei būtina numatyti, kad tokia informacija turi būti teikiama vieningu numeriu (per BPC arba VAAT atsakingo pareigūno numeriais). Jei vieningo numerio sistemai nebūtų pritarta, turėtų būti reglamentuota ką “pareigūnas, nebūdamas pasirengęs” – paprasčiau tariant, ne darbo valandomis –  gavęs informacijos apie daromą aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimą, bet pasinaudojęs teise nepradėti vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę, privalo daryti toliau.

Reikėtų pabrėžti kvalifikacijos trūkumo problemą ir prašyti numatyti Apraše nuostatas dėl pareigūnų, sutinkančių vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, mokymus. Buvo akcentuoti ir kiti svarbūs mūsų siūlymai, į kuriuos nebuvo atsižvelgta – dėl maksimalaus buvimo parengtyje laiko nustatymo arba konkretaus įkainio už buvimą parengtyje nustatymą; dėl nepertraukiamo paros ir savaitės poilsio laiko aspektų; transporto priemonių skyrimo šiai funkcijai skyrimo.

Galima pasidžiaugti, kad LAASDPS iniciatyvai patirties šiuo klausimu pasisemti Estijoje, kur tokia funkcija vykdoma jau nuo 2000 metų, buvo pritarta. Kolegų iš Estijos sukaupta patirtis, mūsų manymu, tikrai turėtų naudos mūsų kuriamai tvarkai, padėtų išvengti tuščių diskusijų, visiems sutaupytų brangų laiką, o pareigūnai gautų maksimaliai tinkamai paruoštą tvarką. AM kancleris ir viceministras  pritarė LAASDPS siūlymui pasidomėti kolegų Estijos aplinkosaugininkų patirtimi reaguojant į aplinkosauginius pranešimus ištisą parą. Šiuo metu derinami vizito klausimai ir aplinkybės. Tikimės, kad greitai galėsime pasidalinti įgyta patirtimi.

LAASDPS informacija

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) atstovai susitiko su Aplinkos ministerijos (AM) kancleriu Robertu Klovu bei viceministru Linu Jonausku. Profesinė sąjunga inicijavo šį susitikimą, nes aplinkos apsaugos sistemoje planuojama ir, galima sakyti, jau pradedama vykdyti pertvarka. Tai jau ne pirmasis susitikimas ir profesinės sąjungos atstovai ne kartą yra pabrėžę, jog svarbiausia, kad vykdant pertvarką nenukentėtų šioje sistemoje dirbančių pareigūnų interesai.

Susitikimas įvyko rugsėjo 2-ąją. Buvo aptartos AM vidaus audito parengtos ataskaitos apie Aplinkos apsaugos agentūros (AAA), Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos (VAAT) ir Regionų aplinkos apsaugos departamentų (RAAD) funkcijų paskirstymą ir kitus planuojamus struktūrinius pertvarkymus. Tai šiuo metu vienas iš prioritetinių klausimų. Be abejo, nagrinėtos ir kitos opios problemos – nauja tvarka, reglamentuosianti aplinkosaugininkų darbą reaguojant į pranešimus po darbo laiko, aprūpinimas uniformomis ir pan., tačiau apie jas – vėliau.

Kaip jau buvo rašyta, prieš kurį laiką LAASDPS raštu kreipėsi į aplinkos ministrą Kęstutį Trečioką primindama apie įstatyme numatytą pareigą bet kokius struktūrinius pakeitimus derinti su profesine sąjunga. Įvykęs susitikimas rodo, kad AM vadovai supranta socialinio dialogo būtinybę bei jo naudą ir profesinėms sąjungoms stengiasi sudaryti galimybę detaliau susipažinti su AM vidaus audito parengtos ataskaitos apie AAA, VAAT ir RAAD funkcijų pasiskirstymą ir struktūras bei kitomis problemomis bei planuojamais pakitimais.

Sprendžiant iš audito išvadų, siūloma palikti tik vieną RAAD direktoriaus pavaduotoją, iš 59 RAAD agentūrų palikti tik 20, kitas agentūras pertvarkant taip, kad darbuotojai galėtu dirbti nuotolinėse vietose. Pasak LAASDPS vadovo Vaido Laukio, tai veikiausiai reiškia, kad turėtų sumažėti 39 vedėjų pareigybių bei maždaug tiek pat referenčių. Tačiau AM atstovų teigimu, šiems darbuotojams bus sudarytos galimybės tapti inspektoriais. Be to, AM kancleris R. Klovas, paklaustas dėl galimo etatų skaičiaus regionuose mažinimo, patikino, kad etatų skaičius išliks toks, koks yra patvirtintas šiuo metu.

Priminsime, kad pagal šiuo metu galiojančius RAAD administracijos struktūros ir pareigybių sąrašus (tai nurodoma audito ataskaitoje) RAAD patvirtintos 573,5 pareigybės. Iš jų 264,5 – RAAD struktūriniuose padaliniuose – miesto ar rajono agentūrose (iš viso 59 agentūros).

Didesnių pakeitimų šiuo metu nenumatoma. Nors yra žinoma, kad Lietuvos Respublikos vyriausybės sprendimu RAAD bus integruoti į VAAT sudėtį, o tuomet gali būti iš naujo peržiūrimas RAAD pareigybių sąrašas. Tačiau apie tai bus sprendžiama ateityje. Šiuo metu RAA departamentams nurodyta iki šių metų rugsėjo 15-osios pateikti siūlymus dėl RAAD struktūros optimizavimo. Pastabas dėl AM audito išvadų pateiks ir LAASDPS.

LAASDPS susitikimo metu pažymėjo, kad vykdant numatomas reformas būtina neskubota ir išsami diskusija. Reikėtų įvertinti ir pasverti kiekvienos pareigybės reikšmingumą, atliekamų funkcijų pasiskirstymą tarp jų, specifiką, regionuose dirbančių darbuotojų patirtį, maksimaliai sumažinti pareigūnams „popierinio“ darbo, kad jie galėtų daugiau laiko skirti tiesioginei aplinkos apsaugos kontrolei. Abiejų pusių atstovai sutarė, kad kai bus pateikti šalių siūlymai, įvyks dar vienas susitikimas, kurio metu bus tariamasi dėl galimų RAAD struktūrų variantų.

Apie kitus svarstytus klausimus pranešime kituose straipsniuose.

LAASDPS informacija