Archyvas: Spalis 2012

EuroCop prezidentė pirmadienį buvo susitikusi su Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo profesinių sąjungų vadovais. Šis susitikimas buvo skirtas ne tik pasidalinti patirtimi ir šalyse egzistuojančiais skirtumais, bet ir NPPSS organizacijos pristatymas EuroCop’ui.

Pristatęs profesinių sąjungų vadovus, NPPSS pirmininkas Vytautas Bakas svečiams sakė, jog  susivienijimo tikslas – tapti tarptautinės organizacijos nare. Tačiau kol tai įvyks profesinių sąjungų susivienijimas viliasi, jog pavyks užmegzti tęstinius santykius ir svarbiais klausimais tartis su EuroCop.

Pasak V.Bako, būtų labai naudinga, jog kažkuri iš labiausiai pažengusių Europos valstybių  Eurocop narių sutiktų tapti ekspertėmis susivienijimo šiuo metu realizuojame projekte, iš kurios NPPSS tikisi patarimų ir pasidalijimo gerąja praktika.

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas trumpai papasakojo profesinės sąjungos atsiradimo istoriją. Taip pat  pastarųjų metų tendencijas bei tai, kad pastebėtas didesnis nei įprastai stojimas į profesines sąjungas šiais metais, todėl, anot V.Bako,  galima spėti, kad pareigūnus vienytis verčia sunkmetis.

Išklausiusi pristatymo, A.Nellberg pasakė, kad apie organizaciją ji jau nemažai sužinojo skaitydama ataskaitas bei iš susitikimų medžiagos. Ji pagyrė, kad organizacijos dokumentai ir juose pateikiama informacija yra puikūs, bylojantys apie sklandžią ir efektyvią profesinės sąjungos veiklą. Savo ruožtu EuroCop viceprezidentas Miroslav Litva padėkojo NPPSS vadovui, kuris atsakė į visus pateiktus klausimus. Anot M.Litvos, išgirdęs atsakymus jis liko patenkintas tuo, ką išgirdo.

Vėliau susitikimas buvo skirtas susipažinti su profesinių sąjungų veiklos skirtumais įvairiose Europos šalyse.

Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Vytautas Lamauskas pasiteiravo svečių apie profesinių sąjungų lyderių veiklos garantijas Europos šalyse. Ir paminėjo, kad Lietuvoje profesinės sąjungos atstovas visuomeninei veiklai gali skirti iki 10 val. darbo laiko per mėnesį.

M.Litva papasakojo, jog Slovakijos Respublikoje Policijos veiklos kodekse yra tokios sąvokos kaip aktyvusis rezervas ir neapmokamas rezervas. Šis rezervas išnaudojamas tam, kad pareigūnas galėtų atlikti užduotis nesusijusias su įprastine policininko veikla. Neatlygintinas rezervas naudojamas tuo atveju, jeigu pareigūnas išrenkamas į valstybės parlamentą ar vietos savivaldos instituciją, tampa miesto meru. Aktyvusis rezervas naudojamas tada, jeigu pareigūnas, einantis aktyvias pareigas, siunčiamas į misiją ar yra išrenkamas vykdyti profesinės sąjungos funkcijas. Tačiau, anot M.Litvos, kalbama apie tokias funkcijas, kurias vykdydamas nuolat pareigūnas nebegali atlikti savo įprastinio darbo. Tokiais atvejais Slovakijoje sudaromos sąlygos pareigūnui atsidėti vien profsąjunginei veiklai, tačiau atlyginimą jam vis viena moka darbdavys. Tai įtvirtinta įstatymuose ir teisės aktuose reglamentuojančiuose valstybės tarnybą. Nuo aktyvios tarnybos gali būti atleisti ir kiti profesinės sąjungos nariai, tai, pasak M.Litvos, lemia organizacijos dydis. Įstatymas nustato pareigą darbdaviui aprūpinti tokį darbuotoją (profesinės sąjungos atstovą ar pirmininką) darbo kabinetu bei būtinomis darbo priemonėmis.

Tuo tarpu čekai tokiu atveju turi naudoti neatlyginamą rezervą. Šioje šalyje jau kitaip nei Slovakijoje, atlyginimas profsąjunginę veiklą vykdančiam pareigūnui gali būti mokamas iš profesinės sąjungos narių įnašų. Profesinių sąjungų vicepirmininkai nuo tiesioginių pareigų vykdymo atleidžiami iš dalies. Kokia apimtimi atleidžiama – nustatoma kolektyvinėse sutartyse.  Anot M.Litvos, gali būti susitarta, kad net 99 proc. darbo laiko gali būti skiriama profesinės sąjungos veiklai. 

Vengrijoje situacija kur kas blogesnė, labai panaši į Lietuvos.

Vis dėlto, anot M.Litvos, nuostatos dėl veiklos profesinėje sąjungoje užtikrinimo turėtų būti įtrauktos rengiant įstatymus ir aiškiai apibrėžtos..

Tuo tarpu Švedijoje renkamus profesinės sąjungos atstovus saugo įstatymas. „Švedijoje 500-ams darbuotojų turi būti vienas profesinės sąjungos atstovas, tačiau paprastai būna 2-2,5 atstovo 500 darbuotojų. Skaičiai skiriasi, nes kai kuriuose regionuose yra su darbdaviu pasirašyti bendradarbiavimo susitarimai. Juose nustatoma, kad abi šalys turi ieškoti bendrų sprendimų“, – pasakojo A.Nellberg.

Pasak EuroCop prezidentės, jeigu pareigūnas visu etatu dirba profesinėje sąjungoje, darbo užmokestį jam moka darbdavys. Tuose regionuose, kuriuose pasirašyti bendradarbiavimo susitarimai, tokiu pagrindu galima dalyvauti ir tarybų susirinkimuose, net jeigu tam prieštarauja darbdavys, kadangi profesinė sąjungos atstovas turi svarų argumentą – jis turi dalyvauti visuomeninėje veikloje. Švedijoje dažniausiai darbdavys padengia telefono, kompiuterio, kopijavimo išlaidas ir aprūpina darbo vieta, kabinetu.

Anot A.Nellberg, skirtumą tarp Švedijos profesinių sąjungų tradicijų ir Lietuvos didokas – kone šimto metų.

Švedijoje tėra vienintelė pareigūnų profesinė sąjunga, kuriai priklauso 98 procentai visų pareigūnų, kurie kas mėnesį moka 35 eurų mokestį, o šiam mokesčiui taikoma mokestinė lengvata.

Pasidalijusi Europos valstybių patirtimi, EuroCop prezidentė A.Nellberg pasiūlė surinkti šiuo klausimu – apie profesinių sąjungų veiklos reglamentavimą bei skirtumus – iš įvairių valstybių, kad matytųsi, kokie yra skirtumai.

Tačiau A.Nellberg įspėjo, jog per dvejus ar trejus metus pasiekti tai, ką yra pasiekę švedai per 110 metų Lietuvai tikrai nepavyks.

„Jeigu tapsite tarptautinės konfederacijos EuroCop nare, žinokite, jog Eurocop  gali padėti Jums skleisdama patirtį, pasakodama kaip kitos šalys sprendė ar sprendžia panašias į Jūsų problemas, gali padėti pasidalindama gerąja praktika. Visa kita – taip vadinamus namų darbus – teks atlikti patiems, tačiau nuoširdžiai linkiu jums per dešimtmetį pasiekti tai, ką yra pasiekusi Europa“, – kalbėjo A.Nellberg.

M.Litva taip pat pasidalijo patirtimi. „Kai 1993 metais pradėjo savo veiklą kitose valstybėse, pirmiausia mus norėjo įkišti į kalėjimą būtent dėl mūsų profesinės veiklos. Po 1994 metų, praėjus vos metams, mūsų jau tik nekentė, o 2000-aisiais – bandė mus išdurti, praėjus dvidešimčiai metų mūsų vis dar nemyli, bet apsiprato, kad mes esame tas neišvengiamas blogis. Kol mus pamils praeis daug laiko. Tačiau kiekvienam iš tų raundų prireikė daug laiko, jums šis procesas turėtų būti trumpesnis, nes mes jau žinome kur padarėme klaidų, kur iššvaistėme laiko, todėl apie visa tai pasidalinsime su jumis. Todėl jūs galite eiti kur kas greičiau. Jums tereikia noro dirbti, o jį, matau, turite ir viskas“, – sakė M.Litva.

Neseniai į Nacionalinio pareigūnų profesinių  sąjungų susivienijimo gretas įstojo Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga.  Ši profesinė  sąjunga dar labai jauna, susikūrusi praėjusių metų balandžio 9 dieną. Per šiek tiek daugiau nei metus ši profesinė sąjunga subūrė per 140 narių ir tikisi dar sparčiau plėstis.

Kokie šios profesinės sąjungos lūkesčiai ir artimiausi tikslai pasiteiravome šios profesinės sąjungos pirmininko Vaido Laukio. 

-Kas gali tapti Jūsų profesinės sąjungos nariu?

-Kiekvienas aplinkosaugininkas, miškininkas, Aplinkos ministerijos pavaldume esančių įstaigų darbuotojai, vykdantys aplinkos priežiūrą ir kontrolę. Tačiau negalime apsiriboti vien šiais darbuotojais. Mes laukiame ir saugomų teritorijų tarnybų, miškų urėdijų darbuotojų, teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ir kt.

-Kaip Jūs susibūrėte ir ko siekiate?

- Ne paslaptis, kad paprastai žmones burtis paskatina kažkokios problemos. Taip atsitiko ir mums. Šios minties generatorius buvo dabartinis profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Viktoras Mindžiulis. Jis ėmėsi iniciatyvos kurti aplinkosaugininkų profesinę  sąjungą. 

Sistemoje dirbantys žmonės ėmė jaustis nepatogiai. Netenkino darbo krūvis, požiūris į darbuotoją. Atsirado nesaugumo, nesusikalbėjimo jausmas tarp darbuotojų ir vadovų. Dar prisidėjo ir tai, kad eiliniai darbuotojai pajuto, jog tampa tarsi kokie pastumdėliai, kuriems nėra reikalo nieko aiškinti ir su jais nėra ko tartis. Taip elgėsi tiek Aplinkos ministerija, tiek departamentai.  Tuo tarpu juk būtent eilinis darbuotojas tiesiogiai kontaktuoja su žmonėmis, tad jis yra tas, kuris perteikia įstatymus, teisės aktus ir kitą informaciją visuomenei. Tačiau neužtenka vien susiburti, reikia eiti tolyn ir siekti, kad situacija, kuri netenkina keistųsi.

-Taigi kokius žingsnius žengėte?

-Šių metų sausį išsigryninome tikslus ir ilgalaikes kryptis. Nusprendėme, kad mums būtina užtikrinti profesinės sąjungos narių gynimą bei teisinių paslaugų tiekimą, būtent šias paslaugas teikti vieni mes būtume nepajėgūs, tačiau tapus Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo nare, tokia galimybė tapo realybe, nes Susivienijimas turi puikią tokių paslaugų teikimo patirtį bei kvalifikuotų teisininkų komandą. Kitas tikslas, kurio siekiame – šakinės kolektyvinės sutarties su Aplinkos ministerija pasirašymas. Tačiau link šio tikslo mums reikės dar gerokai pažingsniuoti, turime kaip profesinė sąjunga plėtotis, burti kaip įmanoma daugiau sistemos darbuotojų ir tobulėti.

-Kodėl pasirinkote Nacionalinį pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimą kaip skėtį?

 -Problemų, kurios kamuoja mūsų aplinkos apsaugos sistemą – apstu, atėjo metas jas spręsti, tačiau būdami jauna organizacija, buvome nepajėgūs teikti būtinų paslaugų, galiausiai kvaila eiti per dykvietę, kai yra tokių organizacijų, kurios pramynusios takus, įgijusios patirties ir gali ja pasidalinti bei padėti.  Taigi iš tiesų, ieškojome organizacijos, kuri pirmiausia galėtų teikti kokybiškas juridines paslaugas nariams, o po to , žinoma, norėjome gauti kartu ir vedlį. Taigi tikrai stojome ne tam, kad tiesiog įstoti į bet kurį susivienijimą, ieškojome geriausio, užimančio tvirčiausias pozicijas – toks mums pasirodė Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas.

-Apie tolimesnės perspektyvos darbus jau paminėjote, o ką numatę atlikti artimiausiu metu?

- Nors skambės banaliai, dabar svarbiausia populiarinti savo profesinę sąjungą tam, kad kiekvienas dirbantis sistemoje apie ją sužinotų, o panoręs galėtų įstoti ir ginti savo teises.  Juolab, kad jau esame NPPSS nare, tad mūsų profesinė sąjungos nariams atsivėrė daugiau, platesnių galimybių. Sieksime, kad baimės, kurių dabar pritvinkusi sistema mažėtų, kad darbuotojas darbe dirbtų savo darbą, o ne bijotų dėl rytdienos, kad darbuotojai nejaustų įtampos kasdieninėje veikloje.

Per tą laiką kol mūsų gretos didės, turime identifikuoti ir išgryninti problemas: ką reikėtų keisti, surinkti pasiūlymus, o tada jau turint aktualiausių problemų paketą, ieškoti jų sprendimo būdų bei pagaliau eiti ir diskutuoti apie jas su Aplinkos ministerija.

Problemas bandysime spręsti derybų keliu, to galime ir pasimokysime iš Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo, kaip ir daug ko, nes šis Susivienijimas turi sukaupęs verti ngos patirties.

-Ar jaučiatės tvirčiau tapę  NPPSS nare?

-Tikra tiesa, jaučiamės ne vieni mūšio lauke, o įsijungę į bendrą judėjimą, dabar turime gerokai pasitempti, nestovėti vietoje. Juk negalime atsilikti.

Ačiū už atsakymus.

 Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo sąskrydžio metu buvo pasirašyta stojimo sutartis ir susivienijimą papildė dar viena profesinė sąjunga – Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga.

Anot šios profesinės sąjungos pirmininko Vaido Laukio, profesinė sąjunga ieškojo stiprių partnerių, su kuriais būtų galima lengviau siekti užsibrėžtų tikslų, būtent toks partneris – Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas. Atrodytų ką bendro gali turėti pareigūnus: policininkus, pasieniečius, pataisos įstaigų pareigūnus, ugniagesius, vienijanti  organizacija ir aplinkos apsaugos sistemos darbuotojai, pasak V.Laukio, dauguma šiai sistemai priklausančių žmonių taip pat yra pareigūnai.

Kodėl ieškodami partnerių vis dėlto pasirinko NPPSS, V.Laukys sakė, jog pasirinkimą lėmė tai, kad pagal daugelį kriterijų labiausiai tinkamas pasirodė Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, pasižymintis stipria teisine baze, iniciatyvias žmonėmis, stipriais lyderiais, kurių ne vienas, taigi garantuojamas kolegialus sprendimų priėmimas ir atsižvelgimas į įvairias nuomones, galiausiais ir šios organizacijos gera reputacija.

„Su partneriais paprasčiau įgyvendinti savo siekius ir tikslus. Su stipriais partneriais tikiu, kad pasiekti tikslų bus kur kas lengviau“, – pasirašydamas sutartį sakė V.Laukys.

Sprendimą įstoti į NPPSS priėmė ne vienasmeniškai Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos vadovybė, o šios organizacijos konferencijos delegatai.

Taigi nuo š.m. rugpjūčio 25 d. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susiviešinimas vienija jau 6 organizacijas: Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinę sąjungą, Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinę sąjungą, Lietuvos policijos profesinę sąjungą, Lietuvos pasienio pareigūnų profesinę sąjungą, Ugniagesių gelbėtojų profesinę sąjungą, Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinę sąjungą – apie 4000 narių.