Archyvas: Lapkritis 12, 2013

Aplinkos ministras raginamas nesiimti skubotų veiksmų

Kategorija: Naujienos

Aplinkos ministerijai užsimojus sugriežtinti kovą su neteisėtais miškų kirtimais ir jau parengus kai kuriuos teisės aktus, Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (LAASDPS) prašo ministerijos neskubėti priimti sprendimų didinti baudų ir žalos atlyginimų įkainių.

Šių metų lapkričio 7 d. profsąjunga Aplinkos ministerijai nusiuntė raštą, kuriame teigiama, kad LAASDPS turi svarbios informacijos šiuo klausimu ir kviečia ministeriją sudaryti galimybes dialogui bei detaliai išanalizuoti ir pakeisti kai kuriuos miškų ūkinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus, pašalinti dviprasmybes ir tinkamai pasiruošti permainoms. Pasak rašto, būsimi sprendimai „vienaip ar kitaip palies ne tik pažeidėjus, bet ir visos Lietuvos miškų savininkus, valdytojus, naudotojus, taip pat valstybinę miškų kontrolę vykdančių pareigūnų darbą“.

LAASDPS dar kartą informuoja ministeriją, kad daugiau kaip prieš dešimtmetį atsiradusi Administracinių teisės pažeidimų kodekso sankcija kartu su baudos skyrimu konfiskuoti iškirstą medieną arba pajamas iš šios veiklos nėra tinkamai įgyvendinama iki šiol.

„Ką daryti su savavališkų kirtimų padariniais, kai medžiai savavališkai nukirsti ir likę miške? Kas ir už kokias lėšas turi organizuoti savavališko kirtimo padarinių šalinimo darbą?“, – klausiama pirmininko Vaido Laukio pasirašytame rašte. Per dešimtmetį savavališko kirtimo padarinių šalinimo klausimo niekas neišsprendė, o  bylos stringa teismuose, nes Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta nepilna administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Kodekse taip pat yra numatyta galimybė konfiskuoti pajamas iš savavališkai iškirstos medienos, tačiau ir šiai priemonei įgyvendinti nėra numatytos tvarkos. LAASDPS yra įsitikinusi, kad šie klausimai turi būti sprendžiami skiriant lėšų visoms priemonėms įgyvendinti.

Be to, profesinė sąjunga kelia opų klausimą, – kas apskritai yra neteisėtas ar savavališkas kirtimas, nes miškų ūkinę veiklą reglamentuojantys teisės aktai to aiškiai neapibrėžia. „Ar tai kirtimas be Leidimo kirsti mišką, o gal galima prie tos sąvokos pridėti ir kirtimą be Pranešimo apie ketinimus kirsti mišką, kai miško savininkas pamiršęs pateikti minėtą pranešimą kartą per metus nuėjęs į nuosavą mišką pasikerta keletą menkaverčių medžių? Ar už sausuolių ir vėtros išvirtusių medžių kirtimus taip pat bus skiriamos baudos ir skaičiuojamos žalos aplinkai? Neišsprendus tokio pobūdžio ir panašių klausimų bei nepašalinus dviprasmybių, efektyvumo siekti bus sudėtinga“, – sakoma LAASDPS laiške ministerijai.

Profesinė sąjunga įsitikinusi, kad vien tik baudų ir žalų didinimu be tam skirtų priemonių ir papildomo finansavimo joms įgyvendinti, nieko nebus pasiekta, nes baudžiami bus tik „žioplesni“, tuo tarpu „gudresni“ samdysis advokatus ir naudosis tesės aktų spragomis. Praktika rodo, kad įrodinėti neteisėto kirtimo faktus teismuose yra sudėtinga, o tokios bylos dažnai pralaimimos.